(42 darbai)
(25 puslapiai)
Įvadas. Klimatą lemiantys veiksniai. Geografinė platuma ir saulės radiacija. Nuotolis nuo jūros ir vandenyno srovės. Reljefas ir aukštis virš jūros lygio. Vidaus vandenys. Atmosferos cirkuliacija. Klimato ypatumai. Klimato juostos. Oro temperatūra. Krituliai. Debesuotumas ir oro drėgnumas. Ekologinės problemos. Išvados. Skaityti daugiau(25 puslapiai)
Įvadas. Darbo tikslai: Atlikti hidrocheminių parametrų kaitos analizę, Įvertinti jų kaitos sezoniškumą ir kitimo intervalus, Nustatyti kaitos tendencijas, Palyginti su DLK (didžiausiomis leistinomis koncentracijomis), Atskleisti organinių medžiagų vandenyje pobūdį, Atlikti parametrų koreliacinę analizę. Duomenys. Akmenos upės baseinas. Akmenos upės intakai. Svarbūs objektai. Didžiausi miestai. Akmenos upės hidrocheminis įvertinimas. Akmenos upės debitai 1991-2002 metais. Akmenos upės suspenduotų medžiagų kiekis 1991–2002 metais. Akmenos upės vandens temperatūra 1991-2002 metais. Aktyvi vandens reakcija (ph) Akmenos upėje 1991-2002 metais. Ištirpusio deguonies koncentracija Akmenos upėje 1991-2002 metais. Biocheminis deguonies sunaudojimas Akmena upėje 1991-2002 metais. Chdscr Akmenos upėje 1991-2002 metais. Amonio azoto koncentracijos Akmenos upėje 1991-2002 metais. Nitratų koncentracijos Akmenos upėje 1991-2002 metais. Nitritų koncentracijos Akmenos upėje 1991-2002 metais. Ortofosfatų koncentracijos Akmenos upėje 1991-2002 metais. Bendro fosforo koncentracijos Akmenos upėje 1991-2002 metais. Kalcio koncentracija Akmenos upėje 1991-2002 metais. Magnio koncentracija Akmenos upėje 1991-2002 metais. Cloridų koncentracija Akmenos upėje 1991-2002 metais. Koreliacinė analizė. Išvados. Skaityti daugiau(39 skaidrės)
PowerPoint pristatymas. Atmosferos cirkuliacija; orų sistemos. Koriolio jėga. Geostrofinis vėjas. Ciklonai ir anticiklonai. Šaltas frontas. Šiltas frontas. Okliuzijos frontas. Skaityti daugiau(22 puslapiai)
Apie atmosferos sraujymes. Atmosferos sraujymių rūšys: Arktinės atmosferos sraujymės. Vidutinių platumų atmosferos sraujymės. Subtropikų atmosferos sraujymės. Stratosferinės atmosferos sraujymės. Ekvatoriaus atmosferos sraujymės. Žemų lygių atmosferos sraujymės. Poveikis skrydžiams. GAMET informacija. Išvada. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Meterologijos laboratorinis darbas. Teorinė dalis. Barometras. Aneroidinis barometras. Aneroidinis barometro sandara. Aneroidinis barometro veikimo principas. Pataisos. Temperatūros pataisos. Kapiliarinės depresijos pataisa. Vietos aukščio pataisa. Vietos geografinės platumos pataisa. Termobarometras. Barografai. Darbe naudojamos formulės. Darbo metodas. Darbo tikslas: Nustatyti aukščių skirtumą tarp dviejų nurodytų taškų (laboratorijos ir rūsio) ir atmosferos slėgį P2 viršutiniame taške, perskaičiuojant P2 jūros lygyje. Nustatyti aukščių skirtumą tarp dviejų nurodytų taškų (laboratorijos ir rūsio) ir atmosferos slėgį P2 viršutiniame taške, perskaičiuojant P2 jūros lygyje. Darbo eiga. Matavimų ir skaičiavimų rezultatai. Apsiskaičiuojame vidutinius slėgius ir temperatūras. Apskaičiuojame žemės taškų aukščius. Apskaičiuojame barometrinį žingsnį. Apskaičiuojame slėgį normaliomis sąlygomis. Išvados. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įvadas. Baltijos jūros bendroji charakteristika. Baltijos jūros raidos etapai. Baltijos ledyninis ežeras (prieš 13 tūkstančių metų). Joldijos jūra (apie 10,3 tūkstančių metų). Anciliaus ežeras (prieš 9,5 tūkstančių metų). Litorinos jūra (prieš 7,5 tūkstančių metų). Post-Litorinos jūra (prieš 4 tūkstančių metų), dabartis ir ateitis. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Žemės vandens išteklių analizė. Darbo tikslas. Darbo užduotys. Atsakymai. Vandens apytakos tarp vandenyno ir sausumos analizė. Atsakymai. Žemės vandens apytakos analizė. Pasaulinio vandenyno vandens temperatūros analizė. Pasaulinio vandenyno vandens druskingumo analizė. Deguonies pasiskirstymo analizė pasaulinio vandenyno vandenyje. Upės ir jos baseino hidrografinių elementų nustatymas. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Bendrosios hidrologijos laboratoriniai darbai. Žemes vandens išteklių analizė. Vandens apytakos tarp vandenyno ir sausumos analizė. Pasaulinio vandenyno vandens temperatūros analizė. Pasaulinio vandenyno vandens druskingumo analizė. Deguonies pasiskirstymo Pasaulinio vandenyno vandenyje analizė. Požeminių vandenų charakteristika. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Įvadas. Tikslas – apžvelgti blokuojančių procesų pasikartojimo ir aktyvumo kaitą Šiaurės Atlanto regione bei jų poveikį Grenlandijos temperatūroms žiemos bei vasaros sezonais, naudojant ilgalaikius bei dirbtinai atkurtus duomenis iš pietvakarių Grenlandijos. Duomenys ir metodika. Blokuojančių procesų šiaurės Atlante ir temperatūros pietvakarių Grenlandijoje ryšiai. Blokuojančių procesų ir temperatūros ryšiai žiemos metu. Blokuojančių procesų ir temperatūros ryšiai vasaros metu. Apibendrinimas. Skaityti daugiau(25 skaidrės)
PowerPoint pristatymas. Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo. Gamtinės kilmės ekstremalūs įvykiai. Pavojingi hidrologiniai reiškiniai. Vandens objektai ir jiems keliami reikalavimai. Katastrofiniai. Vandens objektai ir jiems keliami kriterijai. Pavojingi jūros hidrologiniai reiškiniai. Kiti atvejai. Techninės kilmės ekstremalūs įvykiai. Ekologinės kilmės ekstremalūs įvykiai. Tyrimais įvertinami vandens užterštumo kriterijai. Pavojinga radioaktyvioji tarša vandenyje. Dėl valstybinio gelbėjimo darbų organizavimo ir potvynio padarinių likvidavimo Klaipėdos apskrityje plano patvirtinimo. Plano tikslai. Pasak nutarimo, yra keturi reagavimo į potvynį etapai. Dėl pasėlių draudimo koordinavimo tarybos sudarymo ir nuostatų patvirtinimo. Dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo. Dėl Europos Parlamento ir tarybos direktyvos dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo. Skaityti daugiau(17 puslapių)
Klimatologija. Klimato modeliai. Kaip veikia meteorologinė "mašina". Ciklonai ir anticiklonai. Žemės drebėjimai. Baisioji banga. Išvados. Skaityti daugiau(18 skaidrių)
Nagrinėjamas pasaulio klimato tyrimų programos (WCRP – World Climate Research Programme) projektas, susijęs su atmosferos dinamika ir termodinamika bei jos sąveika su žemės paviršiumi. GEWEX organizacija WCRP sistemoje. Paskirtis. Tikslas. GEWEX projekto etapai. I etapo (1990 – 2002 m.) uždaviniai. I etapo rezultatai. II stadijos uždaviniai. GEWEX tyrimų dėmesio centras. GEWEX projektai. Spinduliuotė. Modeliavimas ir prognozavimas. Hidroklimatas. GEWEX regioniniai hidroklimato projektai. Baltijos jūros eksperimentas. I etapo uždaviniai. I etapo pasiekimai: Atmosfera, Hidrologija ir nuotėkis. II etapo tematika. Skaityti daugiau(55 puslapiai)
Hidrologijos objektas, uždaviniai ir pritaikymas. Vandens reikšmė Žemėje vykstantiems procesams ir jo panaudojimas. Hidrologijos objektas, jos ryšys su kitais mokslais. Sausumos vandens režimo sąvoka ir nuotėkio matavimas. Hidrologijos praktinis pritaikymas vandens ūkio statybose. Vandens išteklių tyrimo metodai. Vandens pasiskirstymas ir apykaita Žemėje. Sausumos ir Pasaulinio vandenyno vandens paviršius. Vandens apytaka. Drėgmės apytaka žemynuose. Vandens apytakos tūriai Žemės rutulyje. Hidrologinių reiškinių ir procesų fizinė charakteristika. Vandens, sniego ir ledo fizinės savybės. Bendrosios žinios. Vandens sudėtis. Tankis ir specifinis tūris. Specifinė vandens garavimo ir ledo bei sniego lydymosi šiluma. Šilumos talpa ir šilumos laidumas. Molekulinis klampis. Paviršiaus įtampa. Saulės energijos sorbcija ir išsklaidymas vandenyje, sniege ir lede. Sniego fizinių savybių rodikliai. Geba sulaikyti vandenį. Sniego drėgnis. Vandengrąža. Laminarinė ir turbulentinė skysčio tėkmė. Vandens objektų šilumos balansas. Vandens balansas. Meteorologinių sąlygų poveikis sausumos vandens režimui. Oro ir dirvožemio temperatūra. Atmosferos krituliai. Kritulių susidarymas. Įvairių veiksnių įtaka kritulių kiekiui. Reljefo įtaka. Miško ir vandens paviršiaus įtaka. Sniego dangos kaupimasis. Lietaus rodikliai. Garavimas. Vandens paviršiaus garavimo apibūdinimas. Sniego ir ledo paviršiaus garavimas. Suminis dirvožemio paviršiaus ir augalų garavimas. Paviršinio ir požeminio vandens sąveika. Dirvožemio ir grunto fizinės-hidrologinės savybės. Vandens būklė. Fizinės ir hidrologinės savybės. Dirvožemio konstantos. Vandens sunkimasis į gruntą. Požeminio vandens slūgsojimas. Dirvožemio drėgmė. Gruntinio vandens režimas bei jo sąveika su paviršiumi. Upių vanduo. Hidrografinis tinklas ir upyno elementai. Upynų struktūra, upių tinklas ir baseinas. Fiziniai-geografiniai baseino rodikliai. Upių slėnių formavimosi procesai, vandens tėkmės dėsningumai ir nuotėkio režimas. Cirkuliacinės srauto tėkmės. Išcentrinės jėgos ir jų įtaka upės srautui. Upės nuotėkio režimas. Paklotinio paviršiaus ir ūkinės veiklos poveikis režimui. Baseino sandara. Dirvožemio ir geologinės sąlygos. Ežeringumas ir vaginis reguliavimas. Augalija ir pelkėtumas. Ūkinės veiklos poveikis vandens režimui ir kokybei. Vandens lygio režimas. Terminis upių režimas. Upių ledo režimas. Upių nešmenų formavimasis. Suspensijos. Velkamieji nešmenys. Nešmenų nuotėkio režimas. Silės. Upės vagos deformacijos. Druskų nuotėkis upėse. Ežerų ir vandens talpyklų vanduo. Ežero dubens ir priekrantės elementai bei meteorologinių sąlygų ir sedimentacijos įtaka dubens formavimuisi. Ežerų užžėlimas (entrofikacija). Vandens balansas, lygis ir dinamika. Terminis ir ledo režimai. Cheminė vandens sudėtis, šviesos režimas ir biologiniai procesai. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Hidrosferos samprata ir struktūra. Hidrosferos susidarymas ir evoliucija. Vandens apytaka Žemėje ir jos reikšmė. Žemės vandens balansas. Vandens susidarymas Žemėje ir kitose Saulės sistemos planetose. Pagrindinės vandens savybės ir jų tarpusavio priklausomybės. Pagrindinės vandens garų, sniego ir ledo savybės. Pasaulio vandenyno vientisumas ir sudedamosios dalys. Vandenynų ir jūrų fizinės ir cheminės savybės. Vandenynų ir jūrų vandens terminis režimas. Vandenynų ir jūrų druskingumo režimas. Deguonies režimas vandenynuose ir jūrose. Pasaulinio vandenyno lygio svyravimai ir jų priežastys. Vandenynų ir jūrų ledo paplitimas, susidarymas ir tirpimas. Vandenynų srovės. Gyvybė vandenynuose ir jūrose. Požeminių vandenų rūšys, jų kilmė ir judėjimo ypatumai. Požeminio vandens slūgsojimo sąlygos. Upė ir pagrindinės jos dalys. Upių baseinų fizinė, geografinė padėtis ir jos įtaka upių vandeningumui. Upės vaga, jos skersinis ir išilginis profilis. Upių vandens judėjimo ypatumai ir priežastys. Upių maitinimas ir vandens režimas. Upių nuotėkis, jo charakteristikos ir ypatumai. Upių nuotėkį lemiantys veiksniai. Vandens cheminė sudėtis ir ją lemiantys veiksniai. Upių vandens terminis režimas ir jo priklausomybė nuo aplinkos sąlygų. Biologiniai procesai upėse. Ežerų kilmė ir morfometrinė charakteristika. Vandens skaidrumas. Vandens spalva ir spalvingumas. Ežerų vandens terminis režimas. Ežerų hidrocheminis režimas. Ežerų klasifikacija pagal maisto medžiagas. Ežero baseinas ir jo įtaka ežero fiziniams, cheminiams ir biologiniams procesams. Pelkių kilmė ir evoliucija. Pelkių vandens savitumai. Pelkinės augalijos priklausomybė nuo fizinių ir cheminių sąlygų. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Laboratoriniai darbai. Žemės vandens išteklių analizė. Vandens apytakos tarp vandenyno ir sausumos analizė. Pasaulinio vandenyno vandens temperatūros analizė. Pasaulinio vandenyno vandens druskingumo analizė. Deguonies pasiskirstymo pasaulinio vandenyno vandenyje analizė. Požeminių vandenų charakteristika. Skaityti daugiau(23 puslapiai)
Hidrosfera tarp kitų žemės sferų. Hidrosferos vientisumas ir diskretiškumas. Hidroobjektai ir procesai, jų tyrimo metodai. Hidrologijos mokslų sistema. Hidroinstitucijos ir programos. Hidroprocesai erdvės ir laiko masteliu. Hidroprocesų determinizmas ir atsitiktinumas. Krituliai, jų rūšys, intensyvumas, variacijos erdvėje ir laike. Hidrosferą lemiantys veiksniai. Infiltracija ir ją lemiantys veiksniai. Debitas, jo matavimai ir apskaičiavimo būdai. Drėgmės judėjimas dirvoje. Upiu nuotėkis, jo rūšys, išraiškos būdai, variacija laike ir erdvėje. Dirvožemio nuotėkis. Paviršinis nuotėkis ir jį lemiantys veiksniai. Upynas, jo struktūra, kiekybiniai rodikliai. Hortono desniai. Vaginiai procesai ir kietasis nuotėkis. Pelkės, jų genezė ir tipai, mitybos šaltiniai, ryšys su paviršinėmis vandentekmėmis bei ežerais. Ledynai, jų genezė ir tipai, mitybos šaltiniai. Ledynų kietasis ir skystasis nuotėkis, jo variacija. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Hidrologijos mokslo apibrėžimas ir ryšiai su kitais mokslais. Hidrologijos mokslo raidos trumpa apžvalga ir jo reikšmė šalies ūkiui. Hidrologinių stebėjimų ir tyrimų sistema Lietuvoje. Vandens apytaka gamtoje. Vandens balansas ir balanso lygtis. Upių vagų morfologija. Upių baseinai ir takoskyros. Upių baseinų morfologinės charakteristikos. Fizinės – geografinės upės baseino charakteristikos. Hidrometrija. Hidrometriniai stebėjimai. Hidrometrinių stebėjimų elementai. Hidrometrinių duomenų tvarkymas. Hidrometrinės stotys ir postai, jų tipai.Vandens lygiai ir jų matavimai. Vandens gylių matavimai. Matavimo būdai ir prietaisai. Vandens tekėjimo greičių matavimai. Vandens tekėjimo greičio matavimo prietaisai. Vidutinių vandens tėkmės greičių nustatymas. Vandens debitų nustatymo metodai, neturint tekėjimo greičių duomenų (debitų nustatymas tiesioginiais metodais). Vandens debitų nustatymas pagal tekėjimo greičio duomenis. Analitiniai vandens debitų skaičiavimo metodai. Izotachų metodas. Elementarių debitų metodas. Žukovskio metodas. Apytikslis debitų nustatymas. Ryšiai tarp vandens lygių ir debitų. Debitų kreivės. Nešmenų debitas. Prietaisai nešmenims matuoti. Ledo reiškinių stebėjimai. Upių nuotėkio kaitos veiksniai (klimatiniai, fiziniai - geografiniai ir antropogeniniai). Upių nuotėkio režimas. Metų nuotėkio kaita upėse.Upių nuotėkis. Nuotėkio hidrologinės charakteristikos. Vandens lygių kaita upėse. Svarbiausi vandens lygiai upėse. Ryšiai tarp vandens lygių ir debitų. Ledo reiškiniai upėse. Kritulių ir garavimo matavimas. Nešmenų nuotėkio režimas. Hidrotechninių statinių klasifikacija. Hidromazgai. Kanalai, jų paskirtis, klasifikacija. Kanalų trasa, išilginis ir skersinis profiliai. Leistini vandens greičiai kanaluose. Vandens filtracija iš kanalų. Statiniai ant kanalų. Statinių paskirtis ir klasifikacija. Šliuzai- reguliatoriai. Slenksčiai, greitvietės, akvedukai, diukeriai. Užtvankos, jų paskirtis, pagrindiniai užtvankų tipai. Užtvankų parametrai, būdingi tvenkinių vandens lygiai. Žemių užtvankų klasifikacija ir skersinis profilis. Šlaitai ir jų stiprinimas. Filtracija per žemių užtvankas. Priešfiltracinės priemonės. Žemių užtvankų drenažas. Drenažo konstrukcijos. Akmenų ir akmenų- žemių užtvankos. Užtvankų klasifikacija. Užtvankų pagrindai. Užtvankų profiliai. Slenkstinės akmenų užtvankos. Akmenų užtvankų priešfiltraciniai statiniai. Gravitacinės betono užtvankos ant laidžių vandeniui pagrindų. Užtvankų elementai. Požeminio kontūro schemos. Filtracija po gravitacinėmis betono užtvankomis. Užtvankų priešfiltraciniai statiniai. Vandens pralaidos. Vandens pralaidų klasifikacija. Slenkstinės pralaidos. Uždoriai. Uždorių paskirtis. Šandorai ir virbalai. Plokšti šliaužiantys ir riedantys uždoriai. Segmentiniai ir sektoriniai uždoriai. Upių vagotvarka. Krantinės. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Hidrologijos mokslo samprata ir šakos. Svarbiausi šiuolaikiniai hidrologijos mokslo uždaviniai. Hidrosferos samprata ir struktūra. Hidrosferos susidarymas ir evoliucija. Vandens apytaka žemėje ir jos reikšmė. Žemės vandens balansas. Vandens susidarymas žemėje ir kitose saulės sistemos planetose. Pagrindinės vandens savybės ir jų tarpusavio priklausomybė. Pasaulinio vandenyno vientisumas ir jo sudedamos dalys. Vandenynų ir jūrų fizinės-cheminės savybės. Vandenynų ir jūrų vandens terminis režimas. Vandenynų ir jūrų druskingumo režimas. Deguonies režimas vandenyne ir jūrose. Pasaulinio vandenyno vandens lygio svyravimai ir jų priežastys. Vandenynų ir jūrų ledo paplitimas, susidarymas ir tirpimas. Vandenynų srovės. Gyvybė vandenynuose ir jūrose. Skaityti daugiau(27 puslapiai)
Hidrologijos mokslo apibrėžimas, tyrimo objektai ir ryšiai su kitais mokslais. Hidrologijos mokslo raida Lietuvoje ir jo reikšmė šalies ūkiui. Pasaulio ir Lietuvos vandens ištekliai. Vandens išteklių vartojimas. Vandens apytaka gamtoje. Vandens balansai ir balanso lygtys. Upių vagų susidarymas. Pagrindiniai upių elementai. Upių vagų morfologija (upių vagų ilgiai, vagų vingiuotumas, vagų tinklo tankumas, vagų išilginiai ir skersiniai profiliai). Upių baseinai ir takoskyros. Upių baseinų morfometrinės charakteristikos. Upių baseinų fizinės – geografinės charakteristikos. Hidrometrija. Hidrometriniai stebėjimai. Hidrometrinių stebėjimų elementai. Hidrometrinių duomenų tvarkymas. Hidrometrinės stotys ir postai, jų tipai. Vandens lygiai ir jų matavimas. Vandens gylių matavimas. Matavimų būdai ir prietaisai. Vandens tekėjimo greičių matavimai. Prietaisai tekėjimo greičiams matuoti. Vidutinių vandens tėkmių greičių nustatymas. Vandens debitų nustatymas, neturint tekėjimo greičių duomenų (debitų nustatymas tiesioginiais metodais). Vandens debitų nustatymas pagal tekėjimo greičių duomenis. Analitiniai vandens debitų skaičiavimo metodai. Apytikslis debitų nustatymas. Ryšiai tarp vandens lygių ir debitų. Debitų kreivės. Nešmenų debitas. Prietaisai nešmenims matuoti. Ledo reiškinių stebėjimai. Upių nuotėkio kaitos veiksniai (klimatiniai, fiziniai – geografiniai ir antropogeniai). Upių nuotėkio režimas. Metų nuotėkio kaita upėse. Upių nuotėkis. Nuotėkio hidrologinės charakteristikos. Vandens lygių kaita upėse. Svarbiausi vandens lygiai upėse. Ryšiai tarp vandens lygių ir debitų. Ledo reiškiniai upėse. Hidrologinių skaičiavimų turinys ir analizės metodai. Hidrologinių charakteristikų statistinės analizės metodai. Tikimybės samprata. Tikimybės kreivės sudarymas. Hidrologinių duomenų statistiniai parametrai (vidutinės reikšmės, išsklaidymo charakteristikos). Hidrologinių charakteristikų normatyvinės tikimybės. Hidrologinių charakteristikų skaičiavimas turint ilgalaikius hidrologinių stebėjimų duomenis. Hidrologinių charakteristikų skaičiavimas turint trumpalaikius hidrologinių stebėjimų duomenis. Hidrologinių charakteristikų skaičiavimas neturint stebėjimų duomenų. Vieno skerspjūvio hidrologinių duomenų perskaičiavimas kitam skerspjūviui toje pačioje upėje. Maksimalių debitų skaičiavimas turint ilgalaikius bei trumpalaikius hidrologinių stebėjimų duomenis. Maksimalių debitų skaičiavimas neturint hidrologinių stebėjimų duomenų. Pavasario potvynių maksimalių debitų skaičiavimas neturint hidrologinių stebėjimų duomenų. Vasaros – rudens liūčių maksimalių debitų skaičiavimas neturint hidrologinių stebėjimų duomenų. Nuotėkio reguliavimo būdai. Nuotėkio reguliavimo rodikliai. Būdingi tvenkinių vandens lygiai ir tūriai. Lietuvos upių nuotėkio reguliavimo reikalingumas ir galimybės. Hidrotechninių statinių klasifikacija. Hidromazgai. Kanalai, jų paskirtis, klasifikacija. Kanalų trasa, išilginis ir skersinis profiliai. Leistinieji vandens greičiai kanaluose. Vandens filtracija iš kanalų. Statiniai ant kanalų. Statinių paskirtis ir klasifikacija. Šliuzai – reguliatoriai. Slenksčiai, greitvietės, akvedukai, diukeriai. Užtvankos, jų paskirtis, pagrindiniai užtvankų tipai. Užtvankų parametrai, būdingi tvenkinių vandens lygiai. Žemių užtvankų klasifikacija ir skersinis profilis. Šlaitai ir jų stiprinimas. Filtracija per žemių užtvankas. Priešfiltracinės priemonės. Žemių užtvankų drenažas. Drenažo konstrukcijos. Akmenų ir akmenų – žemių užtvankos. Užtvankų klasifikacija. Užtvankų pagrindai. Užtvankų profiliai. Slenkstinės akmenų užtvankos. Akmenų užtvankų priešfiltraciniai statiniai. Gravitacinės betono užtvankos ant laidžių vandens pagrindų. Užtvankų elementai. Požeminio kontūro schemos. Filtracija po gravitacinėmis betono užtvankomis. Betono užtvankų priešfiltraciniai statiniai. Vandens pralaidos. Vandens pralaidų klasifikacija. Slenkstinės pralaidos. Uždoriai. Uždorių paskirtis. Šandoriai ir virbalai. Plokšti šliaužiantys ir riedantys uždoriai. Segmentiniai ir sektoriniai uždoriai. Upių vagotvarka. Krantinės. Skaityti daugiau(23 skaidrės)
PowerPoint pristatymas. Šiaurės Amerika. Miestai: Churchill, Pointe au Perre, New York, Galveston. Vandens ištekliai. Ekosistemos. Ateities prognozės. Krantai. Maisto ištekliai ir žemės ūkis. Sveikata. Pramonė. Lotynų Amerika. Vandens ištekliai. Ekosistemos. Maisto ištekliai ir žemės ūkis. Krantai. Sveikata. Skaityti daugiau
