Hidrologijos mokslo apibrėžimas, tyrimo objektai ir ryšiai su kitais mokslais. Hidrologijos mokslo raida Lietuvoje ir jo reikšmė šalies ūkiui. Pasaulio ir Lietuvos vandens ištekliai. Vandens išteklių vartojimas. Vandens apytaka gamtoje. Vandens balansai ir balanso lygtys. Upių vagų susidarymas. Pagrindiniai upių elementai. Upių vagų morfologija (upių vagų ilgiai, vagų vingiuotumas, vagų tinklo tankumas, vagų išilginiai ir skersiniai profiliai). Upių baseinai ir takoskyros. Upių baseinų morfometrinės charakteristikos. Upių baseinų fizinės – geografinės charakteristikos. Hidrometrija. Hidrometriniai stebėjimai. Hidrometrinių stebėjimų elementai. Hidrometrinių duomenų tvarkymas. Hidrometrinės stotys ir postai, jų tipai. Vandens lygiai ir jų matavimas. Vandens gylių matavimas. Matavimų būdai ir prietaisai. Vandens tekėjimo greičių matavimai. Prietaisai tekėjimo greičiams matuoti. Vidutinių vandens tėkmių greičių nustatymas. Vandens debitų nustatymas, neturint tekėjimo greičių duomenų (debitų nustatymas tiesioginiais metodais). Vandens debitų nustatymas pagal tekėjimo greičių duomenis. Analitiniai vandens debitų skaičiavimo metodai. Apytikslis debitų nustatymas. Ryšiai tarp vandens lygių ir debitų. Debitų kreivės. Nešmenų debitas. Prietaisai nešmenims matuoti. Ledo reiškinių stebėjimai. Upių nuotėkio kaitos veiksniai (klimatiniai, fiziniai – geografiniai ir antropogeniai). Upių nuotėkio režimas. Metų nuotėkio kaita upėse. Upių nuotėkis. Nuotėkio hidrologinės charakteristikos. Vandens lygių kaita upėse. Svarbiausi vandens lygiai upėse. Ryšiai tarp vandens lygių ir debitų. Ledo reiškiniai upėse. Hidrologinių skaičiavimų turinys ir analizės metodai. Hidrologinių charakteristikų statistinės analizės metodai. Tikimybės samprata. Tikimybės kreivės sudarymas. Hidrologinių duomenų statistiniai parametrai (vidutinės reikšmės, išsklaidymo charakteristikos). Hidrologinių charakteristikų normatyvinės tikimybės. Hidrologinių charakteristikų skaičiavimas turint ilgalaikius hidrologinių stebėjimų duomenis. Hidrologinių charakteristikų skaičiavimas turint trumpalaikius hidrologinių stebėjimų duomenis. Hidrologinių charakteristikų skaičiavimas neturint stebėjimų duomenų. Vieno skerspjūvio hidrologinių duomenų perskaičiavimas kitam skerspjūviui toje pačioje upėje. Maksimalių debitų skaičiavimas turint ilgalaikius bei trumpalaikius hidrologinių stebėjimų duomenis. Maksimalių debitų skaičiavimas neturint hidrologinių stebėjimų duomenų. Pavasario potvynių maksimalių debitų skaičiavimas neturint hidrologinių stebėjimų duomenų. Vasaros – rudens liūčių maksimalių debitų skaičiavimas neturint hidrologinių stebėjimų duomenų. Nuotėkio reguliavimo būdai. Nuotėkio reguliavimo rodikliai. Būdingi tvenkinių vandens lygiai ir tūriai. Lietuvos upių nuotėkio reguliavimo reikalingumas ir galimybės. Hidrotechninių statinių klasifikacija. Hidromazgai. Kanalai, jų paskirtis, klasifikacija. Kanalų trasa, išilginis ir skersinis profiliai. Leistinieji vandens greičiai kanaluose. Vandens filtracija iš kanalų. Statiniai ant kanalų. Statinių paskirtis ir klasifikacija. Šliuzai – reguliatoriai. Slenksčiai, greitvietės, akvedukai, diukeriai. Užtvankos, jų paskirtis, pagrindiniai užtvankų tipai. Užtvankų parametrai, būdingi tvenkinių vandens lygiai. Žemių užtvankų klasifikacija ir skersinis profilis. Šlaitai ir jų stiprinimas. Filtracija per žemių užtvankas. Priešfiltracinės priemonės. Žemių užtvankų drenažas. Drenažo konstrukcijos. Akmenų ir akmenų – žemių užtvankos. Užtvankų klasifikacija. Užtvankų pagrindai. Užtvankų profiliai. Slenkstinės akmenų užtvankos. Akmenų užtvankų priešfiltraciniai statiniai. Gravitacinės betono užtvankos ant laidžių vandens pagrindų. Užtvankų elementai. Požeminio kontūro schemos. Filtracija po gravitacinėmis betono užtvankomis. Betono užtvankų priešfiltraciniai statiniai. Vandens pralaidos. Vandens pralaidų klasifikacija. Slenkstinės pralaidos. Uždoriai. Uždorių paskirtis. Šandoriai ir virbalai. Plokšti šliaužiantys ir riedantys uždoriai. Segmentiniai ir sektoriniai uždoriai. Upių vagotvarka. Krantinės.
603.08 KB
