(20 darbai)
(24 puslapiai)
Įžanga. Žvilgsnis į Japonijos mokslo praeitį. Prestižiškiausi universitetai praeityje ir dabar. Japonijos aukštojo mokslo problemos. Universitetų struktūros problemos. Studentų judėjimai. Aukštojo mokslo vizija XXI amžiuje. Stojamųjų egzaminų svarba. Investicijos į aukštąjį mokslą. Japonijos studijų centrai. Japonijos ir Lietuvos dviejų prestižiškiausių universitetų palyginimas. Išvados. Priedai (4). Skaityti daugiau(41 puslapis)
Įvadas. 1998 m. kovo 25 d. Sorbonos deklaracija. Bolonijos deklaracija dėl Europos aukštojo mokslo erdvės. Bolonijos deklaracija ir Europos aukštojo mokslo globalinis konkurencingumas. Nuo deklaracijos prie įgyvendinimo: organizuota tolesnės veiklos struktūra ir procesas. Bolonijos deklaracija kviečia aukštojo mokslo bendruomenę prisidėti prie reformos ir konvergencijos proceso sėkmės. Prahos konferencija, 2001 m. Bolonijos proceso uždavinių įgyvendinimas. Kaip pagerinti Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumą. Ateities darbai. Aukštojo mokslo ministrų konferencijos komunikatas. Berlynas, 2003 m. rugsėjo 19 d. Pažanga. Kokybės užtikrinimas. Diplomų struktūros: dviejų pagrindinių pakopų sistemos įgyvendinimas. Mobilumo skatinimas. Kreditų sistemos sukūrimas. Diplomų pripažinimas: aiškių ir lengvai palyginamų diplomų sistemos sukūrimas. Aukštojo mokslo institucijos ir studentai. Europos dimensijos skatinimas aukštajame moksle. Europos aukštojo mokslo ir studijų erdvės patrauklumo skatinimas. Mokymasis visą gyvenimą. Papildomi veiksmai. Įvertinimas. Tolimesnės priemonės – nauji nariai. Tolimesnės veiklos grupės struktūra. ENIC/NARIC tinklų išvados. Lietuvos kolegijų problemos ir galimybės Bolonijos proceso kontekste. Bolonijos proceso įgyvendinimas Europos šalių kolegijose. Kolegijų raida 2000 – 2003 metais. Studijų kokybė kolegijose. Pedagogų kvalifikacija ir mokslinė taikomoji veikla. Tarptautinių ryšių plėtra Lietuvos kolegijose. Bolonijos proceso įgyvendinimas Europos šalių kolegijose. Išvados. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Įvadas. Tyrimo tikslas: ištirti kaip etikos reglamentavimas taikomas mokyklose praktiškai. Etikos teorija. Etikos samprata. Etika ir filosofija. Etikos, kaip mokyklinės disciplinos raida. Etikos, kaip dorinio ugdymo esmė. Etikos tikslas, uždaviniai. Struktūra. Integravimo galimybės. Planavimas, ugdymo organizavimas, vertinimas. Empirinis etikos tyrimas. Tyrimo metodika ir organizavimas. Tyrimo rezultatai ir jų analizė. Mokytojų apklausa. Mokinių apklausa. Išvados. Skaityti daugiau(19 puslapių)
Įvadas arba trumpai apie viešųjų organizacijų sampratą. Lietuvos mokymosi įstaigų analizė. Savivaldos institucijų dermė ir bendradarbiavimas bendrojo lavinimo mokyklose. Mokymo organizacijų bendradarbiavimas su kitomis viešosiomis organizacijomis, siekiant pagerinti besimokančiųjų susisiekimą su mokymo įstaigomis. Švietimo įstaigų bendradarbiavimas su socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo ministerijomis, organizuojant maitinimą mokyklose. Švietimo organizacijų bendradarbiavimas su vyriausybe, užtikrinant švietimo kokybę ir tinkamą mokymosi pasiekimų vertinimą. Švietimo organizacijų bendradarbiavimas, stiprinant tarpinstitucinį suderinamumą ir lankstų pereinamumą. Mokyklų bendradarbiavimą skatinančių ir ieškančių radikalesnių kylančių konfliktų ir problemų sprendimo būdų Lietuvos švietimo atstovų įgyta patirtis Slovėnijoje. Konfliktai ir problemos bendrojo lavinimo mokyklose. Konfliktai ir problemos, kylančios dėl švietimo finansavimo. Pati naujausia konfliktinė situacija ir diskusijos aukštosiose mokyklose. Išvados ir pasiūlymai. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įžanga. Klasikinio liberalizmo ideologija. Pagrindiniai klasikinio liberalizmo teiginiai. Klasikinio liberalizmo ideologinės nuostatos švietime. Liberalios švietimo politikos formavimas. Liberalioji švietimo reforma. Liberalioji švietimo kaita. Lietuvos švietimo sistema. Išvados. Skaityti daugiau(30 puslapių)
Įvadas. Šalies apibūdinimas. Lietuva. Vokietija. Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje ir Vokietijoje. Priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje ir Vokietijoje. Pradinis ugdymas Lietuvoje ir Vokietijoje. Pagrindinis ir vidurinis ugdymas. Pagrindinis ir vidurinis ugdymas Lietuvoje. Pagrindinis ir vidurinis ugdymas Vokietijoje. Lietuvos ir Vokietijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo palyginimas. Specialusis ugdymas Lietuvoje ir Vokietijoje. Profesinis mokymas. Profesinis mokymas Lietuvoje. Profesinis mokymas Vokietijoje. Lietuvos ir Vokietijos profesinio mokymo palyginimas. Aukštasis mokslas. Aukštasis mokslas Lietuvoje. Aukštasis mokslas Vokietijoje. Lietuvos ir Vokietijos aukštojo mokslo palyginimas. Kitų Lietuvos ir Vokietijos švietimo sistemos sričių ypatumai. Išvados. Summary. Priedai (2). Skaityti daugiau(26 puslapiai)
Įvadas. Teorinė dalis. Situacijos analizės metodika. Organizacijos išorinė aplinka. Organizacijos vidinė aplinka. Strategijos formulavimo metodika. Strateginių alternatyvų įgyvendinimo principai. Analitinė dalis. Situacijos analizė. Makroaplinkos analizė. Vidinė organizacijos analizė. Organizacijos SSGG (SWOT) analizė. Strategijos formulavimas. Strateginės alternatyvos. Alternatyvų įvertinimas. Strategijos pasirinkimas. Projektinė dalis - strateginės alternatyvos įgyvendinimas. Organizacijos vizija, misija ir strateginiai tikslai. Pasirinktos strategijos aprašymas. Strategijos įgyvendinimo veiksmų planas. Išvados. Skaityti daugiau(25 puslapiai)
Įvadas. Bendradarbiavimo samprata. Bendravimas – bendradarbiavimo pagrindas. Bendradarbiavimo samprata pradinio ugdymo bendrojoje programoje. Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas. Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo reikšmė ir organizavimo principai. Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo būdai ir formos. Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo galimybių tobulinimo pradinėje mokykloje empirinis tyrimas. Tyrimo organizavimas ir metodika. Tyrimo rezultatai ir jų analizė. Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo reikšmė, būdai ir formos. Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo galimybių tobulinimas. Išvados. Skaityti daugiau(21 puslapis)
Įvadas. Nevalstybinių švietimo paslaugų problematika. Samprata, tikslai. Dabartinės situacijos analizė, ekspertų siūlymai. Ne valstybinės mokyklos ryšys su valstybine. Nevalstybinės mokyklos samprata, ypatybės. Nevalstybinių ir valstybinių universitetų skirtumai. Konkurencija. Aukštųjų mokyklų konkurencijos modeliai. Būdai, kuriais galima suvienodinti konkurenciją. Nevalstybinių mokyklų steigimas. Steigimo subjektai. Steigimo reikalavimai. Nevalstybinės mokyklos Lietuvoje. Finansavimas. Jo galimybės. Šaltiniai. Lėšos. Aukštųjų mokyklų finansavimo principai (pasiūlymai Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo projektui). Finansavimo problemos. Finansavimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Politinių partijų agituojama politika, siekiant nevalstybinių švietimo paslaugų plėtros. Finansiniai lūkesčiai. Nevalstybinių mokslo įstaigų integracija ir galimybės. Nevalstybinių universitetų integracija. Nevalstybinių kolegijų integracija. Tyrimas. Statistika. Integracijos galimybės. Ryšiai. Perspektyvos. Integracijos ir kultūros priklausomybė. Išvados. Summary. Skaityti daugiau(27 puslapiai)
Santrauka. Įvadas. Švietimas Lietuvoje. Švietimo misija, tikslai ir uždaviniai. Švietimo sistema Lietuvoje. Švietimo finansavimas. Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas. Pagrindiniai teisiniai aktai. Švietimo valdymas. Pagrindinės švietimo sistemos problemos. Šeduvos gimnazijos mokinių, bei jų tėvų apklausa. Mokinių apklausos rezultatai. Mokinių tėvelių apklausos rezultatai. Išvados ir rekomendacijos. Priedai (2). Skaityti daugiau(23 puslapiai)
Santrauka. Įvadas. Švietimo sistema. Švietimo įstaigos Lietuvoje. Švietimas Lietuvoje. Mokyklų tinklo pokyčiai 2000–2005 metais Šiaulių mieste. Pagrindinės mokyklų problemos, kurias įvardijo švietimo sistemos dalyviai. Mokinių ir mokytojų apklausa. Mokinių apklausos rezultatai ir jų analizė. Mokytojų apklausos rezultatai ir jų analizė. Išvados. Priedai. Anketa mokytojams. Anketa mokiniams. Šiaulių miesto švietimo įstaigos. Skaityti daugiau(30 puslapių)
Įvadas. Švietimo finansavimo principai. Švietimo finansavimo šaltiniai. Švietimo Vaučeris. Švietimo Vaučerio samprata. Vaučerio idėja švietime: istorinė apžvalga. Vaučerio šalininkai ir oponentai. Švietimo Vaučeris, argumentai "už". Švietimo Vaučeris, argumentai "prieš". Moksleivio krepšelis. Finansavimo sistemos trūkumai ir švietimo reformos tikslai. Moksleivio krepšelio apskaičiavimo metodika. Moksleivio krepšelio įvedimo etapai. Moksleivio krepšelio pranašumai ir trūkumai. Priešmokyklinuko krepšelis. Pastabos ir siūlymai. Švietimo programų ir mokyklų finansavimas. Aukštųjų mokyklų finansavimas. Profesinio mokymo finansavimas. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimas. Švietimo finansavimo gerinimas. Valstybės švietimo finansavimo vertinimas. Išvados. Priedai (3). Skaityti daugiau(22 puslapiai)
Įvadas. Švietimo sistema. Švietimo programos apibrėžimas. Švietimo lygmenys. Įstaigos, "saugančios" Lietuvos švietimą. Mokytojo vaidmuo mokymo ir mokymosi procese. Mokytojo vaidmuo ugdant mokinių kompetencijas. Pamokos modelis. Sėkmingos pamokos dėmenys. Dviejų Šiaulių miesto gimnazijų palyginimai. Juliaus Janonio gimnazija. Šiaulių Universiteto gimnazija. Problemos. Mokinių apklausos analizė. Išvados. Priedas. Skaityti daugiau(28 puslapiai)
Įvadas. Švietimo ideologija. Švietimo lygmenys. Aikos informacinė sistema. Švietimas ir demografija. Gyventojų tankumas. Švietimas ir skurdas. Moksleivių sveikata. Valstybinių aukštųjų mokyklų finansavimas. Uždaviniai, kuriuos švietimui kelia darbo rinka. Profesinio mokymo efektyvumas. Gyventojų aktyvumo ir užimtumo lygiai. Išsimokslinimo įtaka nedarbui. Lietuvos universitetų prestižas. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra (22). Skaityti daugiau(22 puslapiai)
Įžanga. Priešistorė. Universitetas. Subarbarinta romėnų teisė. Teisės mokymas. Pradžia. Bolonijos teisės mokykla. Mokymo programa ir metodas. Scholastinis analizės ir sintezės metodas. Lietuviškoji teisės mokymo tradicija. Vilniaus Universiteto įkūrimas. Teisės fakultetas. Išvados. Skaityti daugiau(26 puslapiai)
Įvadas. Europos universitetų atsiradimas, jų pirminė misija ir vieta visuomenėje, universitetų autonomija. Europos universitetų transformacijos viduramžiuose, Humboldto ir Paryžiaus universitetų pokyčiai. Universitetų (universitetinių aukštųjų mokyklų) raida Lietuvoje. Universitetų misijos ir socialinio kontrakto tarp jų ir visuomenės raida XX amžiuje. Aukštojo mokslo masiškėjimas. Universitetų internacionalizavimas po II-ojo pasaulinio karo. Konservatyvi universitetų pozicija. Pokyčiai septintajame XX amžiaus dešimtmetyje. Žinių visuomenės bei žinių ekonomikos apraiškos paskutiniaisiais XX amžiaus dešimtmečiais. Universitetų ir visuomenės bei valdžios santykiai didžiojoje Europos universitetų chartijoje. Sorbonos deklaracija ir jos padariniai. Išvados. Skaityti daugiau(18 puslapių)
Įvadas. Vadovavimo teorijos ir stiliai. Vadovavimo teorijos. Vadovavimo stiliai. Autokratinis vadovavimo stilius. Demokratinis vadovavimo stilius. Liberalusis vadovavimo stilius. Valdymo proceso etapai. Planavimas. Organizavimas. Vadovavimas. Kontrolė. Vadovavimas. Požiūriai į vadovavimą. Vadovo darbas. Vadovavimas mokyklai. Pasiūlymai vadovams. Išvados. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Įvadas. Miestelio istorija. Mokyklos istorija. Okupacijos metai. Mokyklos vadovai. Pedagogai. Mokiniai. Išvados. Skaityti daugiau(27 puslapiai)
Įvadas. Europos Sąjungos aukštojo mokslo politikos raida. Vientisosios Europos studijų erdvės kūrimo priežastys ir samprata. Vientisos Europos studijų erdvės kūrimosi priežastys. Vientisos Europos studijų erdvės samprata. Bolonijos proceso tikslai, raida, etapiniai rezultatai, įžvalgos. Bolonijos proceso tikslai ir veiklos struktūra. Bolonijos deklaracija - siekis užtikrinti aukštojo mokslo konkurencingumą. Prahos komunikatas – Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumo kūrimas. Berlyno komunikatas: kokybės užtikrinimas. Bergeno komunikatas. Lietuvos padėties Bolonijos procese vertinimas. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Tyrimo objektas – problemos, susijusios su Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklų tipų kaita ir jų įvairove, bendrojo lavinimo mokyklos optimizavimu. Tyrimo dalykas. Darbo tikslas. Uždaviniai. Darbas atliktas teoriniais metodais. Lietuvos švietimo sistema. Lietuvos švietimo sistemos prielaida. Gimstamumo dinamika Lietuvoje. Mokyklų pasirinkimas. Antra pamaina mokyklose. Antrosios pamainos ypatumai. Išvados. Skaityti daugiau
