Archyvai XIX amžiuje. Archyvų centralizacija ir jos būdai. Nuo XX amžius pradžios iki XX amžiaus antrosios pusės išskirtume šiuos svarbesnius pokyčius. Archyvai konkrečiose šalyse – Prancūzija. Archyvai Lietuvoje nurodytu laikotarpiu. Pirmasis archyvo vedėjas, archyvaras, buvo Nikita I. Gorbačevskis. Kitas archyvo vedėjas buvo I. Sprogis. Kauno gubernijos archyvas. M. Muravjovo muziejaus archyvas. Lietuvos archyvai 1918–1940 metais. Asmenys, nusipelnę Lietuvos archyvams. Konstantinas Jablonskis (1860–1930 metai). Valstybės archeologijos komisija. Valstybės archyvai. Kiti archyvai. Lietuvos archyvai sovietmečiu. Archyvų ir jų valdymo pertvarkymas. Valstybės archyvų veiklos teisinis reguliavimas. 1995 12 05 archyvų įstatymas. Lietuvos valstybinio archyvų fondo nuostatai (1993, 1996 metais). Raštvedybą (vėliau dokumentų valdymą) reglamentavę teisės aktai. Lietuvos valstybinė archyvų sistema. Valstybės archyvai. Archyvų funkcijos. Skaityti daugiau
Archyvai Naujųjų laikų laikotarpiuBibliotekininkystė, konspektas
(9 puslapiai)
Archyvai Naujųjų laikų laikotarpiu. Aptariamu laikotarpiu susidarė dvi archyvų grupės: Karūnų archyvai. Įstaigų archyvai. Valstybės archyvų steigimas. Notariniai archyvai. Labdaros organizacijų archyvai. Popiežiaus archyvas. Kolonijiniai archyvai. Publikacijos archyvų. Specialūs archyvų pastatai. Dokumentų autentiškumo reikšmė. Prancūzijos revoliucijos metu. Archyvai naujųjų laikų laikotarpiu Lietuvoje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) archyvų teisiniai pagrindai. Lietuvos Metrika. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) institucijų ir kitų organizacijų (luomų) archyvai (iki 1795 m.). Religinės institucijos. Švietimo institucijos. Miestų savivaldos institucijos. Bajorų archyvai. Cechų archyvai. Skaityti daugiau
Archyvų ištakos ir raidaBibliotekininkystė, konspektas
(7 puslapiai)
Archyvų, kaip dokumentus saugančių įstaigų, ištakos ir raida. Archyvai Antikoje (nuo 510 metų pr. Kr. iki V amžiaus po Kr.). Graikiškasis laikotarpis. Romėnų laikotarpis (nuo Romos įkūrimo 753 metais pr. Kr. iki 476 po Kr.). Archyvai viduramžiais (VI–XV amžius). XIII–XIV amžiai (XV amžiaus pradžia). Archyvai viduramžių laikotarpiu Lietuvoje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Didžiojo Kunigaikščio (DK) kanceliarijos formavimasis. Skaityti daugiau
Bendravimo samprata: psichologinė ir komunikacinė žiūra. Bendravimo procesas: elementai, etapai, "vilkduobės". Profesionalus elgesys susideda iš elementų. Bendravimo bibliotekoje barjerai. Konfliktų valdymas bibliotekoje. Konfliktų rūšys. Konfliktų sprendimo būdai. Sprendžiant konfliktus, taikomi tokie principai. Pastarieji principai dar skirstomi į poras. Skaityti daugiau
Bibliografijos teorija. Dokumento sąvoka. Informacijos vartotojas. Bibliografija. Bibliografinis aptarnavimas. Bibliografuojamų dokumentų turinys. Bibliografijos bibliografija. Ideografinė prognostinė bibliografinė informacija. Bibliografinių žinių struktūra. Dokumentografinė bibliografijos koncepcija. Genetinė struktūra. Funkcinė- loginė struktūra. Tikslai ir uždaviniai. Bibliografavimo procesas. Skaityti daugiau
Bibliografijos teorija (2)Bibliotekininkystė, konspektas
(12 puslapių)
Kas yra bibliografijos teorija? Bibliografija - vienas iš tarpininkų dokumentinių komunikacijų sistemoje. Informacijos vartotojas. Dokumentinės komunikacijos sistema. Bibliografinės informacijos mikroteorija. Bendra bibliografinės informacijos samprata. Bibliografinės informacijos potencialios egzistavimo formos. Bibliografinės informacijos pagrindinės visuomeninės funkcijos. Bibliografijos samprata. Bibliografijos sandara. Skaityti daugiau
Bibliografijos teorija (3)Bibliotekininkystė, konspektas
(9 puslapiai)
Bibliografija (B) - vienas iš tarpininkų bibliografinės informacijos sistemoje. Bibliografinės informacijos (BI) samprata. Bibliografinės informacijos (BI) empirinės formos. Bibliografinės informacijos (BI) pagrindinių visuomeninių funkcijų genezė, funkcijų atsiradimas. Genetinė Bibliografinės informacijos (BI) struktūra ir jos grafinė išraiška. Bibliografinės informacijos (BI) funkcinė-loginė struktūra. Jos grafinė išraiška. Bibliografinės informacijos (BI) samprata, kaip veiklos sričių visuma. Bibliografijos, kaip veiklos srities komponentai. Bibliografinės veiklos procesų charakteristika (apibūdinti bibliografinį aptarnavimą). Bibliografavimo analizės ir sintezės metodai. Bibliografinis aptarnavimas pagal vienkartines užklausas. Užklausų tipologija bibliografijos rūšys pagal visuomeninę paskirtį. Bibliografijos rūšies kriterijai. Klapijukas. Bibliografijos rūšys pagal kitus požymius. Bibliografinės informacijos (BI) pertinentumas, išsamumas, relevantumas, tikslumas. Kaip apskaičiuoti. Bibliografinių priemonių daugiaaspektės rūšinės klasifikacijos. Bibliografijos mokslo objektas ir struktūra. Apibūdinti 5 mokslo skyrius (metodologija, teorija, istorija, vadyba). Kuo skiriasi metodologija nuo teorijos? Skaityti daugiau
Informacinės heuristikos samprata Informacija informacinės visuomenės kontekste. Informacinės ir žinių visuomenės samprata. EK programa "Baltoji knyga" ir Lisabonos strategija. Europos komisijos informacinė politika. Informacinės ir žinių visuomenės sampratos raida Lietuvoje. Informacinės visuomenės plėtros kryptys planavimas Lietuvoje. Žmogaus poreikių teorija. Informacijos vartotojai ir jų poreikiai. Informacijos poreikiai T. Wilsono informacijos ieškos ir vartojimo būdai. Informacijos vartotojo sprendimai. Vartotojo ir informacijos specialisto komunikacija. Bibliotekos vaidmuo informacinėje visuomenėje. Bibliotekų informacinės funkcijos. Informacijos išteklių savybės. Informacijos išteklių struktūra. Lietuviškų bibliografinių išteklių sandara. Elektroninės informacijos ištekliai. Biblioteka informacijos išteklių integracijos sąlygomis. Informacijos vadybinė funkcija bibliotekose ir informacijos įstaigose. Informacinės paslaugos žinių visuomenėje. Skaityti daugiau
Bibliotekininkystės studijų įvadasBibliotekininkystė, konspektas
(32 puslapiai)
Aukštasis mokslas: pagrindinės sąvokos, jų klasifikavimas ir ryšiai. Aukštąjį mokslą reglamentuojantys teisės aktai. Mokslo ir studijų sistema. Aukštosios mokyklos: samprata ir veiklos pagrindai. Mokslinių tyrimų įstaigos: samprata ir veiklos pagrindai. Lietuvos aukštųjų mokyklų tipai ir veiklos pagrindai. Universitetas - aukštojo mokslo institucija. Kolegija - aukštojo mokslo institucija. Aukštųjų mokyklų autonomija. Aukštųjų mokyklų steigimo tvarka. Aukštosios mokyklos savivaldos institucijos. Aukštosios mokyklos darbuotojai. Vilniaus universiteto (VU) pagrindiniai raidos bruožai. Vilniaus universitetas (VU) XX - XXI amžiaus sandūroje. Vilniaus universiteto struktūra. Vilniaus Universiteto struktūra: kamieniniai akademiniai padaliniai. Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultetas - bibliotekininkystės ir informacijos rengimo centras. Vilniaus universitetas (VU) Komunikacijos fakulteto struktūra. Komunikacijos fakulteto studijų programos. Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas: pagrindinės veiklos kryptys. KF Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas: raidos bruožai ir veiklos kryptys.Studijų sistema: tipai, pakopos ir formos. Studijų kryptys, apimtis, trukmė. Studijų programos. Studijų būdai. Studijų procesas (dėstymo kalba, studijų kalendorius, rezultatų vertinimas). Bibliotekininkystės studijos Lietuvoje. Bibliotekos samprata. Biblioteka – socialinė institucija. Lietuvos bibliotekų sistema. Bibliotekų tipologija. Bibliotekos funkcijos.Viešosios bibliotekos samprata. Bibliotekų veiklos teisinis pagrindas. Lietuvos respublikos bibliotekų įstatymas. Tradicinės bibliotekininkystės samprata. Modernios bibliotekininkystės samprata. Biblioteka internete. Virtualios bibliotekos samprata. Skaitmeninimas – kultūros paveldo valdymo būdas: privalumai ir trūkumai. Skaitmeniniu kultūros paveldu grindžiamos paslaugos. Biblioteka ir informacinė visuomenė. Profesinės organizacijos: Lietuvos bibliotekininkų draugija. Tarptautinių bibliotekų organizacijų veikla: IFLA, ALA, ALR. Projektinė veikla bibliotekininkystėje. Bibliotekų, muziejų ir archyvų simbiozė (projektai Calimera, Cultivate). Elektroninis katalogas: apibūdinimas ir paieškos principai. Elektroniniai katalogai Lietuvos bibliotekose. Tęstinis bibliotekininkų mokymas: turinys ir organizavimas. Skaityti daugiau
Pagrindiniai terminai ir sąvokos. Bibliotekininkystės mokslo raida. Bibliotekininkystė Lietuvoje. Bibliotekų tipologija. Mokslinė biblioteka. Akademinės bibliotekos. Viešoji biblioteka. Mokyklų bibliotekos. Specialiosios bibliotekos. Bibliotekos funkcijos. Išorinės funkcijos. Pastoviosios. Vidinės funkcijos (technologinės). Kintančios funkcijos. Metodologija. Bibliotekininkystės paradigmos. Informacijos mokslo ryšiai su kitais mokslais. Bibliotekininkystės vieta kitų mokslų sistemoje. Šiuolaikinės bibliotekų tendencijos. Lietuvos Respublikos bibliotekų sistema. Lietuvos bibliotekų darbuotojai. Skaityti daugiau
Bendroji etika. Profesinės etikos objektas. PE (profesinės etikos) kodeksai. Bibliotekininko PE (profesinės etikos) kodeksas. PE (profesinės etikos) dilemos. Kritikos ir savikritikos kultūra. Nepasitenkinimo profesine veikla raiškos būdai. Skundas ir šmeižtas. Klientų aptarnavimo etika. Profesinės doros problemos. Profesinis taktas. Profesinės kalbos kultūra. Profesinis autoritetas. Cenzūra. Intelekto laisvė. Bibliotekininko etinės pareigos turinys. Klientų privatumo ir konfidencialumo principas. Klientų lygiateisiškumas. Mokama prieiga prie informacijos. Informacijos patikimumas ir tikslumas. PE (profesinės etikos) trukdžiai. Skaityti daugiau
Bibliotekos fondų apsaugaBibliotekininkystė, konspektas
(24 puslapiai)
Papirusas. Popierius. Popieriaus istorija. Skudurinis popierius. Medienos popierius. Popierius ir jo komponentai. Popieriaus ilgaamžiškumas. Rašalai. Tekstilė: popierius. Šilkas ir vilna. Seno dokumento įvertinimas. Šilkas. Šilkaverpių biologija. Kultūrinio šilko gamyba. Laukinio šilko gavimas. Šilko verpimas. Šilko senėjimas. Pergamentas. Pergamento gamybos istorija. Pergamento gamybos technologija. Pergamento savybės. Oda. Odos struktūra. Odos biocheminė sudėtis. Odos paruošimo rauginimui etapai. Odos rauginimo būdai. Odos irimas. Temperatūra ir santykinis oro drėgnis. Bibliotekų aplinkos pažeidimo faktoriai. Temperatūros, absoliutaus ir santykinio drėgnio tarpusavio priklausomybė. Optimalus režimas. Veiksniai, sukeliantys eksponatų irimą. Kaip kinta organinės ir neorganinės medžiagos? Temperatūros ir santykinio oro drėgnio kontrolė. Mažų erdvių kontrolė. Šviesa ir apšvietimas. Šviesos prigimtis. Ozono sluoksnis. Saulės padėtis danguje. Šviesos sklaida (difuzija) atmosferoje. Debesys ir migla. Atspindėta šviesa nuo Žemės. UV spindulių matavimas. Šviesos įtaka eksponatams. Kaip reguliuojame ir mažiname apšviestumą? Fotografavimas. Kaip apsaugoti eksponatus nuo UV spinduliuotės? Kaip apriboti IR spinduliuotės kiekį? Užterštumas. Kietosios dalelės ir aerozoliai. Dujos. Sieros junginiai. Azoto junginiai. Ozonas. Fotocheminis smogas. Smogo susidarymas. Dujinių teršalų pašalinimas. Apsaugos priemonės. Kiti lakūs teršalai. Skaityti daugiau
Skaitytojų aptarnavimo uždaviniai, principai ir metodai. Teoretikai išskiria kelis pagrindinius vartotojų aptarnavimo principus: Bibliotekos paslaugų ir skaitytojų aptarnavimo samprata. Bibliotekų paslaugos. Paslaugi biblioteka. Mokamų paslaugų problema. Abonementas, jo rūšys ir skaitytojų aptarnavimo ypatumai. Tarpbibliotekinis abonementas. Tarpbibliotekinis abonementas (TBA). Atvirieji fondai bibliotekoje. Skaityklos, jų rūšys, skaitytojų aptarnavimo ypatumai. Masiniai renginiai. Parodos, jų rūšys ir organizavimas. Ekstensyvios bibliotekų paslaugos. Skaitytojų darbo apskaita. Skaityti daugiau
DokumentotyraBibliotekininkystė, konspektas
(22 puslapiai)
Dokumentotyros raida. Dokumentotyros objektas. Dokumentotyros ryšiai su kitais mokslais. Dokumentų klasifikavimas. Pirminiai ir antriniai dokumentai. Dokumentavimas ir dokumentų kaupimas. Dokumentų apdorojimas. Dokumentų platinimas. Dokumentų paieška. Knygotyros raida. Knygotyros struktūra. Knygotyros ryšiai su kitomis disciplinomis. Knygotyros tyrimų metodologija. Knygos apibrėžimai. Knygos socialinės funkcijos. Knyga kaip dokumento tipas. Knygos elementai. Iškiliaspaudė. Plokščiaspaudė grafika. Spaustuvinis šriftas. Knygų prekyba. Knygų reklama. Knyga ir masinės komunikacijos priemonės. Leidiniai Brailio raštu. Skaitmeninės/elektroninės/virtualios knygos. Optiniai dokumentai. Norminiai techniniai dokumentai. Patentinė dokumentacija. Kartografiniai leidiniai. Gaidų leidiniai. Izografiniai dokumentai. Nepublikuoti dokumentai. Archyviniai dokumentai. Raštvedybos dokumentai. Garsiniai(nekompiuteriniai) dokumentai, jų rūšys. Vizualiniai (nekompiuteriniai) dokumentai. Skaidrės. Mikroformos, jų rūšys. Garsiniai ir vaizdiniai (nekompiuteriniai) dokumentai. Vaizdajuostės. Holografija. Skaityti daugiau
Ekstensyvių paslaugų informacijos įstaigose apžvalgaBibliotekininkystė, konspektas
(18 puslapių)
Ekstensyvių paslaugų informacijos įstaigose. Apžvalga remiantis šaltiniais. Viešoji biblioteka: tradicija ir modernumas. Viešosios bibliotekos skaitmeninės eros sankryžose: Europos sąjungos projekto Pulman gairės. Socialinės atskirties mažinimas. Prieiga ir paslaugos neįgaliems žmonėms. Viešųjų bibliotekų paslaugų plėtra. Calimera sėkmingos veiklos gairės. Skaityti daugiau
Informacijos ištekliaiBibliotekininkystė, konspektas
(8 puslapiai)
Informacijos išteklių teorija. Bibliotekos dokumentų fondo komplektavimo principai, kriterijai ir fondo branduolio. formavimas. Bibliotekos dokumentų fondas kaip sistema. Bibliotekos dokumentų fondo komplektavimo planavimas. Bibliotekos dokumentų fondo komplektavimo metodai. Bibliotekos dokumentų fondo komplektavimo šaltiniai. Bibliotekos dokumentų apskaita. Dokumentų išdėstymo būdai: pagal turinį. Bibliotekos fondų sauga - bibliotekos fondo kaita. Bibliotekos fondų patikimumas. Vieningų bibliotekų fondų ir informacijos išteklių kūrimas. Bibliotekų fondų komplektavimo koordinavimas. Įvairių tipų (viešųjų, akademinių, mokslinių, vaikų ir mokyklų, specialiųjų, valstybinės reikšmės) bibliotekų fondai, jų turinys ir formavimo ypatumai. Atviri ir uždari fondai. Sovietmečio specfondai, jų likimas. Bibliotekų dokumentų fondų senėjimo dėsningumai Skaitmeninių bibliotekų kūrimas. Lietuvos bibliotekų fondų nuostatai ir standartai. Skaityti daugiau
Informacinės technologojos ir sistemosBibliotekininkystė, konspektas
(14 puslapių)
XXI a. informacinės problemos ir jų sprendimo galimybės. Informacinės visuomenės samprata ir kūrimo bruožai. Lietuvos informacinė politika ir informacinės visuomenės kūrimo strategija. Informacinė teorija. Informacinių technologijų objektas, samprata ir tipizacija. Mikrografija – informacinė technologija: samprata, raida mikroformų rūšys, gamybos technologija. Mikrografija: spręstos bibliotekose problemos, neintensyvaus panaudojimo faktoriai. Mikrografija: mikroformų bibliotekose ištekliai, darbo su mikroformomis techninės priemonės, panaudojimas. Mikrografija: darbo su mikroformomis sistemos, mikroformų panaudojimo bibliotekoje perspektyva. Videografija informaciniame darbe. Fonografija informaciniame darbe. Optografija informaciniame darbe: samprata, raida, CD rušys, gamybos technologija. Optografija: CD ištekliai bibliotekose, panaudojimas, techninė įranga, integracija su kitomis informacinėmis technologijomis, perspektyva. Kompiuterinės technologijos informaciniame darbe (kopiuteriografija): samprata,raida, rūšys. Skaitmeninės bibliotekos – informacinių technologijų darinys:sampratų įvairovė, skaitmeninių bibliotekų tipai. Skaitmeninių bibliotekos: Lietuvoje, Europoje, pasaulyje. Nanografija informaciniame darbe. Informavimo eteriu technologijos (eteriologija). Holografija. Multimediją informacinė technologija. Kriptografija. Informacinės sistemos, jų tipai, projektavimas ir vadyba. Informacinių technologijų ir sistemų negatyvus veiksniai. Informacinės tarnybos ir tinklai. Skaityti daugiau
Informacijos išteklių samprata, informacijos vertė. Bibliotekų informacijos ištekliai. Tradiciniai ir elektroniniai informacijos ištekliai. Viešosios bibliotekos fondo informacijos ištekliai. Bibliotekos fondo savybės. Bibliotekos fondo funkcijos ir vertė. Lietuvos bibliotekų fondo struktūra. Lietuvos bibliotekų fondus reglamentuojantys dokumentai. Lietuvos bibliotekų fondai iki Nepriklausomybės atkūrimo. Bibliotekų fondų klasifikavimas. Išteklių fondų formavimo principai, jų esmė. Išteklių fondų formavimo principai: ideologinis neutralumas, selektyvumas. Išteklių fondų formavimo principai: profiliavimas ir koordinavimas. Bibliotekų katalogų sistema. Kompiuteriniai ir suvestiniai katalogai. Sisteminiai ir dalykiniai katalogai. Komplektavimo metodai. Komplektavimo būdai. Komplektavimo būdai: privalomas egzempliorius. Komplektavimo būdai: mainai ir dovanos. Komplektavimo šaltiniai. Komplektavimo šaltiniai: prekybos ir platinimo organizacijos. Elektroninių išteklių atrankos kriterijai. Elektroniniai ištekliai Lietuvos bibliotekose. Elektroninių išteklių įsigijimas. Konsorciumai. Išteklių atrankos principai. Išteklių atrankos kriterijai. Išteklių atrankos šaltiniai (priemonės). Efektyvi atranka: pagrindiniai reikalavimai. Išteklių apskaitos procesai. Išteklių apskaitos vienetai. Vienetinė ir bendroji dokumentų apskaita. Dokumentų nurašymas. Dokumentų atranka nurašymui. Fondo kaita. Atviri ir uždari fondai. Fondo išdėstymas. Dokumentų išdėstymo būdai: formalusis. Dokumentų išdėstymo būdai: pagal turinį. Išteklių apsauga. Išteklių formavimo politikos esmė ir tikslai. Išteklių formavimo politikos funkcijos. Išteklių formavimo politikos turinys ir forma. Išteklių formavimo politika Lietuvoje. Išteklių fondo vertinimo tikslai. Išteklių fondo vertinimo metodai. Išteklių fondo vertinimo kriterijai. Išteklių fondo vertinimo metodai: statistinis ir analitinis. Išteklių fondo vertinimo metodai: bibliografinis ir sociologinis. Komplektavimo teorijos: fondų komplektavimo išsamumas. Komplektavimo teorijos: fondo branduolys. Komplektavimo teorijos: dokumentų atranka. Skaityti daugiau
Knyga ir kitos masinės komunikacijos priemonėsBibliotekininkystė, konspektas
(8 puslapiai)
Masinių komunikacijų, medijų ir žiniasklaidos samprata. Knyga, laikraštis, žurnalas, televizija, kinas, muzikos ir video įrašai, elektroninės medijos ir multimedjos. Komunikacijos evoliucija. Knyga. Laikraščiai ir žurnalai. Naujosios medijos. Knyga ir kinas. Knyga ir televizija. Knyga ir kitos masinės komunikacijos priemonės. Knygos ir skaitymo vieta kitų medijų kontekste. Bepopierinės visuomenės utopijos. Knygos futurologija. Tradicinės ir elektroninės. Knyga, skaitymas ir masinės komunikacijos Lietuvoje. Skaityti daugiau
Knygos istorijos reikšmėBibliotekininkystė, konspektas
(5 puslapiai)
Švedų knygos istorijos tyrimai, publikuoti 1990-2005 Švedijoje. Viduramžių rankraščiai. Spausdinimas: leidimas. Gamyba. Produktai. Bibliografija. Platinimas. Suvokimas. Bibliotekų istorija. Išlikimas. Skaityti daugiau
