Kriminologija (4)

Kriminologijos mokslo samprata. Kriminologinių koncepcijų įvairovė. Kriminologijos objektas ir dalykas (Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų pozicijos). Kriminologinė mintis Lietuvoje. Kriminologijos vieta visuomenės mokslų sistemoje. Nusikalstamumo sąveika su administraciniais, darbo ir kitais teisės pažeidimai. Informacijos, reikalingos kriminologiniams tyrimams, šaltiniai. Jos išsamumas, patikimumas ir gavimo būdai. Kriminologinių tyrimų organizavimas, pagrindiniai etapai. Kriminologinio tyrimo pagrindiniai metodai. Matematinio-loginio metodo taikymas nusikalstamumo reiškiniams tirti. Gautų rezultatų panaudojimas nusikalstamumo prevencijai. Kriminologinio tyrimo hipotezės. Antrankinio kriminologinio tyrimo esmė ir galimybės. Jo reprezentatyvumas. Anketavimo metodo taikymas kriminologijoje. Anketų rūšys, jų rengimo, užpildymo ir apibendrinimo metodika. Bendrieji (universalūs) kriminologiniai metodai ir jų taikymas kriminologiniuose tyrimuose. Savanaudiško nusikalstamumo prevencija. Savanaudiško nusikalstamumo ypatumai, jų reiškimosi formos. Savanaudiško nusikalstamumo būklė, struktūra ir dinamika Lietuvoje (palyginkite su bet kuria užsienio valstybe). Savanaudiško nusikalstamumo tendencijų vertinimo ypatumai, atsižvelgiant į nusikaltimų latentiškumą. Savanaudiški ir savanaudiški-smurtiniai nusikaltimai, jų paplitimas ir struktūra. Neatsargaus nusikalstamumo samprata, pagrindinės jos tendencijos. Moterų nusikalstamumo apibūdinimas. Organizuoto nusikalstamumo priežastys, jų veikimo mechanizmas ir turinys. Organizuoto nusikalstamumo samprata. Šio nusikalstamumo raiškos tendencijos. Organizuoto nusikalstamumo ekonomikoje pagrindiniai bruožai ir tendencijos. Nusikaltėlių, dalyvaujančių organizuotame nusikalstamume, asmenybės bruožai. Antropologinės nusikalstamumo priežasčių teorijos ir jų raida. Nusikalstamumo ir jo požymių samprata. Pagrindinių nusikalstamumo požymių kaita ir jų reikšmė. Pagrindiniai nusikalstamumo rodikliai: būklė, struktūra ir dinamika. Jų sampratos ir reikšmė. Latentinio nusikalstamumo samprata, rūšys ir nustatymo galimybės. Nusikalstamumo koeficientas. Labiausiai susiję su girtavimu, alkoholizmu ir narkomanija nusikaltimai, jų pobūdis ir dinamika. Grupės asmenų padaromi nusikaltimai, jų būklė, struktūra ir dinamika. Kriminologijos požiūris į asmenų grupes. Oficialios, neoficialios grupės ir jų poveikis nusikalstamam elgesiui. Grupinė agresija ir jos įtaka nusikalstamam elgesiui. Socialinių ir teisinių veiksnių įtaka nusikalstamumo būklei, struktūrai ir dinamikai. Recidyvistų nusikaltimų būklė, struktūra ir dinamika. Nusikalstamumo priežasčių samprata. Socialinė priežasčių esmė. Nusikalstamumo priežasčių klasifikavimas; pagrindiniai klasifikavimo kriterijai. Nusikalstamumo priežasčių ir sąlygų tapatumo ir skirtingumo veikimo esmė. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų veikla užkardant nusikalstamumą bendrosios ir konkretaus nusikaltimo priežastys. Teisėsaugos institucijų veikla vykdant nusikalstamumo prevenciją. Vidinės ir išorinės nusikalstamų priežastys. Pagrindinės nusikalstamumo priežasčių veikimo sferos. Kalėjimų subkultūros įtaka nusikalstamam elgesiui. Socialinio ir biologinio pradų santykis nusikaltėlio asmenybėje. Nusikaltėlių asmenybės samprata. Jos nagrinėjimo ribos. Viktimologinių duomenų naudojimas nusikalstamumo prevencijai. Viktimiškumo priežasčių įtaka nusikalstamumui. Atskirų nusikaltimų rūšių viktimiškumo ypatumai. Viktimiškumo ir viktimologijos sampratos. Aukos samprata kriminologijoje. Nusikaltėlio ir aukos santykių reikšmė nusikaltimo padarymui. Socialiniai-demografiniai nusikaltėlio asmenybės bruožai. Nusikalstamo elgesio motyvai ir motyvacija. Anomijos teorija. Jos esmė. Stigmatizacijos (ženklinimo) teorija. Jos esmė. Socialinės kontrolės teorijos esmė. Socialinio mokymosi (socializacijos) teorijos esmė. Funkcionalistai ir jų pagrindinės mintys. Klinikinės kriminologinės teorijos esmė ir jos taikymas užsienio valstybėse. Esminiai radikaliosios kriminologijos teiginiai. Individualioji nusikaltimų prevencija. Jos pagrindinės kryptys. Bendroji nusikaltimų prevencija. Nusikaltimų kontrolė. Jos apibūdinimas ir esmė