Mąstymas ir kalba – žmogaus sąmonės prigimties supratimo raktas. Mąstymo apibrėžimai (Jungas, Vygotskis, Piaže). Pagrindinės savybės (esminė žmogaus ypatybė; jutiminio pažinimo tąsa; aktyvus ir produktyvus procesas). Mąstymas ir kalba kaip kognityvinės psichologijos objektai. Būtinos ir pakankamos sąlygos mąstymui susiformuoti ontogenezės ir filogenezės požiūriu. Mąstymo vystymosi teorijos (asociatyvinė, Viurcburgo mokyklos, epigenetinė, išmokimo ir informacinė teorijos). Mąstymo kaip pažinimo formos dimensijos (diferenciacija-integracija pagal Vernerį, reprezentavimo būdai pagal Brunerį). Ž. Piaže kognityvinė teorija (stadijų apžvalga; teorijos įvertinimas šiuolaikinių autorių duomenimis). Mąstymo rūšys, operacijos, formos. Veiksminis, vaizdinis, sąvokinis mąstymas – rūšių ypatybės, samprata. Mąstymo operacijos. Operacijų sutrikimai (sumažėjęs/iškreiptas apibendrinimas, jų požymiai), mąstymo eigos sutrikimai (labilumas, klampumas ir jų požymiai), mąstymo kryptingumo stoka ir jo požymiai. Sąvokos, sprendimai, samprotavimas – pagrindinės mąstymo formos. Kritinio ir kūrybinio mąstymo problematika. Kritinio mąstymo samprata, ypatybės, mokymo kontekstas. Kūrybinio mąstymo esmė, sampratos raida nuo geštaltpsichologijos (Wertheimerio požiūris) iki modernios psichologijos (de Bono, Sternbergo koncepcijos). Problemų sprendimo strategijos, kliūtys (fiksacija, skubotumas, tipiškumo ir pasiekiamumo euristika.). Kalbos kilmė. Kalbos kaip sąmonės instrumento samprata, apibrėžimai. Filogenetinės prielaidos kalbai atsirasti; santykis su raštu ir piktogramomis; kalbų įvairovė civilizacijos eigoje; išnykusios ir nykstančios kalbos. Kalbos raida ontogenezėje kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu, vaiko kalbos etapai. Kalbos komponentai (fonologinis, semantinis, sintaksinis), funkcijos (kalba kaip bendravimo ir minčių raiškos priemonė). Kalbos išmokimo mechanizmai. Bihevioristinė ir natyvistinė teorijos kalbos įsisavinimo aspektu (Skinerio, Banduros, Chomsky pažiūrų argumentai, kritikuotini postulatai). Kalbos įsisavinimo mechanizmų apibūdinimas, santykis su išmokimu. Vygotskio ir Piaže koncepcijos apie vidinę ir egocentrinę vaiko kalbą. Intelekto apibrėžimas, samprata. Istorinė termino raida (Galtono darbai ir pozicija, Bine-Simono protinio ir chronologinio amžiaus skyrimas, Stern"o indėlis). Apibrėžimų įvairovė kaip skirtingų teorijų atspindys (monofaktorinė teorija Spearman’o modelio pavyzdžiu, dvi- ir daugiafaktorinės teorijos Cattell’o, Guilford’o, Sternberg’o, Gardner’io teorijų pavyzdžiais). Intelekto santykis su pasiekimu, akademiniais rezultatais. Dirbtinio intelekto problema. Intelekto matavimo būdų apžvalga. Faktorinės analizės reikšmė dabartiniuose intelekto tyrimuose.
32.78 KB
