(7 puslapiai)
Įžanga. Vertikalus ampulių plovimo būdas. Injekcinis ampulės plovimo būdas. Ampulių valymas ultragarso pagalba. Išvados. Skaityti daugiau(82 darbai)
(7 puslapiai)
Įžanga. Vertikalus ampulių plovimo būdas. Injekcinis ampulės plovimo būdas. Ampulių valymas ultragarso pagalba. Išvados. Skaityti daugiau(35 skaidrės)
PowerPoint pristatymas. Anesteziologija iki eterio. Intraveninė anestezija. Miorelaksantai. Opiatai. Regioninė anestezija. Anesteziologija Lietuvoje. Narkozės teorijos. Inhaliacinių anestetikų veikimo mechanizmas. Unitarinė (Meyer-Overton) teorija. Veikimo mechanizmas. Baltyminė teorija. Sinaptinio perdavimo teorija. Stimuliuojantys receptoriai. Slopinantys receptoriai. Anestezija. Analgezija. Neuroleptanalgezija. Disociacinė anestezija. Bendrinės anestezijos sukelimas. Vietinė anestezija. Infiltracinė anestezija. Regioninė anestezija. Periferinės nervų blokados. Rankos laidinė anestezija. Neurostimuliatoriai. Intraveninė regioninė anestezija. Centrinė blokada. Spinalinė anestezija. Epidūrinė anestezija. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Antidepresantai. MAO inhibitoriai. Moklobemidas. Tricikliniai junginiai. Amitriptilinas. Nortriptilinas. Imipraminas. Klomipramidas. Doksepinas. Tianeptinas. Tam tikri junginiai. Mirtazapinas. Citalopramas. Paroksetinas. Sertralinas. Venlafaksinas. Nefazodonas. Trazodonas. Fluoksetinas. Reboksetinas. Fluvoksaminas. Duloksetinas. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Antigrybeliniai antibiotikai. Nistatinas. Cheminė struktūra ir fizinės cheminės savybės. Veikimo spektras ir veikimo mechanizmas. Farmakokinetika ir vartojimas. Nepageidaujamas veikimas, kontraindikacijos. Levorinas. Levorino natrio druska. Grizeofulvinas. Cheminė struktūra ir fizinės cheminės savybės. Veikimo spektras ir veikimo mechanizmas. Farmakokinetika. Nepageidaujamas veikimas. Vartojimas. Amfotericinas B. Farmakokinetika. Vartojimas. Nepageidaujamas veikimas. Skaityti daugiau(14 skaidrių)
PowerPoint pristatymas. Tiesioginiai antikoaguliantai. Mažos molekulinės masės heparinas. Netiesioginiai antikoaguliantai. Sintetiniai Xa faktoriaus inhibitoriai. Gydymo heparinu principai. Gydymo mažos molekulinės masės heparinais principai. Kontraindikacijos gydymui antikoaguliantais. Heparino poveikis laboratorinių tyrimų rodikliams. Skaityti daugiau(27 skaidrės)
PowerPoint pristatymas. Arbatmedžio savybės. Arbatmedžio aliejaus rūšys. Perspėjimas. Arbatmedžio aliejus kosmetikoje. Arbatmedžio aliejaus vartojimo būdai. Gydomosios vonios. Masažas. Kosmetinės priemonės su arbatmedžių aliejumi Lietuvoje. Australian Body Care (ABC). Šios firmos produktai. The Body Shop. Arbatmedžio serija. Šios kosmetikos serijos produktai. Kleraderm kosmetikos linija Purissima. Skaityti daugiau(33 skaidrės)
PowerPoint pristatymas. Apibrėžimas. Farmakodinamika. Apibrėžimas. Bendrieji principai. Receptoriai. Vaistų "taikiniai". Receptoriai. Vaisto jungimosi ir poveikio ryšys. Tolerancija, priklausomybė, narkomanija. Veiksniai įtakojantys vaistų poveikį. Vaistų sąveika su kitais vaistais. Rational dosage regimen. Nepageidaujamos reakcijos į vaistą. Apibrėžimas ir klasifikacija. Ūminis apsinuodijimas vaistais. Incidence of poisoning. Gydymas. Toksino šalinimas iš VT. Toksino absorbcijos stabdymas. Toksino absorbcijos iš VT stabdymas. Eliminacijos greitinimas. Gyvybinių funkcijų palaikymas. Skaityti daugiau(47 puslapiai)
RR – beta oksidacija, RR. su neporiniu anglies atomų sk. oksidacija, lipidų peroksidinė oksidacija, aktyviosios deguonies formos, ląstelės antioksidacinė apsauga, antioksidantai, Acetil-KoA šaltiniai ir jo pernešimas iš mitochondrijų į citoplazmą, fosfolipidų sintezė, cholesterolio sintezė, AR šaltiniai ir jų panaudojimas, AR deamininimo būdai, pagrindiniai NH3 šaltiniai organizme, karbamido (ureos biosintezė), kiti NH3 detoksinimo būdai, dekarboksilinimo būdai, biogeniai aminai jų biol reikšmė, aminooksidazės, jų inhibitoriai – vaistai, AR beazotines liekanos metabolizmas, Hb ir mioglobinas, femo sintezė, Fe apykaita žmogaus organizme, hemoglobino skilimas, laisvas ir surištas bilirubinas, nustatymo diagnostinė reikšmė, purino nukleotinų biosintezes šaltiniai, IMP biosintezė, purino nukleotidų skilimas, podagra. Priežastys, vaistai, pirimidino nukleotidų sintezės šaltiniai, UTP ir CTP sintezė, DNR biosinteze (replikacija), DNR replikacijos inhibitoriai, prokariotų ir Eukariotų RNR biosintezė, potranskripcinės RNR modifikacijos, transkripcijos inhibitoriai, genetinis kodas, jo savybės, mutagenai, genų mutacijos, jų pasekmės, supratimas apie molekulines ligas, B biosintezė, potransliacinis polipeptidionės grand subrendimas, transliacijos inhibitoriai, genų inžinerija: bendras supratimas, metodų stadijos, pritaikymas, signalinių molekulių veikimas per viduląstelinius receptorius, signalinių molekulių veikimas per adenilatciklazės sistemą, G - baltymai, fosfodiesterazių inhibitoriai - vaistai, signalinių molekulių veikimas per fosfolipazės C sistemą, Ca2+ ir kalmodulino vaidmuo metabolizmo reakcijose, signalinių molekulių veikimas per guanilatciklazės sistemą, NO: sintezė, veikimo mechanizmas, biologinis vaidmuo, dopaminas: sintezė, recept. veikimo mechanizmas, agonistai ir antagonistai, Parkinsono liga, vaistai nuo jos, acetilholinas: sintezė, metabolizmas, veikimo mechanizmas, agonistai ir antagonistai, acetilcholinesterazės inhibitoriai, pseudocholinesterazė, Alzheimerio liga, nuo jos vaistai, serotoninas. GABA (gama aminobutiratas): sintezė, metabolizmas, receptoriai, glicinas ir glutamatas, histaminas: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmas, antagonistai, gliukagonas, insulinas, atriopeptidai. Skaityti daugiau(36 puslapiai)
Sulfonamidai (jų FD, nepageidaujamas veikimas, dozavimo principai). Sulfonamidų veikimo spektras. Sudėtiniai preparatai su trimetoprinu. Antibiotikų klasifikacija, nepageidaujamas veikimas. Beta-laktaminų antibiotikų klasifikacija, bendra grupių charakteristika. Penicilinai. Klasifikacija. Farmakokinetika. Veikimo mechanizmas ir atsparumas. Klinikinis panaudojimas. Toksiškumas. Cefalosporinai. Klasifikacija. Farmakokinetika. Veikimo mechanizmas ir atsparumas. Klinikinis panaudojimas. Toksiškumas. Makrolidai. Linkozamidai. Vankomicinas. Tetraciklinų grupės antibiotikai. Aminoglikozidai. Antimikotiniai antibiotikai ir sisteminiai vaistai. Prieštuberkulioziniai antibiotikai, sintetiniai prieštuberkulioziniai vaistai. Antihelmintiniai vaistai. Prieš pirmuonis veikiantys vaistai (antiprotozoiškai veikiantys). Antinavikiniai vaistai. Dezinfekuojančios medžiagos ir antiseptikai. Fenolas ir jo dariniai. Formaldehido dariniai. Antimikrobiniai dažų preparatai. Formaldehido dariniai. Antimikrobiniai dažų preparatai. Halogenus ir deguonį išskiriantys preparatai. Sunkiųjų metalų druskos. Uroantiseptikai. Chinolonai, fluorchinolonai. Skaityti daugiau(13 skaidrių)
PowerPoint pristatymas. Vaistiniai augalai. Plėtra pasaulyje...Ir Lietuvoje. Pagrindiniai reikalavimai vaistažolėms. Reikalavimai sandėliavimo patalpoms. Pagrindinės Lietuvoje auginamos vaistažolės. Vaistinei žaliavai renkamos augalų dalys. Vaistažolių džiovinimas. Vaistažolių verslas Lietuvoje. Sunkumai. Taigi. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Bendra charakteristika. Klasifikacija: - atsižvelgiant į konsistenciją; -atsižvelgiant į ekstrahentą. Palyginamoji charakteristika: - pagrindinių ekstraktų grupių palyginimas; - pagrindinių ekstrahentų palyginimas. Standartizavimas: - skystųjų ekstraktų; -tirštųjų ekstraktų; -pusiau tirštųjų ekstraktų; - sausųjų ekstraktų. Išvados. Skaityti daugiau(16 puslapių)
Halogeninti angliavandeniliai. Chloretilis – Aethylii chloridum. Chloroformas – Chloroformium (pro narcosis). Ftorotanas – (1, 1, 1 – trifluor – 2 – chlor – brom – etanas) – Phthorothanum. Trichloretilenas (trilenas, narkogenas) – Trichlorethylenum. Jodoformas – Jodoformium. Aldehidai ir jų dariniai. Formaldehidas – Formaldehydi solutio 35 – 40%. Heksametilentetraaminas – Hexamethylentetraaminum (Urotropinum, Hexaminum). Chloralio hidratas - (Chlorali hydras). Citralis – Citralum. Alkoholiai. Etanolis – Ethanolum. Glicerolis – Glycerolum. Eteriai. Dietilo eteris – Aether anaestheticus, Aether medicinalis. Dimedrolis (Diphenhydramini hydrochloridum – Dimedrolum). Alifatinės eilės aminorūgštys. Gliutamino rūgštis – Acidum glutaminicum. Aminalonas – Aminalonum. Amino kaprono rūgštis – Acidum aminocapronicum. Cisteinas – Cysteinum. Acetilcisteinas – Acetylcysteinum. Metioninas – Methioninum. Poliaminokarboninės rūgštys. Tetracino kalcio druska – Tetracinum calcium. Pentacinas – Pentacinum. Alifatinių karboninių rūgščių farmaciniai preparatai. Kalio acetatas – Kalii acetas. Natrio ir ličio oksibutiratai – Natrii (Litii) oxybutyras. Kalcio laktatas – Calcii lactas. Natrio citratas – Natrii citras. Kalcio gliukonatas – Calcii gluconas. Alifatiniai esteriai. Amilnitritas – Amylii nitras. Nitroglicerinas – Nitro glycerinum (Glyceroli trinitras). Glicerolio ir azoto rūgšties esteris. Kalcio glicerofosfatas – Calcii glycerophosphas. Amino alkoholių esteriai. Acetilcholino chloridas – Acetylcholini chloridum. Uretanai ir ureidai. Uretanai. Meprotanas – Meprotanum. Acikliniai ureidai. Bromizovalis – Bromisovalum. Terpenai. Mentolis – Mentholum. Validolis – Validolum. Terpinhidratas – Terpinum hydratum. Bicikliniai terpenai. Kamparas – Camphora. Bromcamphora – bromkamparas. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Įžanga. Farmakotechniko darbo aprašymas. Asmeninės asmenybės. Studijų dalykai ir praktika. Profesinis parengimas. Giminiškos profesijos. Profesinės perspektyvos. Veikla. Darbo priemonės, įrankiai ir medžiagos. Darbo santykiai ir ryšiai. Darbo vieta ir aplinka. Profesinės kvalifikacijos kėlimas. Skaityti daugiau(20 puslapių)
Fenolinių junginių apibūdinimas ir klasifikacija. Fenolinių junginių fizikinės-cheminės savybės. Kokybinis ir kiekybinis fenolinių darinių nustatymas. Farmakologinės fenolinių glikozidų savybės. Folium Uvae ursi – miltinės meškauogės lapai. Folium Vitis idaeae – bruknių lapai. Cortex Salicis – gluosnių žievė. Herba Filipendulae – vingiorykščių žolė. Gemmae Populi – tuopų pumpurai. Bendra fenilpropanoidų charakteristika. Rhizoma Rhodiolae – rausvųjų rodiolių šakniastiebis. Herba Echinaceae – ežiuolių žolė. Lignanai. Rhizoma cum radicibus Eleutherococci – eleuterokokų šakniastiebiai su šaknimis. Rhizoma cum radicibus Podophylli – skydinių pėdlapių šakniastiebiai su šaknimis. Fructus Schisandrae – kininių citrinvyčių sėklos. Antraceno darinių klasifikacija. Antraglikozidų struktūros ypatumai. Antraceno darinių fizikinės-cheminės savybės. Kokybinė antracenų analizė. Antraceno darinių kiekybinis nustatymas. Cortex Frangulae – šaltekšnių žievė. Cortex Ramni purshianae – amerikinių šaltekšnių žievė. Folium Cassiae (Sennae) – kasijų (senų) lapai. Fructus Rhamni catharticae – dygiųjų šunobelių vaisiai. Rhizomata et radix Rubiae – raudžių šakniastiebiai, turintys šaknis. Folium Aloes recens – švieži alavijų lapai. Radix Rhei – rabarbarų šaknys. Flavonoidų apibūdinimas ir klasifikacija. Flavonoidų fizikinės-cheminės savybės. Flavonoidų išskyrimas iš augalinės žaliavos. Kokybinės reakcijos flavonoidams nustatyti. Flavonoidų kiekybinio nustatymo metodai. Žaliavos, kaupiančios P vitaminą. Flos (Alabastra) Sophorae japonicae – soforų žiedai (butonai). Herba Fagopyri – grikių žolė. Folium Theae – arbatmedžių lapai. Fructus Aroniae melanocarpae – juodavaisių aronijų vaisiai. Flos Crataegi – gudobelių žiedai. Herba Leonuri – sukatžolių žolė. Flos Helichrysi – šlamučių žiedai. Flos Tanaceti – bitkrėslių žiedai. Herba Polygoni aviculare – rūgčių takažolių žolė. Herba Polygoni hydropiperis – karčiųjų rūgčių žolė. Herba Polygoni pericaria – dėmėtųjų rūgčių žolė. Radix Scutellariae – kalpokių šaknys. Flos Centaureae cyani – rugiagėlių žiedai. Herba Bidentis – lakišių žolė. Herba Gnaphalii – pelkinių pūkelių žolė. Fructus Silybi marianae – tikrųjų margainių vaisiai. Flos Hibisci – kinrožių žiedai. Folium Ginkgo – ginkmedžių lapai. Herba Desmodii canadensis – kanadinių jakšunių žolė. Herba Violae – našlaičių žolė. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Catharanthus roseus - rausvoji žiemė. š. Apocynaceae – stepukiniai. Aristolochia clematitis – paprastoji kartuolė. Š. Aristolochiaceae – kartuoliniai. Armoracia rusticana – valgomasis krienas. š. Brassicaceae – kryžmažiedžiai (bastutiniai). Mentha arvensis – dirvinė mėta. š.Labiatae - lūpažiedžiai. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Sinergizmas. Antagonizmas. Atropinas. NVNU. Aspirinum. Hipokalemija. Antialerginis poveikis. Antihipertenziniai vaistai. Beta adrenoreceptoriai. Kalcio kanalų blokatoriai. Diuretikai. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai. Vaistai išeminei širdies ligai gydyti. Nitratai. Hipolipideminiai vaistai. Vaistai širdis nepakankamumui gydyti. ŠVG veikimo mechanizmas. Antihistamininiai vaistai. Virškinimo trakto sekreciją veikiantys vaistai. Choleretikai. Antacidiniai preparatai. Gleivinę saugantys vaistai. Vėmimą sukeliantys preparatai. Vėmimą slopinantys vaistai. Meteorizmą mažinantys vaistai. Vidurius laisvinantys vaistai (laksantai). Viduriavimą slopinantys vaistai. Virškinimo traktą antacidiniai preparatai. Probiotikai. Inhaliuojamieji gliukokortikoidai. Tiesioginiai antikoaguliantai. Netiesioginiai antikoaguliantai. Fibrinoliziniai vaistai. Trombocitų agregacijos inhibitoriai. Tiesioginiai koaguliantai. Netiesioginiai koaguliantai. Fibrinolizės inhibitoriai. Antianeminiai vaistai. Eritropoetinai. Kalis. Kalcis. Magnis. Natrio preparatai. Kasos hormonai. Insulinas. Geriamieji antidiabetiniai vaistai. Insulinas. Geriamieji antidiabetiniai vaistai. Vitaminai. Skaityti daugiau(367 puslapiai)
Epilepsija. Antepilepsiniai vaistai. Centriniai miorelaksantai. Skausmo farmakologija. Skausmo prigimtis. Cheminiai nocicepcinio kelio mediatoriai. Analgeziniai vaistai. Opioidiniai analgetikai. Farmakologinis poveikis. Kiti opioidų poveikiai. Tolerancija ir priklausomybė. Farmakokinetiniai aspektai. Kiti opioidiniai analgetikai. Opioidiniai antagonistai. Kiti analgetiniai vaistai. Agonistas. Tikrieji ir daliniai agonistai. Konsitutyvinė receptorių aktyvacija ir atvirkštiniai agonistai. Antagonistas, antagonizmo rūšys, pateikti po pavyzdį. Receptoriai, jų klasės. Išvardinti keturis signalo perdavimo per ląstelės membraną mechanizmus. Rezerviniai receptoriai. Receptorių desensibilizacija. Efekto priklausomybė nuo dozės. Vidinės sąlygos, nulemiančios vaistų veikimą organizme (kūno masė, amžius, lytis, genetiniai ypatumai, bioritmai). Vaistų veikimas skiriant juos pakartotinai (sensibilizacija, tolerancija, tachifilaksija). Vaistų veikimas (rezorbcinis arba sisteminis, centrinis ir periferinis, vietinis, refleksinis, tiesioginis ir netiesioginis veikimas). Etiotropinis, simptominis, patogenezinis vaistų veikimas. Patogenetinis infekcinių ligų gydymas. Placebo efektas. Nepageidaujamos vaistų reakcijos. Terapinis indeksas, terapinis langas. Vaistų molekulių perėjimo per biologines membranas būdai (difuzija, aktyvus transportas, endocitozė). Vaistų tirpumas vandenyje ir lipiduose. Silpnų rūgščių ir silpnų bazių jonizacija, priklausomybė nuo terpės pH, jonizacijos konstantos. Vaistų vartojimo būdai (per os, bukalinis, sublingvalinis, intraveninis, intramuskulinis, subkutaninis, inhaliacinis, rektalinis, lokalus, transdermalinis), jų privalumai ir trūkumai. Vaistų pasiskirstymą lemiantys veiksniai (organo dydis, aprūpinimas krauju, vaistų tirpumas, jungimasis su baltymais ir kt.). Vaistų metabolizmas kepenyse (P 450 fermentų sistema). Vaistų eliminacija, pirmo laipsnio kinetika (eliminacija), nulinio laipsnio kinetika (eliminacija). Biologinis vaistų prieinamumas, bioekvivalentiškumas. Vaistų dozavimas, palaikančioji dozė, įsotinamoji dozė. Farmakokinetiniai parametrai: pasiskirstymo tūris, pusinės eliminacijos periodas, klirensas, sujungimas su baltymais. Farmakokinetinė vaistų sąveika (rezorbcijos, pasiskirstymo, eliminacijos fazėse). Autonominių mediatorių sintezė, kaupimas, išskyrimas ir inaktyvacija sinapsėse. Komediatoriai (žinoti du pavyzdžius). Išvardinti kokį poveikį organų sistemoms sukelia simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos aktyvacija. Autonominės nervų sistemos eferentinėse skaidulose esantys receptoriai. Acetilcholino receptorių tipai ir jų lokalizacija įvairiose organų sistemose (CNS, autonominiuose ganglijuose, akyje, širdyje, kraujagyslėse, bronchuose, virškinamajame trakte, urogenitalinėje sistemoje, skeleto raumenyse, egzokrininėse liaukose). Kaip acetilcholinas veikia įvairius organus? Susiekite įvairias cholino esterių ir cholinomimetinių alkaloidų farmakokinetines savybes su jų chemine struktūra. Išvardinkite pagrindines cholinomimetikų klinikines indikacijas. Išvardinkite pagrindinius tiesioginių ir netiesioginių cholinomimetikų farmakodinaminius skirtumus. Išvardinkite pagrindinius ūmaus apsinuodijimo nikotinu požymius. Išvardinkite apsinuodijimo organofosfatais požymius. Cholinoblokatorių klasifikacija. Muskarininių blokatorių klasifikacija, farmakokinetinės savybės, veikimo mechanizmas. Atropino ir kitų muskarininių vaistų poveikis pagrindinėms organų sistemoms (CNS, akys, širdis, kraujagyslės, bronchai, virškinamasis traktas, urogenitalinis traktas, egzokrininės liaukos, skeleto raumenys). Apsinuodijimo atropinu požymiai, simptomai ir gydymas. Muskarininių vaistų klinikinės indikacijos ir kontraindikacijos. Nikotininių antagonistų klasifikacija, farmakokinetinės savybės, veikimo mechanizmas. Ganglioblokatorių poveikis pagrindinėms organų sistemoms. Antimuskarininiai vaistai, vartojami midriazei ir cikloplegijai sukelti, Parkinsono ligos, skrandžio opos, bronchinės astmos gydymui. Miorelaksantų klasifikacija, veikimo mechanizmai. Miorelaksantų poveikis, klinikinės indikacijos. Cholinesterazės regeneratoriai. Adrenomimetikų klasifikacija. Alfa ir beta receptorių lokalizacija. Epinefrino, norepinefrino, izoproterenolio ir fenilefrino poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Adrenomimetikų poveikis. Pagrindinės adrenomimetikų klinikinės indikacijos. Adrenoblokatorių klasifikacija (nurodyti pavyzdžius), veikimo mechanizmas. Beta blokatoriai. Alfa blokatoriai, jų klinikinės indikacijos, pašaliniai reiškiniai. Klinikinis panaudojimas. Beta blokatoriai, jų klinikinės indikacijos, pašaliniai reiškiniai. Simpatolitikai (antisimpatikotoninės medžiagos). Vietiniai anestetikai, jų klasifikacija. Vietinių anestetikų veikimo mechanizmas. Vietinių anestetikų sukeliami pašaliniai reiškiniai ir klinikinis panaudojimas. Chloramphenicolum (levomicetinas). Atsparumas antibiotikams. Atsparumo antibiotikams genetiniai veiksniai. Biocheminiai atsparumo antibiotikams mechanizmai. Biocheminiai atsparumo antibiotikams mechanizmai. Pastovus bakterijų atsparumas antibiotikams. Multirezistentiškumas (santrauka). Antivirusiniai vaistai. Nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai. Proteazės inhibitoriai. ŽIV/AIDS gydymas. Vaistai ŽIV infekcijai gydyti. Kiti antivirusiniai vaistai. DNR polimerazės inhibitoriai. Viruso prisijungimo ar penetracijos inhibicija. Imunomoduliatoriai. Antivirusiniai vaistai. Priešgrybeliniai antibiotikai. Sintetiniai priešgrybeliniai veiksniai. Naujos galimos priešgrybelinės terapijos. Antiprotozoiniai vaistai. Antimaliariniai vaistai. Vaistai ūmiai ligai gydyti. Radikalaus gydymo vaistai. Vaistai chemoprofilaktikai. Vaistai, apsaugantys nuo transmisijos. 4 – aminoquinolinai. Quinolinai - metanoliai. Phenantrenai – metanoliai. Folatų sintezę ir utilizaciją veikiantys vaistai. 8 – aminoquinolinai. Antibiotikai maliarijai gydyti. Qinghaosu (artemisininum) ir su juo susiję junginiai. Hidroksinaftochinoniniai vaistai. Nauji stiprūs antimaliariniai vaistai. Pneumocistinė pneumonija ir jos gydymas. Amebiazė ir amebocidiniai vaistai. Leišmaniozė. Tripanosomozė. Trichomoniazė. Toxoplazmozė. Nauji gydymo būdai. Antihelmintiniai vaistai. Bendrieji citotoksinių priešvėžinių vaistų veikimo principai. Vaistai, vartojami vėžio chemoterapijai. Alkilinančios ir joms giminingos medžiagos. Azoto garstyčios. Antimetabolitai. Augalų derivatai. Hormonai. Radioaktyvūs izotopai. Įvairūs preparatai. Atsparumas priešvėžiniams vaistams. Gydymo planas. Kovos su vėmimu ir mielosupresija metodai. Galimos ateities strategijos vėžio chemoterapijoje. Pasiekimai, paremti vėžinės ląstelės patobiologija. Atsparumo daugeliui vaistų panaikinimas. Šeimininko atsako į vėžį sustiprinimas. Antimikrobiniai veiksniai, kliudantys folatų sintezei ar veikimui. Sulfonamidai. Beta-laktaminiai antibiotikai. Penicilinas. Cefalosporinai ir cefamicinai. Carbapenemai. Monobactamai. Antimikrobinės medžiagos, veikiančios bakterijų baltymų sintezę. Tetraciklinai. Chloramphenicolum (levomicetinas). Aminoglikozidai. Makrolidai. Linkozamidai. Makrolidai. Linkozamidai. Įvairūs antibakteriniai vaistai. Antimikobakteriniai vaistai. Vaistai, vartojami tuberkuliozei gydyti. Citotoksiniai antibiotikai. CNS veikiančių medžiagų bendrieji veikimo principai. Neurodegeneracinės ligos. Pakeičiantys dopaminą - levodopa. Dopamino receptorių agonistai. MAO-B inhibitoriai. Dopaminą atpalaiduojantys. Dopaminą atpalaiduojantys. Alzheimerio liga. Huntingtono liga. CNS veikiančių medžiagų klasifikacija. Bendrieji anestetikai. Inhaliaciniai anestetikai. Intraveniniai anestetikai. Anksiolitikai ir hipnotikai. Antipsichotiniai vaistai. Šizofrenijos prigimtis. Neurocheminės teorijos. Dopamino teorija. Antipsichotinių vaistų klasifikacija. CNS stimuliantai ir psichotomimetikai. Konvulsijas sukeliantys ir kvėpavimo stimuliantai (analeptikai). Psichomotoriniai stimuliantai. Kokainas. Methylxantines. Psichotomimetikai (psychedelic, haliucinogenai). Nesteroidinės priešuždegiminės medžiagos. Antipodagriniai. Antireumatiniai. Depresija. Tricikliniai antidepresantai (TCA). Selektyvūs 5-HT inhibitoriai. MAO inhibitoriai. Kiti antidepresantai. Elektrokonvulsinė terapija (EKT). Nuotaiką stabilizuojantys vaistai. Litis. Farmakoekonomikos pradmenys. Gyvenimo kokybė. Farmakoekonomika. Sveikatos apsaugos kaštų kategorijos. Padariniai. Ekonominio vertinimo metodai. Ligos kaštų įvertinimas. Kaštų mažinimo analizė. Kaštų-naudos analizė. Kaštų-efektyvumo analizė. Kaštų-naudingumo analizė. Humanistiniai vertinimo būdai. Gyvenimo kokybė. Gydymo sukeltos gyvenimo kokybės išeitys. Gyvenimo kokybės instrumentai. SF-36 skalė ir punktų skaičius. Nauda paremti matavimai. Tiesioginis sveikatos būklės vertinimas. Naujų vaistų kūrimas, tyrimai ir diegimas į medicinos praktiką. Vaistų informacija. Klinikinių tyrimų fazės. Farmakodinamika ir farmakokinetika. Receptorių tipai. Sąveika su receptoriumi. Kiti vaistų veikimo mechanizmai. Peroraliai pavartotų vaistų absorbcija. Peroralių vaistų absorbciją veikiantys faktoriai. Kas lemia ilgesnį vaisto poveikį. Ilgai veikiančios vaistų formos. Vaisto jungimasis su plazmos baltymais. Bendrieji principai. Vaisto kitimas metabolizuojant. Ką daro citochromas P450? Skirtingas citochromų aktyvumas. Vaistų metabolizmo vietos. Vaistų išsiskyrimas pro inkstus. Vaistų išsiskyrimas su tulžimi. Paprasta farmakokinetinė vaisto charakteristika. Vaisto pasiskirstymo tūris. Biologinis įsisavinimas. Klirensas. Skrandžio sekrecija. Rūgščių sekrecijos reguliavimas per parietalines ląsteles. Gastrinas. Acetilcholinas. Histaminas. Acetilcholino, histamino ir gastrino vaidmuo rūgščių sekrecijoje. Vaistai, vartojami inhibuoti ar neutralizuoti skrandžio rūgšties sekreciją. Histamino h2 receptorių antagonistai. Farmakokinetika ir nepageidaujami reiškiniai (NR). Baltymų - siurblių inhibitoriai. Farmakokinetika ir nepageidaujami reiškiniai. Antacidai. Emetiniai vaistai. Antiemetiniai vaistai. Virškinamojo trakto judrumas. Vidurius paleidžiantieji vaistai (purgatyvai). Vaistai, padidinantys virškinamojo trakto judrumą. Antidiarėjiniai vaistai. Antispazminiai vaistai. Gimdą veikiantys vaistai. Gimdą stimuliuojantys vaistai. Prostaglandinai. Gimdos susitraukimus mažinantys vaistai. Kvėpavimo sistema. Eferentiniai keliai. Sensoriniai receptoriai ir aferentiniai takai. Kvėpavimo sistemos ligos. Vaistai, naudojami BA gydymui. Bronchodiliatatoriai. Ksantininiai vaistai. Muskarininių receptorių antagonistai. Cysteinil-leukotrieno receptorių antagonistai. Priešuždegiminės medžiagos. Gliukokortikoidai. Cromoglicate. Kosulys. Vaistai, naudojami esant kosuliui. Gydymo antibiotikais principai. Antibiotikų derinimas. Žmogaus savybės. Antibiotikų grupės. Antimikrobinio gydymo tipai. Dozavimas ir vartojimo būdas. Efektyvumas. Farmakokinetika. Koncentracijos kitimo laiko atžvilgiu kreivė. Farmakodinamika. AB derinimas. AB derinimo indikacijos. Derinimo trūkumai. Racionalus antibiotikų vartojimas. Hemostazė ir trombozė. Įžanga. Kraujo koaguliacija. Krešėjimo kaskada. Trombino vaidmuo. Kraujagyslių endotelio reikšmė hemostazei ir trombozei. Vaistai, veikiantys koaguliacijos kaskadą. Koaguliacijos defektai. Paskyrimas ir farmakokinetiniai aspektai. Trombozė. Injekuojamieji antikoaguliantai. Nuo antitrombino III nepriklausomi antikoaguliantai. Faktoriai, potencijuojantys oralinius antikoaguliantus. Faktoriai, mažinantys oraliniu antikoaguliantų veikimą. Trombocitų adhezija ir aktyvacija. Antitrombocitiniai vaistai. Aspirinas. Klinikinis antitrombocitinių vaistų panaudojimas. Fibrinolizė. Fibrinoliziniai vaistai. Šalutiniai reiškiniai ir kontraundikacijos. Kuris fibrinolitikas geriausias? Klinikinis fibrinolizinių vaistų panaudojimas. Antifibrinolitiniai ir hemostatiniai vaistai. Aterosklerozė ir lipoproteinų metabolizmas. Ateromatozinės ligos prevencija. Lipoproteinų transportas kraujyje. Dislipidemija. Lipidų kiekį mažinantys vaistai. Kiti statinų poveikiai. Farmakokinetika. Fibratai. Tulžies rūgštis surišančios dervos. Kiti lipidų kiekį mažinantys vaistai. Nikotino rūgštis. Probucol. Žuvų taukai. Klinikinė farmakologija: esmė ir uždaviniai. Klinikinės farmakologijos ištakos. Klinikinė farmakologija. Keturios klinkinės farmakologijos dekados. Klinikinės farmakologijos funkcijos. Racionalus vaistų skyrimas. Vaistų poveikio žmogui tyrimai. Europos KF asociacijos tikslai. Kraujagyslių sistema. Kraujagyslių lygiųjų raumenų tonuso reguliavimas. Kraujagyslių lygiųjų raumenų tonuso reguliavimas. Endotelis angiogenezės metu. Endotelino rūšys. Renino-angiotenzino sistema. Kraujagysles veikiantys vaistai. Angiotenzinas. Antidiuretinis hormonas. Endotelinas. Kraujagysles plečiantys vaistai. Tiesiogiai veikiantys vazodilatatoriai. Kraujagysles plečiantys vaistai su nežinomu veikimo mechanizmu. Netiesiogiai veikiantys kraujagysles plečiantys vaistai. Angiotenziną konvertuojančio hormono inhibitoriai (AKHI). Angiotenzino II receptorių 1 potipio antagonistai. Klinikinis vazoaktyvių vaistų panaudojimas. Šokas ir hipotenzinės būklės. Inkstas. Surenkamieji kanalėliai ir surenkamasis kanalas. Natriuretiniai peptidai. Prieš – srovinis koeficientas ir apykaitos sistema šerdyje. Rūgščių – bazių pusiausvyra. Kalio balansas. Organinių molekulių sekrecija. Arachidono rūgšties metabolitai ir inkstų funkcija. Vaistai, veikiantys inkstus. Diuretikai. Diuretikai. Distalinį vingiuotąjį kanalėlį veikiantys diuretikai. Kalį tausojantys diuretikai. Netiesiogiai veikiantys diuretikai, kurie keičia filtrato sudėtį. Proksimalinį vingiuotąjį kanalėlį veikiantys diuretikai. Organinių molekulių ekskreciją keičiantys vaistai. Farmakologijos apibrėžimas, jos darbo kryptys ir tyrimo metodai, uždaviniai. Istorija, jatrochemija, homeopatija. Farmakologija 9-20a., eksperimentinės farmakologijos atsiradimas, vaistų klinikiniai tyrimai. Vaistinės medžiagos, vaistas ir jo sąvoka, šiuolaikiniai vaisto gavimo šaltiniai. Šiuolaikinės vaistų paieškos kryptys. Periferines sinapses veikiantys vaistai. Signalo perdavimo per sinapses bendrieji principai. Pirminiai ir antriniai mediatoriai, jų reikšmė vaistų veikimui. Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. Pagalbos priemonės. Tiesioginio veikimo adrenomimetikai. Vietišiai anestezuojančios medžiagos (klasifikacija, farmakodinamika, perdozavimo reiškiniai). Palyginamoji charakteristika. Laiko skalė. Širdies funkcijos fiziologija. Ritmas. Širdies ritmo sutrikimai. Širdies susitraukimas. Širdies susitraukimas. Deguonies pasisavinimas ir koronarinė kraujotaka. Fiziologiniai veiksniai. Koronarinė aterosklerozė ir jos padariniai. Širdies natriouretiniai peptidai. Vaistai, veikiantys širdies funkciją. Autonominiai neurotransmiteriai ir į juos panašūs vaistai. Antidisritminiai vaistai. Poveikis širdies ritmui. Poveikis susitraukimo jėgai. Kiti vaistai, didinantys miokardo kontraktiliškumą. Organiniai nitratai. Autokoidai (histaminas, serotoninas, endogeniniai prostaglandinai, leukotrienai). Histaminas. Histamino sintezė ir kaupimas. Histamino atpalaidavimas. Histamino receptoriai. H1 receptorių antagonistai. Skaityti daugiau(110 puslapių)
Homeopatija. Farmakologijos pasiekimai 19-20 amžiuje. Jų vertinimas. Eksperimentinės farmakologijos atsiradimas. Vaistų klinikiniai tyrimai. Minkštos vaistų formos. Tepalai (unguenta). Injekcinių tirpalų išrašymas. Vaistų sąveika, sąveikos rūšys. Antagonizmas, jo rūšys, sinergizmas. Agonistas. Tikrieji ir daliniai agonistai. Efekto priklausomybė nuo dozės. Embriotoksinis teratogeninis ir kancerogeninis vaistų veikimas. Vaistų eliminacijos procesai - vaistų metabolizmas Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. Pagalbos priemonės. M-cholino blokatoriai (atropino grupė). Kitų muskarininių blokatorių farmakokinetika. Bendrieji inhaliaciniai anestetikai Bendroji anestezija. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Vietiniai anestetikai. Klinikinis panaudojimas. Bronchinė astma. Antacidiniai ir priešopiniai. Vaistai, vartojami išeminei ligai gydyti. Vaistai, vartojami anemijų gydymui. Kilpiniai diuretikai. Prototipai ir veikimo mechanizmas. Toksiškumas. Cefalosporinai. Makrolidai. Linkozamidai. Vankomicinas. Receptas, jo sudėtinės dalys, rašymo taisyklės, blankai. Vaistai makščiai, tiesiajai žarnai (žvakutės, kapsulės, tepalai, tabletės, tirpalai, suspensijos ir t.t.) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Ūmaus apsinuodijimo vaistais gydymo principai. Vaistų eliminacijos procesai. Vaistų eliminacija per inkstus, inkstų klirensas, inkstų funkcija ir vaistų dozavimas. Dozavimo reguliavimas, kad eliuminacija yra sutrigdyta ligos arba inkstų funkcija ir vaistų dozavimas. Pakartotinai vartojamų vaistų kinetika ir nuo to priklausantis dozių parinkimas (palaikamoji dozė, įsotinamoji dozė), terapinės platumos ir terapinio indekso sąvokos. Ganglijus blokuojantys vaistai. β adrenoblokatoriai. Antisimpatikotoninės (simpatikolitinės) mežiagos. Neinhaliaciniai bendrieji anestetikai. Hipnosedaciniai vaistai. Sedatyviai-hipnotiškai veikiančios medžiagos. Gimdą veikiančios medžiagos. Vaistai, vartojami hipertenzinės ligos gydymui (diuretikai, antisimpatotonikai, alfa ir beta adrenoblokatoriai, vazodilatatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, AKF inhibitoriai). Antihemoraginiai vaistai (vitamino k preparatai, krešėjimo faktoriai, antifibrilizinai). Antikoaguliantai (tiesioginiai ir netiesioginiai antikoaguliantai), antiagregantai. Dezinfekuojančios medžiagos ir antiseptikai. Halogenus ir deguonį išskiriantys preparatai. Sunkiųjų metalų druskos. Tetraciklinų grupės antibiotikai. Chloramfenikolio grupės preparatai. Veikimas. Indikacijos. Antimikotiniai antibiotikai ir sisteminiai vaistai. Tirpalai (solutiones). Vaistų molekulių perėjimo per biologines membranas būdai (difuzija, aktyvus transportas, endocitozė), reikšmė farmakokinetikai. Biologinis vaistų prieinamumas, bioekvivalentiškumas, praktinė reikšmė Vaistų biologinis prieinamumas - vaisto dalis, kuri patenka į sisteminę kraujotaką. Farmakokinetinė vaistų sąveika (rezorbcijos, pasiskirstymo, eliminacijos fazėse). Periferiniai miorelaksantai. Tiesioginio veikimo adrenomimetikai. Klasifikacija. Antihistamininiai vaistai. Antihistamininiai vaistai (H 1 receptorių blokatoriai). Opioidiniai analgetikai, antagonistai. Širdies glikozidai. Prototipai ir farmakokinetika. Antiaritminiai vaistai. Adrenalino receptorių antagonistai . fibrinolizės sistemą veikiantys vaistai. Reumatoidinėms ligoms, podagrai gydyti vartojami vaistai. Antireumatiniai, ligos eigą keičiantys vaistai. Uroantiseptikai. Chinolonai, fluorchinolonai. Antinavikiniai vaistai. Alkilinantys veiksniai. Farmakopėja. Vaistų kokybės kontrolė. Vaistų grupės (receptiniai, nereceptiniai, kompensuojamieji vaistai, narkotiniai, psichotropiniai vaistai), jų praktinė reikšmė. Vaistai inhaliacijoms (milteliai, aerozoliai ir t.t.) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Milteliai. Farmakodinamika, farmakokinetika, farmakogenetika. Šiuolaikinis vaistų veikimo aiškinimas remiantis šiais vaistų apibūdinimais. Vaistų tirpumas vandenyje ir lipiduose. Silpnų rūgščių ir silpnų bazių jonizacija, priklausomybė nuo terpės pH, jonizacijos konstantos, reikšmė farmakokinetikai. Vaistų rezorbcija ir ją lemiantys veiksniai priklausomai nuo jų vartojimo būdo. Tiesioginio veikimo universalūs M ir N cholinomimetikai. Klasifikacija. Neuroleptikai. Antidepresantai. Hipnosedaciniai vaistai. Kortikosteroidai.Vazodilatatoriai, klasifikacija (veikiantys periferinę kraujotaka ir esant lėtiniams kr sutrikimams - hipertenzija, širdies krjt nepakankamumas, išeminė širdies liga). Vazodilatatoriai ir stenokardiją gydantys preparatai. Natrio, kalio, kalcio ir magnio druskos. Hiperlipidemijų gydymui vartojami vaistai. Sulfonmidai (jų FD, nepageidaujamas veikimas, dozavimo principai). Sulfonmidų veikimo spektras. Sudėtiniai preparatai su trimetoprinu. Antihelmintiniai vaistai. Hormoniniai antinavikiniai veiksniai. Į vidų vartojami vaistai – skystos, minkštos ir kietos vaistų formos. Kietosios vaistų formos. Vaistai akims, ausims, nosiai (lašai, kremai, purškalai, geliai). Lašai. Parenteraliniai vaistai (injekcijos, infuzijos, koncentratai) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Receptorių teorija ir receptorių klasifikacija. Receptorių funkcijų reguliacija (desensitizacija, rezerviniai receptoriai ir jų skaičiaus reguliacija). Vaistų veikimas: vietinis, refleksinis, rezorbcinis, netiesioginis, grįžtamas, negrįžtamas. Individualūs vaistų veikimo skirtumai ir priežastys (amžius, lytis ir t.t.). Rektalinis (suppozitorinis). Vaistų pasiskirstymo tūris. Vaistų pasiskirstymą lemiantys veiksniai (barjerai, kraujotakos intensyvumas, vaistų tirpumas, jungimasis su baltymais ir kt.). Vaistų pasiskirstymo tūris. Vaistų eliminacijos procesai, vienkartinės dozės kinetika, farmakokinetiniai modeliai, pusinės eliminacijos periodas. Presisteminis metabolizmas. Netiesioginio veikimo cholinomimetikai(anticholinesterazinės medžiagos). Klasifikacija ir prototipai. Netiesioginio vekimo simpatomimetikai. Trankviliantai. Sedatyviai-hipnotiškai veikiančios medžiagos. Tolerancija ir priklausomybė. Alkoholiai, jų toksikologija, teturamas. Antiepilepsiniai vaistai. Ūmus ir lėtinis apsinuodijimas (opioidiniais) narkotiniais analgetikais. Pagalbos priemonės. Vėmimą sukeliančios ir slopinančios medžiagos. Antiemetiniai vaistai. Virškinamojo trakto motoriką veikiantys vaistai (laisvinantys, motoriką skatinantys, antidiarėjiniai). Laisvinantys. Diuretikai. Karboanhidrazių inhibitoriai: Prototipai ir veikimo mechanizmas. Hipofizės hormonų preparatai. Beta laktaminių antibiotikų klasifikacija, bendra grupių charakteristika. Penicilinas. Prieš pirmuonis veikiantys vaistai. Skaityti daugiau(42 puslapiai)
Parenteraliniai vaistai (injekcijos, infuzijos, koncentratai) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Galeniniai (tinktūros, ekstraktai, sirupai, vandenys) ir neogaleniniai preparatai, išrašymo ypatumai. Neogaleniniai preparatai. Vaistai makščiai, tiesiajai žarnai (žvakutės, kapsulės, tepalai, tabletės, tirpalai, suspensijos ir t.t.) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Vaistai inhaliacijoms (milteliai, aerozoliai ir t.t.) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Farmakodinamika, farmakokinetika, farmakogenetika. Šiuolaikinis vaistų veikimo aiškinimas remiantis šiais vaistų apibūdinimais. Receptorių teorija ir receptorių klasifikacija (susieti su kanalais, kinazėmis, su G baltymu, reguliuojantys genų transkripciją). Vaistų veikimo specifiškumas. Receptorių funkcijų reguliacija (desensitizacija, rezerviniai receptoriai ir jų skaičiaus reguliacija). Vaistų veikimas: vietinis, refleksinis, rezorbcinis, netiesioginis, grįžtamas, negrįžtamas. Vaistų veikimas: vietinis, refleksinis, rezorbcinis, netiesioginis, grįžtamas, negrįžtamas. Homeopatija. Jatrochemija. Individualūs vaistų veikimo skirtumai ir priežastys (amžius, lytis ir t.t.). Vaistų sąveika, sąveikos rūšys. Antagonizmas, jo rūšys, sinergizmas. Agonistas. Tikrieji ir daliniai agonistai. Efekto priklausomybė nuo dozės. Embriotoksinis teratogeninis ir kancerogeninis vaistų veikimas. Farmakologijos pasiekimai 19-20 amžiuje. Jų vertinimas. Eksperimentinės farmakologijos atsiradimas. Vaistų klinikiniai tyrimai. Farmakologijos raida Lietuvoje. Receptas, jo sudėtinės dalys, rašymo taisyklės, blankai. Farmakopėja. Vaistų kokybės kontrolė. Vaistų grupės (receptiniai, nereceptiniai, kompensuojamieji vaistai, narkotiniai, psichotropiniai vaistai), jų praktinė reikšmė. Į vidų vartojami vaistai – skystos, minkštos ir kietos vaistų formos (pvz. suspencijos, sirupai, milteliai, granulės, kapsulės) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Vaistai akims, ausims, nosiai (lašai, kremai, purškalai, geliai). Skaityti daugiau(107 puslapiai)
Ūmaus apsinuodijimo vaistais gydymo principai. Vaistų molekulių perėjimo per biologines membranas būdai (difuzija, aktyvus transportas, endocitozė), reikšmė farmakokinetikai. Vaistų tirpumas vandenyje ir lipiduose. Silpnų rūgščių ir silpnų bazių jonizacija, priklausomybė nuo terpės pH, jonizacijos konstantos, reikšmė farmakokinetikai. Vaistų rezorbcija ir ją lemiantys veiksniai priklausomai nuo jų vartojimo būdo. Vaistų pasiskirstymo tūris. Vaistų pasiskirstymą lemiantys veiksniai (barjerai, kraujotakos intensyvumas, vaistų tirpumas, jungimasis su baltymais ir kt.). Vaistų eliminacijos procesai, vienkartinės dozės kinetika, farmakokinetiniai modeliai, pusinės eliminacijos periodas. Presisteminis metabolizmas. Vaistų eliminacijos procesai - vaistų metabolizmas (P450 monooksigenazės sistema, CYP 1A1; CYP 1A2 ir kt., jų substratai ir P450 individualių skirtumų ir šių fermentų slopinimo ir indukcijos reikšmė). Vaistų eliminacijos procesai. Vaistų eliminacija per inkstus, inkstų klirensas, inkstų funkcija ir vaistų dozavimas. Pakartotinai vartojamų vaistų kinetika ir nuo to priklausantis dozių parinkimas (palaikamoji dozė, įsotinamoji dozė), terapinės platumos ir terapinio indekso sąvokos. Biologinis vaistų prieinamumas, bioekvivalentiškumas, praktinė reikšmė. Farmakokinetinė vaistų sąveika (rezorbcijos, pasiskirstymo, eliminacijos fazėse). Farmakokinetinė vaistų sąveika (rezorbcijos, pasiskirstymo, eliminacijos fazėse). Cholinerginę sinapsę veikiančių vaistų klasifikacija (receptorių klasifikacija, lokalizacija, vaistų grupės). Tiesioginio veikimo universalūs M ir N cholinomimetikai. Netiesioginio veikimo cholinomimetikai anticholinesterazinės medžiagos). Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. Pagalbos priemonės. M-cholino blokatoriai (atropino grupė). Ganglijus blokuojantys vaistai. Periferiniai miorelaksantai. Andrenerginę sinapsę veikiantys vaistai. Tiesioginio veikimo adrenomimetikai. Netiesioginio vekimo simpatomimetikai. α adrenoblokatoriai. β adrenoblokatoriai. Antisimpatikotoninės (simpatikolitinės) medžiagos. Autokoidai. Antihistamininiai vaistai (H1 receptorių blokatoriai). Neuroleptikai. Antidepresantai. Sedatyviai - hipnotiškai veikiančios medžiagos. Antiparkinsoniniai vaistai. Bendrieji inhaliaciniai anestetikai. Neinhaliaciniai bendrieji anestetikai. Hipnosedaciniai vaistai (benzodiazepinai, barbituratai). Migdomieji. Hipnosedaciniai vaistai. Alkoholiai, toksikologija. Teturamas. Antiepilepsiniai vaistai. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Podagra. Opioidiniai analgetikai, antagonistai. Vietiniai anestetikai. Bronchinė astma. Vėmimą sukeliančios ir slopinančios medžiagos. Skaityti daugiau