Farmakologija (11)

Epilepsija. Antepilepsiniai vaistai. Centriniai miorelaksantai. Skausmo farmakologija. Skausmo prigimtis. Cheminiai nocicepcinio kelio mediatoriai. Analgeziniai vaistai. Opioidiniai analgetikai. Farmakologinis poveikis. Kiti opioidų poveikiai. Tolerancija ir priklausomybė. Farmakokinetiniai aspektai. Kiti opioidiniai analgetikai. Opioidiniai antagonistai. Kiti analgetiniai vaistai. Agonistas. Tikrieji ir daliniai agonistai. Konsitutyvinė receptorių aktyvacija ir atvirkštiniai agonistai. Antagonistas, antagonizmo rūšys, pateikti po pavyzdį. Receptoriai, jų klasės. Išvardinti keturis signalo perdavimo per ląstelės membraną mechanizmus. Rezerviniai receptoriai. Receptorių desensibilizacija. Efekto priklausomybė nuo dozės. Vidinės sąlygos, nulemiančios vaistų veikimą organizme (kūno masė, amžius, lytis, genetiniai ypatumai, bioritmai). Vaistų veikimas skiriant juos pakartotinai (sensibilizacija, tolerancija, tachifilaksija). Vaistų veikimas (rezorbcinis arba sisteminis, centrinis ir periferinis, vietinis, refleksinis, tiesioginis ir netiesioginis veikimas). Etiotropinis, simptominis, patogenezinis vaistų veikimas. Patogenetinis infekcinių ligų gydymas. Placebo efektas. Nepageidaujamos vaistų reakcijos. Terapinis indeksas, terapinis langas. Vaistų molekulių perėjimo per biologines membranas būdai (difuzija, aktyvus transportas, endocitozė). Vaistų tirpumas vandenyje ir lipiduose. Silpnų rūgščių ir silpnų bazių jonizacija, priklausomybė nuo terpės pH, jonizacijos konstantos. Vaistų vartojimo būdai (per os, bukalinis, sublingvalinis, intraveninis, intramuskulinis, subkutaninis, inhaliacinis, rektalinis, lokalus, transdermalinis), jų privalumai ir trūkumai. Vaistų pasiskirstymą lemiantys veiksniai (organo dydis, aprūpinimas krauju, vaistų tirpumas, jungimasis su baltymais ir kt.). Vaistų metabolizmas kepenyse (P 450 fermentų sistema). Vaistų eliminacija, pirmo laipsnio kinetika (eliminacija), nulinio laipsnio kinetika (eliminacija). Biologinis vaistų prieinamumas, bioekvivalentiškumas. Vaistų dozavimas, palaikančioji dozė, įsotinamoji dozė. Farmakokinetiniai parametrai: pasiskirstymo tūris, pusinės eliminacijos periodas, klirensas, sujungimas su baltymais. Farmakokinetinė vaistų sąveika (rezorbcijos, pasiskirstymo, eliminacijos fazėse). Autonominių mediatorių sintezė, kaupimas, išskyrimas ir inaktyvacija sinapsėse. Komediatoriai (žinoti du pavyzdžius). Išvardinti kokį poveikį organų sistemoms sukelia simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos aktyvacija. Autonominės nervų sistemos eferentinėse skaidulose esantys receptoriai. Acetilcholino receptorių tipai ir jų lokalizacija įvairiose organų sistemose (CNS, autonominiuose ganglijuose, akyje, širdyje, kraujagyslėse, bronchuose, virškinamajame trakte, urogenitalinėje sistemoje, skeleto raumenyse, egzokrininėse liaukose). Kaip acetilcholinas veikia įvairius organus? Susiekite įvairias cholino esterių ir cholinomimetinių alkaloidų farmakokinetines savybes su jų chemine struktūra. Išvardinkite pagrindines cholinomimetikų klinikines indikacijas. Išvardinkite pagrindinius tiesioginių ir netiesioginių cholinomimetikų farmakodinaminius skirtumus. Išvardinkite pagrindinius ūmaus apsinuodijimo nikotinu požymius. Išvardinkite apsinuodijimo organofosfatais požymius. Cholinoblokatorių klasifikacija. Muskarininių blokatorių klasifikacija, farmakokinetinės savybės, veikimo mechanizmas. Atropino ir kitų muskarininių vaistų poveikis pagrindinėms organų sistemoms (CNS, akys, širdis, kraujagyslės, bronchai, virškinamasis traktas, urogenitalinis traktas, egzokrininės liaukos, skeleto raumenys). Apsinuodijimo atropinu požymiai, simptomai ir gydymas. Muskarininių vaistų klinikinės indikacijos ir kontraindikacijos. Nikotininių antagonistų klasifikacija, farmakokinetinės savybės, veikimo mechanizmas. Ganglioblokatorių poveikis pagrindinėms organų sistemoms. Antimuskarininiai vaistai, vartojami midriazei ir cikloplegijai sukelti, Parkinsono ligos, skrandžio opos, bronchinės astmos gydymui. Miorelaksantų klasifikacija, veikimo mechanizmai. Miorelaksantų poveikis, klinikinės indikacijos. Cholinesterazės regeneratoriai. Adrenomimetikų klasifikacija. Alfa ir beta receptorių lokalizacija. Epinefrino, norepinefrino, izoproterenolio ir fenilefrino poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Adrenomimetikų poveikis. Pagrindinės adrenomimetikų klinikinės indikacijos. Adrenoblokatorių klasifikacija (nurodyti pavyzdžius), veikimo mechanizmas. Beta blokatoriai. Alfa blokatoriai, jų klinikinės indikacijos, pašaliniai reiškiniai. Klinikinis panaudojimas. Beta blokatoriai, jų klinikinės indikacijos, pašaliniai reiškiniai. Simpatolitikai (antisimpatikotoninės medžiagos). Vietiniai anestetikai, jų klasifikacija. Vietinių anestetikų veikimo mechanizmas. Vietinių anestetikų sukeliami pašaliniai reiškiniai ir klinikinis panaudojimas. Chloramphenicolum (levomicetinas). Atsparumas antibiotikams. Atsparumo antibiotikams genetiniai veiksniai. Biocheminiai atsparumo antibiotikams mechanizmai. Biocheminiai atsparumo antibiotikams mechanizmai. Pastovus bakterijų atsparumas antibiotikams. Multirezistentiškumas (santrauka). Antivirusiniai vaistai. Nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai. Proteazės inhibitoriai. ŽIV/AIDS gydymas. Vaistai ŽIV infekcijai gydyti. Kiti antivirusiniai vaistai. DNR polimerazės inhibitoriai. Viruso prisijungimo ar penetracijos inhibicija. Imunomoduliatoriai. Antivirusiniai vaistai. Priešgrybeliniai antibiotikai. Sintetiniai priešgrybeliniai veiksniai. Naujos galimos priešgrybelinės terapijos. Antiprotozoiniai vaistai. Antimaliariniai vaistai. Vaistai ūmiai ligai gydyti. Radikalaus gydymo vaistai. Vaistai chemoprofilaktikai. Vaistai, apsaugantys nuo transmisijos. 4 – aminoquinolinai. Quinolinai - metanoliai. Phenantrenai – metanoliai. Folatų sintezę ir utilizaciją veikiantys vaistai. 8 – aminoquinolinai. Antibiotikai maliarijai gydyti. Qinghaosu (artemisininum) ir su juo susiję junginiai. Hidroksinaftochinoniniai vaistai. Nauji stiprūs antimaliariniai vaistai. Pneumocistinė pneumonija ir jos gydymas. Amebiazė ir amebocidiniai vaistai. Leišmaniozė. Tripanosomozė. Trichomoniazė. Toxoplazmozė. Nauji gydymo būdai. Antihelmintiniai vaistai. Bendrieji citotoksinių priešvėžinių vaistų veikimo principai. Vaistai, vartojami vėžio chemoterapijai. Alkilinančios ir joms giminingos medžiagos. Azoto garstyčios. Antimetabolitai. Augalų derivatai. Hormonai. Radioaktyvūs izotopai. Įvairūs preparatai. Atsparumas priešvėžiniams vaistams. Gydymo planas. Kovos su vėmimu ir mielosupresija metodai. Galimos ateities strategijos vėžio chemoterapijoje. Pasiekimai, paremti vėžinės ląstelės patobiologija. Atsparumo daugeliui vaistų panaikinimas. Šeimininko atsako į vėžį sustiprinimas. Antimikrobiniai veiksniai, kliudantys folatų sintezei ar veikimui. Sulfonamidai. Beta-laktaminiai antibiotikai. Penicilinas. Cefalosporinai ir cefamicinai. Carbapenemai. Monobactamai. Antimikrobinės medžiagos, veikiančios bakterijų baltymų sintezę. Tetraciklinai. Chloramphenicolum (levomicetinas). Aminoglikozidai. Makrolidai. Linkozamidai. Makrolidai. Linkozamidai. Įvairūs antibakteriniai vaistai. Antimikobakteriniai vaistai. Vaistai, vartojami tuberkuliozei gydyti. Citotoksiniai antibiotikai. CNS veikiančių medžiagų bendrieji veikimo principai. Neurodegeneracinės ligos. Pakeičiantys dopaminą - levodopa. Dopamino receptorių agonistai. MAO-B inhibitoriai. Dopaminą atpalaiduojantys. Dopaminą atpalaiduojantys. Alzheimerio liga. Huntingtono liga. CNS veikiančių medžiagų klasifikacija. Bendrieji anestetikai. Inhaliaciniai anestetikai. Intraveniniai anestetikai. Anksiolitikai ir hipnotikai. Antipsichotiniai vaistai. Šizofrenijos prigimtis. Neurocheminės teorijos. Dopamino teorija. Antipsichotinių vaistų klasifikacija. CNS stimuliantai ir psichotomimetikai. Konvulsijas sukeliantys ir kvėpavimo stimuliantai (analeptikai). Psichomotoriniai stimuliantai. Kokainas. Methylxantines. Psichotomimetikai (psychedelic, haliucinogenai). Nesteroidinės priešuždegiminės medžiagos. Antipodagriniai. Antireumatiniai. Depresija. Tricikliniai antidepresantai (TCA). Selektyvūs 5-HT inhibitoriai. MAO inhibitoriai. Kiti antidepresantai. Elektrokonvulsinė terapija (EKT). Nuotaiką stabilizuojantys vaistai. Litis. Farmakoekonomikos pradmenys. Gyvenimo kokybė. Farmakoekonomika. Sveikatos apsaugos kaštų kategorijos. Padariniai. Ekonominio vertinimo metodai. Ligos kaštų įvertinimas. Kaštų mažinimo analizė. Kaštų-naudos analizė. Kaštų-efektyvumo analizė. Kaštų-naudingumo analizė. Humanistiniai vertinimo būdai. Gyvenimo kokybė. Gydymo sukeltos gyvenimo kokybės išeitys. Gyvenimo kokybės instrumentai. SF-36 skalė ir punktų skaičius. Nauda paremti matavimai. Tiesioginis sveikatos būklės vertinimas. Naujų vaistų kūrimas, tyrimai ir diegimas į medicinos praktiką. Vaistų informacija. Klinikinių tyrimų fazės. Farmakodinamika ir farmakokinetika. Receptorių tipai. Sąveika su receptoriumi. Kiti vaistų veikimo mechanizmai. Peroraliai pavartotų vaistų absorbcija. Peroralių vaistų absorbciją veikiantys faktoriai. Kas lemia ilgesnį vaisto poveikį. Ilgai veikiančios vaistų formos. Vaisto jungimasis su plazmos baltymais. Bendrieji principai. Vaisto kitimas metabolizuojant. Ką daro citochromas P450? Skirtingas citochromų aktyvumas. Vaistų metabolizmo vietos. Vaistų išsiskyrimas pro inkstus. Vaistų išsiskyrimas su tulžimi. Paprasta farmakokinetinė vaisto charakteristika. Vaisto pasiskirstymo tūris. Biologinis įsisavinimas. Klirensas. Skrandžio sekrecija. Rūgščių sekrecijos reguliavimas per parietalines ląsteles. Gastrinas. Acetilcholinas. Histaminas. Acetilcholino, histamino ir gastrino vaidmuo rūgščių sekrecijoje. Vaistai, vartojami inhibuoti ar neutralizuoti skrandžio rūgšties sekreciją. Histamino h2 receptorių antagonistai. Farmakokinetika ir nepageidaujami reiškiniai (NR). Baltymų - siurblių inhibitoriai. Farmakokinetika ir nepageidaujami reiškiniai. Antacidai. Emetiniai vaistai. Antiemetiniai vaistai. Virškinamojo trakto judrumas. Vidurius paleidžiantieji vaistai (purgatyvai). Vaistai, padidinantys virškinamojo trakto judrumą. Antidiarėjiniai vaistai. Antispazminiai vaistai. Gimdą veikiantys vaistai. Gimdą stimuliuojantys vaistai. Prostaglandinai. Gimdos susitraukimus mažinantys vaistai. Kvėpavimo sistema. Eferentiniai keliai. Sensoriniai receptoriai ir aferentiniai takai. Kvėpavimo sistemos ligos. Vaistai, naudojami BA gydymui. Bronchodiliatatoriai. Ksantininiai vaistai. Muskarininių receptorių antagonistai. Cysteinil-leukotrieno receptorių antagonistai. Priešuždegiminės medžiagos. Gliukokortikoidai. Cromoglicate. Kosulys. Vaistai, naudojami esant kosuliui. Gydymo antibiotikais principai. Antibiotikų derinimas. Žmogaus savybės. Antibiotikų grupės. Antimikrobinio gydymo tipai. Dozavimas ir vartojimo būdas. Efektyvumas. Farmakokinetika. Koncentracijos kitimo laiko atžvilgiu kreivė. Farmakodinamika. AB derinimas. AB derinimo indikacijos. Derinimo trūkumai. Racionalus antibiotikų vartojimas. Hemostazė ir trombozė. Įžanga. Kraujo koaguliacija. Krešėjimo kaskada. Trombino vaidmuo. Kraujagyslių endotelio reikšmė hemostazei ir trombozei. Vaistai, veikiantys koaguliacijos kaskadą. Koaguliacijos defektai. Paskyrimas ir farmakokinetiniai aspektai. Trombozė. Injekuojamieji antikoaguliantai. Nuo antitrombino III nepriklausomi antikoaguliantai. Faktoriai, potencijuojantys oralinius antikoaguliantus. Faktoriai, mažinantys oraliniu antikoaguliantų veikimą. Trombocitų adhezija ir aktyvacija. Antitrombocitiniai vaistai. Aspirinas. Klinikinis antitrombocitinių vaistų panaudojimas. Fibrinolizė. Fibrinoliziniai vaistai. Šalutiniai reiškiniai ir kontraundikacijos. Kuris fibrinolitikas geriausias? Klinikinis fibrinolizinių vaistų panaudojimas. Antifibrinolitiniai ir hemostatiniai vaistai. Aterosklerozė ir lipoproteinų metabolizmas. Ateromatozinės ligos prevencija. Lipoproteinų transportas kraujyje. Dislipidemija. Lipidų kiekį mažinantys vaistai. Kiti statinų poveikiai. Farmakokinetika. Fibratai. Tulžies rūgštis surišančios dervos. Kiti lipidų kiekį mažinantys vaistai. Nikotino rūgštis. Probucol. Žuvų taukai. Klinikinė farmakologija: esmė ir uždaviniai. Klinikinės farmakologijos ištakos. Klinikinė farmakologija. Keturios klinkinės farmakologijos dekados. Klinikinės farmakologijos funkcijos. Racionalus vaistų skyrimas. Vaistų poveikio žmogui tyrimai. Europos KF asociacijos tikslai. Kraujagyslių sistema. Kraujagyslių lygiųjų raumenų tonuso reguliavimas. Kraujagyslių lygiųjų raumenų tonuso reguliavimas. Endotelis angiogenezės metu. Endotelino rūšys. Renino-angiotenzino sistema. Kraujagysles veikiantys vaistai. Angiotenzinas. Antidiuretinis hormonas. Endotelinas. Kraujagysles plečiantys vaistai. Tiesiogiai veikiantys vazodilatatoriai. Kraujagysles plečiantys vaistai su nežinomu veikimo mechanizmu. Netiesiogiai veikiantys kraujagysles plečiantys vaistai. Angiotenziną konvertuojančio hormono inhibitoriai (AKHI). Angiotenzino II receptorių 1 potipio antagonistai. Klinikinis vazoaktyvių vaistų panaudojimas. Šokas ir hipotenzinės būklės. Inkstas. Surenkamieji kanalėliai ir surenkamasis kanalas. Natriuretiniai peptidai. Prieš – srovinis koeficientas ir apykaitos sistema šerdyje. Rūgščių – bazių pusiausvyra. Kalio balansas. Organinių molekulių sekrecija. Arachidono rūgšties metabolitai ir inkstų funkcija. Vaistai, veikiantys inkstus. Diuretikai. Diuretikai. Distalinį vingiuotąjį kanalėlį veikiantys diuretikai. Kalį tausojantys diuretikai. Netiesiogiai veikiantys diuretikai, kurie keičia filtrato sudėtį. Proksimalinį vingiuotąjį kanalėlį veikiantys diuretikai. Organinių molekulių ekskreciją keičiantys vaistai. Farmakologijos apibrėžimas, jos darbo kryptys ir tyrimo metodai, uždaviniai. Istorija, jatrochemija, homeopatija. Farmakologija 9-20a., eksperimentinės farmakologijos atsiradimas, vaistų klinikiniai tyrimai. Vaistinės medžiagos, vaistas ir jo sąvoka, šiuolaikiniai vaisto gavimo šaltiniai. Šiuolaikinės vaistų paieškos kryptys. Periferines sinapses veikiantys vaistai. Signalo perdavimo per sinapses bendrieji principai. Pirminiai ir antriniai mediatoriai, jų reikšmė vaistų veikimui. Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. Pagalbos priemonės. Tiesioginio veikimo adrenomimetikai. Vietišiai anestezuojančios medžiagos (klasifikacija, farmakodinamika, perdozavimo reiškiniai). Palyginamoji charakteristika. Laiko skalė. Širdies funkcijos fiziologija. Ritmas. Širdies ritmo sutrikimai. Širdies susitraukimas. Širdies susitraukimas. Deguonies pasisavinimas ir koronarinė kraujotaka. Fiziologiniai veiksniai. Koronarinė aterosklerozė ir jos padariniai. Širdies natriouretiniai peptidai. Vaistai, veikiantys širdies funkciją. Autonominiai neurotransmiteriai ir į juos panašūs vaistai. Antidisritminiai vaistai. Poveikis širdies ritmui. Poveikis susitraukimo jėgai. Kiti vaistai, didinantys miokardo kontraktiliškumą. Organiniai nitratai. Autokoidai (histaminas, serotoninas, endogeniniai prostaglandinai, leukotrienai). Histaminas. Histamino sintezė ir kaupimas. Histamino atpalaidavimas. Histamino receptoriai. H1 receptorių antagonistai.