Parenteraliniai vaistai (injekcijos, infuzijos, koncentratai) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Galeniniai (tinktūros, ekstraktai, sirupai, vandenys) ir neogaleniniai preparatai, išrašymo ypatumai. Neogaleniniai preparatai. Vaistai makščiai, tiesiajai žarnai (žvakutės, kapsulės, tepalai, tabletės, tirpalai, suspensijos ir t.t.) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Vaistai inhaliacijoms (milteliai, aerozoliai ir t.t.) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Farmakodinamika, farmakokinetika, farmakogenetika. Šiuolaikinis vaistų veikimo aiškinimas remiantis šiais vaistų apibūdinimais. Receptorių teorija ir receptorių klasifikacija (susieti su kanalais, kinazėmis, su G baltymu, reguliuojantys genų transkripciją). Vaistų veikimo specifiškumas. Receptorių funkcijų reguliacija (desensitizacija, rezerviniai receptoriai ir jų skaičiaus reguliacija). Vaistų veikimas: vietinis, refleksinis, rezorbcinis, netiesioginis, grįžtamas, negrįžtamas. Vaistų veikimas: vietinis, refleksinis, rezorbcinis, netiesioginis, grįžtamas, negrįžtamas. Homeopatija. Jatrochemija. Individualūs vaistų veikimo skirtumai ir priežastys (amžius, lytis ir t.t.). Vaistų sąveika, sąveikos rūšys. Antagonizmas, jo rūšys, sinergizmas. Agonistas. Tikrieji ir daliniai agonistai. Efekto priklausomybė nuo dozės. Embriotoksinis teratogeninis ir kancerogeninis vaistų veikimas. Farmakologijos pasiekimai 19-20 amžiuje. Jų vertinimas. Eksperimentinės farmakologijos atsiradimas. Vaistų klinikiniai tyrimai. Farmakologijos raida Lietuvoje. Receptas, jo sudėtinės dalys, rašymo taisyklės, blankai. Farmakopėja. Vaistų kokybės kontrolė. Vaistų grupės (receptiniai, nereceptiniai, kompensuojamieji vaistai, narkotiniai, psichotropiniai vaistai), jų praktinė reikšmė. Į vidų vartojami vaistai – skystos, minkštos ir kietos vaistų formos (pvz. suspencijos, sirupai, milteliai, granulės, kapsulės) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Vaistai akims, ausims, nosiai (lašai, kremai, purškalai, geliai).