Mediologija (2)

Kas yra mediologija ir medijų studijos. Mediologijos dalyko istorija ir poreikis. Ryšiai su kitais mokslais. Kiti mokslai, nagrinėjantys medijas. Pagrindinės mediologijos tyrinėjimo kryptys ir objektas. Medijos apibrėžimai. Medijos kategorijos pagal funkcijas. Medijų tipai. Skaitmeninės ir analoginės medijos. Medijos ir technologijos santykis. Turinio ir medijos samprata. Pagrindinės medijų teorijos ir teoretikai. Marshallas McLuhanas ir jo veikalas "Kaip suprasti medijas". McLuhano medijos samprata ir jos santykis su komunikacijos mokslais. Vėsios ir karštos medijos. Medijų tetradas ir medijų dėsniai (sustiprinimas, sunaikinimas, išvirtimas, prikėlimas). Medija kaip žmogaus tęsinys. Medijos ir pranešimo santykis. Raymondo Williamso socialinė medijos samprata. Technologinis ir socialinis determinizmas. Senos ir naujos medijos. Naujumo raida ir sąlygiškumas. Žiniasklaidos teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Visuomenės informavimo įstatymo pagrindinės nuostatos ir sąvokos. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Informacijos laisvė. Nuomonių įvairovė. Valstybinės kalbos ugdymas. Objektyvumo ir šališkumo problema Lietuvos periodinėje žiniasklaidoje. Šalies periodinės spaudos ir interneto vartų veiklos specifika. Žiniasklaidos dereguliavimo, savitvarkos ir reguliavimo aktualijos. Televizija komunikacijos technologijų kontekste. Mediamorfozių sąvoka. Audiovizualinės žiniasklaidos užuomazgos kitose komunikacijos technologijose. Audiovizualinės žiniasklaidos principai. Ausies kultūra. Akies kultūra. Gutenbergo amžius. Informacijos revoliucija. Grafinė revoliucija. Tiražo revoliucija. Informacijos amžius. Asmenybės. Televizijos raidos bruožai. Pirmosios transliacijos, televizijos stočių plėtra JAV ir Europoje. Technologinė TV raida: mechaninė ir elektroninė televizija. TV kanalų klasifikavimo principai. Televizijos stilistinė kaita. Paleotelevizija, neotelevizija, realybės televizija. Programavimo principai ir technikos. Tradicinės (klasikinės) televizijos ypatybės. Televizijos kaitos perspektyvos. Spausdintinės, elektroninės ir skaitmeninės medijos. Spausdinta knyga ir periodika medijų sistemoje. Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. Knygos sąvoka: kilmė ir apibrėžimai. Knygos mokslo objektas ir svarbiausios kategorijos, struktūra ir vieta tarp kitų mokslų ir ryšiai su jais. Knygotyros ryšiai su kitais mokslais. Knygos ir knygininkystės tyrimų metodai ir tyrimų institucionalizacija. Knygotyros institucionalizacija. Knygotyros terminija ir jos resursai. Svarbiausi terminų leidiniai. Terminų žodynai. Standartai. Skaitmeninė knyga. Įrašytos laikmenos. Tradicinės ir skaitmeninės knygos santykis. Jų ateitis. Knygos struktūra ir architektonika. Knygos sandara: vidiniai ir išoriniai elementai. Knygos gamybos medžiagos. Knygos leidybos procesas. Spausdintų ir skaitmeninių leidinių tipologija. Spausdintų leidinių tipologija. Skaitmeninių leidinių tipologija. Lietuvos leidybos produkcija ir jos statistika. Knyga visuomenės informavimo priemonių (VIP) sistemoje. Skaitytojas ir vartotojas. Svarbiausi skaitytojų tipizavimo kriterijai. Knygos vartotojų tipizavimas. Leidybos vieta šiuolaikinėje visuomenėje, jos kultūriniai ir ekonominiai aspektai. Juridiniai leidybos pagrindai. Leidyklų organizacinės struktūros ir tipai: šakinė, specializuota, universali leidykla. Leidybos ekonomikos pagrindai. Išlaidos. Pajamos. Leidinio sąmata. Leidinio redakcinio ir gamybinio darbo pagrindai. Redakcinis darbas. Rankraščio paruošimas spaudai (redagavimas). Gamybinis darbas. Knygos apipavidalinimas. Knygos gamyba: spaudos darbai ir įrišimas. Knygos reklama, populiariausi knygos reklamos būdai. Knygų platinimas. Pagrindiniai knygų pirkėjai, jų ypatybės. Leidybos santykiai su valstybe. Šiuolaikinė leidybos situacija pasaulyje. Knygų leidyba Vakaru Europoje ir JAV. Knygų leidyba Rytu Europoje. Knygos rinka Lietuvoje. Pagrindinės Lietuvos knygų leidyklos. Senoji knyga kaip media. Senųjų knygų telkiniai - palikimas ar paveldas? Chronologinės spaudos paveldo ribos. Knygų nuosavybės ženklai (rankraštiniai įrašai, antspaudai, ekslibrisai, superekslibrisai). Marginalijos ir graffiti kaip paveldo dokumentai.