Psichologijos objektas. Psichologijos samprata. Psichologijos mokslo tikslai. Psichologinio įvertinimo (tyrimo) metodai. Tyrimo technikos. Klinikinis metodas. Apklausa. Papildomos klinikinio metodo formos. Psichikos struktūra. Įsisąmoninti ir neįsisąmoninti psichiniai reiškiniai. Pilnai įsisąmoninti. Nepilnai įsisąmoninti. Svarbiausios psichologijos kryptys. Psichoanalizė. Psichoanalizė kaip gydymo metodas. Biheviorizmas. Humanistinė psichologija. Asmenybė. Individualių skirtumų problema. Asmenybės savybių (bruožų) teorijos (E. Kretschmer, H. Eysenck). Hipokrato teorija. Krečmerio teorija. Aizenko teorija. Didysis penketas (Big five). Asmenybės samprata psichoanalitinėje ir humanistinėje psichologijoje. Asmenybės gynybiniai mechanizmai. Intelektas. Intelekto samprata. Sugebėjimų ir intelekto ryšys. Sugebėjimų ir intelekto ryšys. Įgimti ir įgyti intelekto komponentai. Intelekto įvertinimas. Išmokimas. Išmokimo samprata. Išmokimo tipai. Klasikinės sąlyginės reakcijos. Instrumentinis išmokimas. Mokymasis stebint. Motyvai ir emocijos. Motyvų samprata. Motyvų konfliktai. Motyvai ir poreikiai. Biologiniai ir socialiniai poreikiai. Motyvų hierarchija (A. Maslow). Motyvų ir emocijų sąsajos. Emocijų samprata. Emocijų komponentai. Emocijų teorijos. Emocinės būsenos. Jų formos. Stresas. Fiziologinio streso teorija. Emocinis stresas. Streso priežastys. Stresas ir sveikata. Psichinė savireguliacija. Elgsenos savireguliacija. Psichinių funkcijų bei fiziologinių procesų savireguliacija. Atsipalaidavimas, biogrįžtamasis ryšys.