Pažinimo psichologija. Jutimas ir pojūtis. Pojūčių rūšys. Bendrieji jutimo dėsniai. Adaptacija, sensibilizacija ir sinestezijos. Suvokimas. Suvokimo savybės. Suvokimo rūšys. Erdvės, laiko ir judėjimo suvokimas. Suvokimo iliuzijos. Pažinimo procesais vadinami tie psichikos reiškiniai, kuriais žmogus gauna informaciją apie išorinę tikrovę bei patį save. Atmintis. Atminties rūšys ir formos. Jutiminė, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Vaizdinė, emocinė, verbalinė, motorinė atmintis. Atminties procesai: įsiminimas, saugojimas ir užsimiršimas, atsiminimas. Vaizdinis, žodinis – abstraktus ir mišrus atminties tipai. Atminties lavinimo galimybės. Pagrindiniai atminties procesai. Individualūs atminties skirtumai. Kaip pagerinti atmintį. Mąstymas. Mąstymo ir jutiminio pažinimo ryšys ir sąveika. Mąstymo ir kalbos santykis. Mąstymo lygiai: iki sąvokinis ir sąvokinis mąstymas. Veiksminis, vaizdinis ir sąvokinis mąstymas. Mąstymo rūšys. Mąstymo operacijos. Mąstymas ir problemų sprendimas. Mąstymas ir kalba. Vaizduotė. Vaizduotės rūšys: pasyvioji ir aktyvioji, kuriamoji ir atkuriamoji.vaizduotė ir emocijos. Vaizdinių kūrimo būdai. Vaizdinių pertvarkymo būdai. Dėmesys. Dėmesio rūšys, funkcijos: atrankos, fono slopinimas ir kontrolė. Dėmesio veiksniai. Dėmesio savybės: apimtis, paskirstymas, perkėlimas, intensyvumas, patvarumas ir svyravimai. Individualūs dėmesio skirtumai. Dėmesio rūšys. Dėmesio ypatybės. Individualūs dėmesio skirtumai. Asmenybė. Asmenybės samprata, struktūra. Požiūrių į asmenybės struktūrą įvairovė (Z. Freudas, A. Maslow, K. Rodžersas ir kt.).Asmenybė, individas, individualybė. Asmenybės aktyvumas. A. Maslou poreikių hierarchija. Gabumai, sugebėjimai, gebėjimai. Aš – vaizdas (Aš – koncepcija). Aš – vaizdo samprata. Aš – vaizdo turinys ir formos. Aš – realusis, idealusis, parodomasis. Aš – pažinimas. Savęs vertinimas. Veidrodinio atspindžio ir socialinio palyginimo teorijos. Aš – vaizdo įtaka bendravimui. Socialinis suvokimas. Socialinio suvokimo (socialinės percepcijos) apibūdinimas. Socialinio suvokimo etapai ir ypatumai. Socialinio suvokimo veiksniai: santykio tarp suvokiančiojo ir suvokiamojo įtaka socialiniam suvokimui, socialinio konteksto įtaka socialiniam suvokimui. Aureolės efektas. Priežasčių priskyrimas (kauzalinė atribucija). Priežastingumo lokusas. Socialinis suvokimas. Priežastingumo lokusas. Bendravimo psichologija. Bendravimo apibūdinimas, funkcijos, struktūra. Bendravimas ir komunikacija. Klausymosi funkcijos, barjerai. Aktyvaus ir pasyvaus klausymosi reikšmė. Aktyvaus klausymosi būdai. Bendravimas ir sąveika. Žmogaus egzistencinės pozicijos, psichologiniai žaidimai. Nežodinio bendravimo apibrėžimas, funkcijos. Gestų interpretavimas. Sėkmingo bendravimo veiksniai ir ypatumai. Klausymas. Bendravimas ir komunikacija. Aktyvus klausimas. Kada pasitelkti aktyvų klausymą? Bendravimo menas. Žmonių grupės. Tarpasmeniniai santykiai grupėse. Grupė ir asmenybė. Bendrasis grupės apibūdinimas. Mikrogrupės ir makrogrupės, sąlyginės ir realios grupės, formalios ir neformalios grupės, referentinės grupės. Grupių raida. Tarpasmeninių santykių samprata. Statusų hierarchija grupėje. Psichologinis darnumas. Psichologinis klimatas grupėje. Grupė ir asmenybė: konformiškumas, paklusnumas ir kt. Asmenybės statusas grupėje. Statusų hierarchija grupėje. Grupė ir asmenybė. Konfliktų psichologiniai ypatumai. Konflikto samprata, klasifikacija. Tarpasmeninių konfliktų tipai, struktūra, dinamika. Tarpasmeninių konfliktų sprendimo strategijos. Bendradarbiavimo (laimėti – laimėti) strategijos pagrindiniai žingsniai. Konfliktų sprendimo taktikos. R.Želvys knygoje "Bendravimo psichologija" pateikia septynių žingsnių planą, kaip išspręsti konfliktą abi puses tenkinančiu būdu. Psichinės žmogaus raidos teorijos. Psichoanalitinė teorija (S. Freud). Psichosocialinė teorija (Ericsson). Kognityvinė teorija (J. Piaget, J. Bruner). Bihevioristinė teorija (J. Watson, B. Skinner, A. Bandura). Informacinė teorija (R. Atkinson). Humanistinė teorija (C. Rogers). Atologinė teorija (J. Bowlby). L. Vygotskij teorija. J. Piaget moralinės raidos teorija. L. Kohlberg moralinės raidos teorija. Antroji vaikystė. Psichofizinė raida antrojoje vaikystėje. Pažinimo raida: konkretusis operacinis mąstymas (tvermės dėsniai, klasifikacija ir serijacija, operacijų atvirkštinumas). Kalbos raida, kalbos ir sąvokinio mąstymo santykis. Psichosocialinė raida: pradinukų santykiai su mokytojais, vaikų tarpusavio santykiai, vaikų visuomenė. Savimonės raida: kitų ir savęs pažinimas, savęs vertinimas. Emocinė ir moralinė raida antrojoje vaikystėje. Pažintinių procesų raida. Psichosocialinė raida. Paauglystė. Paauglystės periodo trukmė. Psichofizinė raida. Paauglystės krizių problema. Pažinimo raida: formalaus operacinio mąstymo ypatumai. Psichosocialinė raida paauglystėje: savarankiškumo poreikis, autonomijos siekimas, santykiai su tėvais, mokytojais, bendraamžiais. Bendraamžių grupių struktūra, funkcijos, pripažinimo poreikis, draugystės ypatumai. Savimonės raida paauglystėje. Savęs vertinimas. Tapatumo raida. Moralės raida paauglystėje. Individualūs raidos skirtumai. Pažintinė raida. Motyvacijos samprata. Įvairūs požiūriai į motyvaciją. Mokymosi motyvacija ir jos rūšys, mokymosi motyvacijos žadinimo būdai. Išorinė motyvacija. Motyvacijos samprata. Įvairūs požiūriai į motyvaciją. Mokymosi motyvacijos rūšys (vidinės ir išorinės). Mokymosi motyvacijos žadinimo būdai: Individualūs mokymo/si skirtumai. Įvairių amžių grupių besimokančiųjų psichologiniai ypatumai. Sugebėjimai (bendrieji ir specialieji), jų vystymas mokymosi procese. Ypatingų vaikų (gabių ir mokymosi sutrikimų turinčių vaikų) ugdymas. Individualūs mokymo/si skirtumai. Įvairių amžių grupių besimokančiųjų psichologiniai ypatumai. Sugebėjimai, jų vystymas mokymosi procese. Ypatingų (t.y. gabių ir mokymosi sutrikimų turinčių) vaikų ugdymas. Mokymosi ir išmokimo teorijos. Bihevioristinė kryptis. I. Pavlovo klasikinio sąlygojimo teorija, jos taikymas ugdymo procese. F. Skinerio (Skinner) operantinio sąlygojimo (determinavimo) teorija, pastiprinimų schemos. Išmokimas stebint (A. Bandura). Premack‘o principas. Piaget teorijos taikymas mokymo/si procese. Humanistinė kryptis. K. Rodžerso (C. Rogers) nedirektyvaus mokymo principai. A. Maslow poreikių hierarchijos teorija ir jos taikymas ugdymo procese.