Europos Sąjungos (ES) socialinė dimensija. Europos Sąjungos (ES) socialinės dimensijos susidarymo poreikis, prielaidos, principai. Europos socialinės politikos koncepcija. Europos Sąjungos (ES) socialinės politikos turinys ir struktūra. Socialinės politikos teisinis pagrindas. Pagrindiniai Europos Sąjungos (ES) socialinę politiką reglamentuojantys teisiniai dokumentai: sutartys (Romos sutartis, Suvestinis Europos Aktas, Mastrichto sutartis, Amsterdamo sutartis), chartijos (Europos Socialinė chartija, Bendrijos darbininkų pagrindinių socialinių teisių chartija, Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių chartija). Europos Sąjungos (ES) socialinės politikos administravimas ir priemonių finansavimas. Pagrindinės Europos Sąjungos (ES) administravimo institucijos: Europos Parlamentas (EP), Europos Sąjungos (ES) Taryba, Europos Komisija (EK), Europos Teisingumo Teismas, Europos Viršūnių Taryba, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas. Europos Sąjungos (ES) administravimo institucijų įnašas į socialinę politiką. Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai: Europos Socialinis fondas, Europos Regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas. Struktūrinių fondų vaidmuo didinant Europos Sąjungos (ES) valstybių narių sanglaudą. Europos Sąjungos (ES) šalių narių socialinės politikos modeliai ir jų harmonizavimas. Socialinės apsaugos struktūra: socialinis draudimas, socialinė parama, socialinės paslaugos. Socialinės gerovės valstybių tipai: liberalusis, socialdemokratinis, konservatyvusis. Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse veikiantys socialinės politikos modeliai. Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Skandinavijos šalių socialinės politikos patirtis. Bendro Europos Sąjungos (ES) socialinės politikos modelio paieška. Europos Sąjungos (ES) užimtumo politika. Užimtumo problema. Apsaugos nuo nedarbo principai bei priemonės. Europos Sąjungos (ES) užimtumo politikos derinimas su švietimo ir profesinio orientavimo politika. Europos Sąjungos (ES) švietimo ir profesinio orientavimo politikos harmonizavimas su valstybių narių politika. Darbo sąlygos Europos Sąjungos) valstybėse narėse. Socialinė apsauga ligos bei sužeidimų darbe atveju. Gyvenimo lygis ir užimtumo politika Europos Sąjungoje (ES). Užimtumo ir gyvenimo sąlygų ryšys. Darbo apmokėjimo problema. Nepriteklius, skurdas. Bendruomenės įtaka užimtumui ir gyvenimo sąlygoms. Gyvenimo sąlygos valstybėse narėse. Lyčių dimensija Europos Sąjungos (ES) socialinėje politikoje. Lyties poveikis socialinei integracijai. Moterų socialinės teisės ir jų garantijos. Europos Sąjungos (ES) socialinės politikos lyčių atžvilgiu įtaka valstybių narių socialinėms politikoms. Šeimos politika Europos Sąjungoje. Šeimos politikos tikslai. Kintantys šeimos modeliai. Europos Sąjungos (ES) valstybių narių šeimos politikos. Parama šeimai, auginančiai vaikus. Vaiko teisių apsauga. Institucinė ir neinstitucinė vaikų globa. Europos Sąjungos (ES) socialinė politika senatvės ir neįgalumo atžvilgiu. Pensijų sistemos. Socialinė parama ir socialinės paslaugos seniems žmonėms. Europos Sąjungos (ES) ir valstybių narių socialinė politika senatvės atžvilgiu. Neįgaliųjų socialinės integracijos programos Europos Sąjungoje (ES). Socialinė parama ir socialinės paslaugos neįgaliesiems Europos Sąjungoje (ES) ir valstybėse narėse. Europos Sąjungos (ES) socialinės erdvės plėtra. Specialiosios socialinės integracijos programos. Vidinės migracijos ir imigracijos poveikis Europos Sąjungos (ES) socialinei politikai. Specialiosios pabėgėlių integracijos programos. Europos socialinės politikos perspektyvos. Socialinės politikos modernizavimas Centro ir Rytų Europoje. Lietuvos socialinė politikos harmonizavimas su Europos Sąjungos (ES) socialine politika. Lietuvos socialinės politikos reformos, integruojantis į Europos Sąjungą (ES): tikslai, principai, kryptys, etapai.