Teisės teorija (34)

G. Lastauskienės teisės teorijos paskaitų konspektai. Bendras mokslas apie teisę Socialiniams mokslams būdinga. Teisės mokslų skirstymas. Apibrėžiant bendrą mokslą apie teisę konkuruoja kelios sąlygos. Teisės teorijos (TT) reikšmė teisės mokslų sistemai. Teisės teorijos funkcijos. Socialinis ir teisinis reguliavimas. Žmogaus elgesį būtina reguliuoti. Logika išskiria tris teiginių rūšis. Normoms būdinga. Elgesio taisyklių sistema. Tikslo ir socialinių normų skirtumai. Socialinių normų požymiai. Socialinių normų grupės. Religinės normos. Politikos normos. Korporatyvinės normos. Paprotinės normos. Moralės normos. Teisės ir moralės palyginimas. Teisės normos požymiai. Teisės normų savybės. Vidiniai požymiai. Teisiškai reguliuojami santykiai. Išoriniai požymiai. Teisinio reguliavimo priemonės ir metodai. Leidimais teisėje dažnai. Kompetencijos normos. Kompetencijos normų rūšys. Teisines procedūras nustatančios normos. Teisinio reguliavimo metodai. Teisės šaltiniai. Sąvoka teisės šaltinis turi 2 pagrindines prasmes. Vėliau pasaulinėje jurisprudencijoje atsirado 3 sąvokos teisės šaltinis reikšmės. Pagrindiniai teisės šaltiniai. Teisės šaltinių skirstymas. Teisinis paprotys. Skiriami kiekybiniai ir kokybiniai požymiai. Teisinis precedentas. Sprendimai teisinėje sferoje gali būti 2 rūšių. Teisminiai ir administraciniai precedentai. Precedentinės teisės tradicija remiasi tokiais dar XVIII-XIX amžiuje suformuotais principais. Precedentinės teisės pliusai. Teisinio precedento esmę sudaro 2 momentai. Teismų praktikos įtaka kontinentinės teisės tradicijai. Teisinė doktrina arba autoritetingos nuomonės. Teisės doktrinos funkcijos. Bendro pobūdžio sutartis. Sutartys gali būti individualios arba bendro pobūdžio. Teisės principai. Teisės normų ir teisės principų palyginimas. Teisės principų palyginimas su vertybėmis. Skirtumai. Teisės principų pavyzdžiai. Teisės norminis aktas (TNA). TNA labiausiai paplitęs teisės šaltinis, pasižymintis tokiais požymiais. Visus valstybės priimamus teisės aktus galima suskirstyti į 3 grupes. Teisinio norminio akto (TNA) TNA ir TTA palyginimas. Teisinio norminio akto (TNA) sistema Lietuvoje. Teisinio reguliavimo mechanizmai. Teisėkūra. Teisėkūros reikšmės. Įstatymus priima tik seimas ir tauta! Teisėkūros rūšys. Teisėkūros stadijos. Pagrindinės teisėkūros proceso stadijos. Teisinė technika (teisėkūros technika). Reikalavimai teisiniam tekstui. Teisės norminių aktų galiojimo ribos. Teisinio norminio akto (TNA) galiojimo pabaiga. Akto galiojimas į praeitį (grįžtamasis akto galiojimas, akto retroaktyvus galiojimas). Teisinio norminio akto (TNA) galiojimas teritorijoje. Civilinės teisės ir darbo teisės subjektai apibūdinami 2 kategorijomis. Teisiniai santykiai. Teisiniai santykiai. Tradiciškai skiriama tokia teisinio santykio struktūra. Teisinio santykio prielaidos. Teisės faktų rūšys pagal teisės subjektų valią. Teisės faktų rūšys pagal įtaką teisiniams santykiams. Hipotezės reikšmė. Hipotezės rūšys. Teisinio santykio objektas. Teisinio santykio turinys. Teisinio santykio dalyviai (subjektai). Teisinio subjektiškumo rūšys. Teisinė sistema. Vystantis nepozityvistinei (platesnei) teisės sampratai atsiranda naujų teisės sistemos analizės aspektų. Teisės principų vieta teisės sistemoje. Tradicinis požiūris į teisės sistemą. Skiriami tokie teisės šakos susiformavimo metodologiniai kriterijai. Viešosios ir privatinės teisės atskyrimo problema. Viešajai teisei priskiriame tokias teisės šakas. Privatinei teisei priskiriame tokias teisės šakas. Teisinis kvalifikavimas. Visi faktai, reikšmingi teisiniam kvalifikavimui gali būti suskirstyti į 2 grupes. Teisinio kvalifikavimo eiga. Teisės doktrinose dažniausiai nurodomi šie juridinio asmens požymiai. Teisėtas elgesys gali būti klasifikuojamas. Teisės pažeidimą nuo teisėto pažeidimo padeda atskirti jo požymiai. Teisės pažeidimo sudėtis. Skiriami tokie teisės pažeidimo sudėties elementai. Teisės pažeidimo subjektas. Skiriamos tokios kaltės formos (lengvėjimo tvarka). Teisinė atsakomybė. Teisės teorijoje išskiriame du kardinaliai skirtingus požiūrius į teisinę atsakomybę. Galima išskirti dvi negatyviosios teisinės atsakomybės formas. Teisės teorija skiria tokias pagrindines negatyviosios teisinės atsakomybės rūšis. Pagal asmens tikslą ir veiklą juridiniai asmenys skirstomi. Privatieji juridiniai asmenys. Pagal veiklos formą, tikslus juridinis asmuo gali būti. Pagal teisinės atsakomybės ribotumą juridiniai asmenys gali būti.