Šperos.lt > Kita > Maisto technologija > Maisto chemija ir analizė (2)

Maisto chemija ir analizė (2)

www.speros.ltwww.speros.ltwww.speros.ltwww.speros.ltwww.speros.lt
9.6
  (
1
atsiliepimai)
Atsisiųsti šį darbą
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
www.speros.lt
Aprašymas:
Kokios aminorūgštys, įjungtos į proteinų sudėtį, palieka krūvio neturinčią hidrofilinę šoninę grandinę? Pavaizduokite, kaip šios aminorūgštys įsijungia į polipeptidinę grandinę. Paaiškinkite, kokius ryšius ir sąveikas jos palaiko ir koks jų vaidmuo susidarant kai kuriems sudėtiniams proteinams Aprašykite galimus alanino pokyčius maiste- sąveiką su etanoliu, acto rūgšties anhidridu ir kt. Apibūdinkite šių reakcijų produktus. Koks junginys pavaizduotas šiuo simboliu ir kokiai junginių grupei jis priklauso? Pateikite jo struktūrinę formulę ir aprašykite jo savybes maiste. Kokius kitus šios grupės junginius galite išvardinti? Kokias savybes jie gali suteikti maisto produktams? Kas yra fosfoproteinai? Parodykite formulę, kaip fosfatas įsijungia į jų sudėtį. Pateikite konkrečių maisto fosfoproteinų pavyzdžių ir trumpai juos aprašykite. Kaip gaunami tekstūruoti baltymai? Šio baltymų apdorojimo tikslas ir esmė. Aprašykite galimus aminorūgšties treonino pokyčius maiste. Pavaizduokite, kaip iš laisvų aminorūgščių gali susidaryti aldehidai(Štrekerio skilimas). Kokia šių reakcijų reikšmė maisto produktuose. Kokie baltymai vadinami chromoproteinais? Pateikite maisto chromoproteinų pavyzdžių. Kiaušinių proteinai ir charakteringos jų savybės. Maisto baltymų denatūravimasir hidrolizė, šiuos pokyčius sukeliantys veiksniai. Aprašyti aminorūgšties lizino reakcijas, kurios gali vykti per karboksigrupę ir amino grupes, ir šių reakcijų produktus. Jungiamųjų audinių baltymai. Kolageno sudėties, struktūros ir savybių ypatumai , jo struktūrą palaikantys ryšiai. Kolageno pokyčiai maiste. Svarbiausieji maisto baltymų pokyčiai: denatūravimas ir koaguliavimas, hidrolizė, aminorūgščių šoninių grandinių reakcijos, sąveika su kitais maisto komponentais; baltymų kiekio maisto produktuose nustatymo esmė. Augalų. polisacharidai: celiuliozė, hemiceliuliozė ir pentozanai, pektininės medžiagos; jų cheminė sąndara, struktūra ir įtaka maisto produktų savybėms. Glikogeno sintezė ir skilimas kepenyse, šių procesų reguliavimas; glikogeno vaidmuo organizme. Kviečių proteinų frakcija. Kuo įpatingi ankštinių augalų baltymai? Proteazės. Rūgštingumo rodikliai. Pektino formulė, koks pagrindinis komponentas jį sudaro, koks fermentas jį skaido? Mėsos baltymai miozinas, aktomiozinas. Cukraus kiekio nustatymo metodai maisto produktuose. Jų cheminė esmė. Asparto ir cisteino amino rūgštys. Jų poveikis peptidinės grandinės krūviui. Gliukopiranozė. Kokiuose sudėtingesniuose junginiuose ji sutinkama.
Rodyti daugiau
Darbo tipas:Šperos
Kategorija:
Apimtis:

13 psl.

Lygis:

4 klasė / kursas

Švietimo institucija:

Kauno Technologijos Universitetas

Failo tipas:

Microsoft Word 1.37 MB

Atrask reikiamos informacijos šiame darbe!Atsisiųsti šį darbą