Pedagogikos istorija. Ugdymas pirmykštėje visuomenėje. Iniciacijos. Pradinis kultūros tarpsnis. Totemistinės kultūros tarpsnis. Matriarchatinės kultūros tarpsnis. Nomadinės kultūros tarpsnis. Ugdymas senovės Graikijoje Spartos ir Atėnų ugdymo tikslai. Žymiausi graikų pedagogai. Antikos pedagogikos teorijos pradininkai (Sokratas. Platonas it kt.) ir jų pedagoginės idėjos. Svarbiausi romėnų ugdymo bruožai. Romėnų mokyklų charakteristika. Patristikos ugdymo turinys, įstaigos, pedagogai. Viduramžių pedagogų teorijos pobūdis. Ugdymas šeimose ir mokyklose. Mokyklų tipai. Riterių ugdymas. Vienuolynų mokyklos. Katedrų ir kolegijų mokyklos. Miesto mokyklos. Riterių mokyklos. Viduramžių universitetai, jų tikslai ir uždaviniai. Žmogaus ugdymo samprata Renesanso pedagogikoje. Pedagogai ir humanistai apie ugdymą. Erazmo Roterdamiečio "Gražūs vaikų papročiai". Renesanso pedagogų ir humanistų Vitorino Feltre "Džiaugsmo namai", Francua Rablė "Gargantiua ir Pantagriuelis", Tomo Moro "Utopija". Jano Amoso Komenskio pedagogikos psichologiniai ir filosofiniai pagrindai. "Didžioji didaktika". Mokyklų sistema ir organizacija. Žano Žako Ruso pažiūros į prigimtį atitinkančio ugdyme principą traktate "Emilis arba apie auklėjimą" (1672m.). Vaiko amžiaus tarpsniai, auklėjimo ypatumai. Darbo reikšmė ugdymui. J. H. Pestalocis – elementariojo švietimo teorijos kūrėjas. Veikalo "Lynhardas ir Gertrūda" socialinės pedagogikos idėjos. Georgas Keršenšteineris apie pilietinį auklėjimą ir darbo mokyklą. Johano Herbarto filosofija ir psichologija – jo pedagogikos pagrindas. Ugdymo tikslai ir pagrindiniai ugdymo tarpsniai. F. V. Fiorsterio pedagoginės idėjos. I. Kanto ugdymo turinio samprata. A. Dystervėgo didaktika ir pedagoginė etika. Pedagoginio veikalo "Vadovas vokiečių mokytojams lavintis" (1835 m.) turinio analizė. Reikalavimai mokytojui. Džono Diuji pedagoginės idėjos. K. Ušinskio pedagoginės idėjos. Švietimo sistemų formavimas, jų tipai. Dviejų skirtingų šalių švietimo sistemų lyginamoji charakteristika. Ikiinstitucinis ugdymas Lietuvoje. Pirmosios mokyklos ir jų plitimas Lietuvoje XIV - XVI amžiuje. Lietuvos pedagoginė mintis ir švietimas Renesanso ir Humanizmo laikotarpiu. M. Mažvydo ir K. Sirvydo pedagoginės idėjos. Europinės švietimo sistemos susidarymas Lietuvoje. Jėzuitų švietimo sistemos susidarymas. Vilniaus universiteto istorija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) edukacinės komisijos švietimo reforma. Pilietinio ugdymo samprata. XVIII amžiaus pabaigos ir XIX amžiaus pradžios Lietuvos pedagoginės minties demokratiniai pradai. Trumpa pilietiškumo ugdymo istorijos Lietuvoje apžvalga. Martynas Mažvydas ir jo "Katekizmas". Lietuvos švietimo raida ir pedagoginė mintis XIX amžiaus pirmoje pusėje. Daraktorių mokykla XIX amžiaus antroje pusėje. M. Valančius švietimo organizatorius. K. Puidos veikalas "Mokykla ir jos uždavinys". 1918–1940 m. Lietuvos tautinė mokykla. Moksleivių organizacijos. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Moksleivių organizacijos. 1918–1940 metais. Lietuvos tautinė mokykla. J.A. Komenskio pedagoginės idėjos Lietuvoje. S. Šalkauskio tautinio auklėjimo teorijos esmė. Antano Maceinos pedagoginės pažiūros. J.Laužiko pedagoginės idėjos studijos "Švietimo integracijos pagrindai" svarba šių dienų mokyklos reformai. Teorinė ir praktinė J. Vabalo – Gudaičio pedagoginė veikla. Asmenybės auklėjimo problema M. Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos pedagogikoje. G. Petkevičaitės-Bitės pedagoginės pažiūros. 1918–1940 metų Lietuvos pedagoginė spauda, jos vaidmuo reformuojant švietimo sistemą, keliant mokytojų kvalifikaciją. Vilniaus pedagoginio universiteto istorija. Vydūnas apie auklėjimo tikslus, mokyklos paskirtį ir mokytojo asmenybę. Lietuvos mokyklos vokiečių okupacijos metu (1941-1944). Švietimas Lietuvoje sovietinės okupacijos laikotarpiu. Šiaulių pedagoginio universiteto (ŠU), dabartinio universiteto istorija. Šiaulių universiteto istorija. Lietuvių išeivijos mokyklos ir lituanistinis švietimas.
104.47 KB
