Toksikologijos mokslas: nagrinėjimo sritys, ryšiai su kitais mokslais, reikšmė apsinuodijimų prevencijai. Aplinkos cheminės taršos šaltiniai, aplinkos oro teršalai, jų norminimas. Specifinis ir nespecifinis pavojingų cheminių medžiagų poveikis. Cheminių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams bendrieji principai. Apsinuodijimų priežastys Lietuvoje. Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikacija pagal jų pavojų sveikatai ir aplinkai. Aplinkos kancerogenai, cheminių medžiagų ir preparatų kancerogeniškumo kriterijai. Aplinkos mutagenai, teratogenai ir embriotoksiškos medžiagos, jų identifikavimo kriterijai bei skiriamosios savybės. Jautrinančios cheminės medžiagos ir preparatai, jų jautrinančių savybių požymiai, nustatymo būdai. Ūmūs ir lėtiniai apsinuodijimai, jų priežastys ir skiriamieji požymiai. Aplinkos cheminių teršalų toksikologinių tyrimų tikslai. Aplinkos cheminių teršalų norminimo principai, cheminių medžiagų nekenksmingumo sveikatai kriterijai. Toksikologinių tyrimų metodai ir jų taikymas, tiriant aplinkos teršalų kenksmingumą sveikatai ir pavojingumą aplinkai. Augalų apsaugos produktų toksikologija ir apsinuodijimų profilaktika. Cheminių medžiagų poveikis vandens organizmams. Pagrindinių aplinkos oro teršalų: azoto oksidų, sieros dioksido, anglies monoksido poveikis žmonių sveikatai. Sunkiųjų metalų toksikologija ir ekotoksikologija. Švino ir jo junginių toksikologija ir ekotoksikologija. Gyvsidabrio ir jo junginių toksikologija ir ekotoksikologija. Chromo ir jo junginių toksikologija ir ekotoksikologija. Paviršinių ir požeminių vandens telkinių vandens cheminės taršos šaltiniai, geriamojo vandens cheminiai teršalai, jų norminimas. Atliekų sąvoka, šaltiniai, klasifikacijos principai. Atliekų pavojai žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų klasifikacija pagal kenksmingumą, panaudojimo ir šalinimo būdus.
31.19 KB
