Lietuvos geografinė ir geopolitinė padėtis. Lietuvos Respublikos plotas ir gyventojų skaičius. Geografinė padėtis ir jos įvertinimas. Lietuvos sienos. Sausuminių ir jūrinių sienų apibūdinimas. Kraštiniai Lietuvos Respublikos taškai. Geometrinis Lietuvos centras. Geopolitinė Lietuvos padėtis. Artimi ir tolesni kaimynai, jų požiūris į Lietuvą. Geopolitinis Lietuvos sienų spaudimas ir kaita. Administracinis Lietuvos suskirstymas. Administraciniai vienetai, jų atsiradimas ir raida. Administracinio suskirstymo istorinė raida. Dabartinis suskirstymas. Valstybinė ir politinė santvarka. Herbas, vėliava, himnas. Svarbiausi valdžios organai miestuose ir kaimuose. Leidžiamoji valdžia. Vykdomoji valdžia, teisinė valdžia. Žiniasklaida. Valstybinė kalba, partijos ir visuomeninės organizacijos. Geologinė padėtis. Bendrieji geologijos raidos bruožai iki kvartero. Archainė ir proterozojaus eros. Kristalinis pamatas. Lietuvos teritorijos raida paleozojuje, mezozojuje ir kainozojuje. Teritorijos raida Kvartero metu. Apledėjimas ir tarpledynmečiai. Teritorijos raida poledynmetyje. Bendrieji Lietuvos reljefo bruožai. Pagrindinės reljefo formos: žemumos, lygumos, plynaukštės, aukštumos. Dabartinio reljefo ryšys su geologine praeitimi (priekvarteru). Orografinis Lietuvos suskirstymas. Orografinių vienetų apibūdinimas. Upių slėnių ir ežerų dubenų susidarymas ir raida. Dabartiniai veiksniai, keičiantys Lietuvos paviršių. Žemės turtų paieškos ir jų reikšmė. Naudingų iškasenų susidarymo sąlygos ir dėsningumai. Kristalinis pamatas ir jo turtai. Pagrindinių sluoksnių žemės turtai, jų ryšys su geologine praeitimi. Kvartero periodo žemės turtai. Neišsenkantys turtai ir jų panaudojimas. Lietuvos klimato kaita geologinėje praeityje, istoriniais laikais. Svarbiausi Lietuvos klimato bruožai. Klimatą formuojantys veiksniai. Klimato pereinančio iš jūrinio į sausuminį savybės. Atskiri klimato elementai. Lietuvos klimato ypatumai atskirais metų laikais. Lietuvos klimato rajonai. Ūkinis klimato įvertinimas. Vandenų bendra apžvalga. Požeminiai vandenys, jų tipai, slūgsojimo sąlygos, dinamika, temperatūrų rėžimas. Mineraliniai vandenys ir jų tipai. Požeminių vandenų reikšmė. Paplitimas, panaudojimas, apsauga. Upių tinklo susidarymas ir tankumas. Baseinai, vandenskyros, nuolydžiai. Upių mityba, nuotėkis, temperatūrų rėžimas. Upių reikšmė krašto apgyvendinimui. Didesnių Lietuvos upių apibūdinimas. Kanalai ir jų reikšmė. Ežeringumas praeityje ir dabar. Ežerų kaitos priežastys. Genetinė ežerų dubenų klasifikacija. Svarbiausi Lietuvos ežerai ir ežerynai. Ežerų raida, nuosėdos, hidrochemija, autrafizacija. Ežerų ūkinis panaudojimas ir apsauga. Pelkėdaros procesai Lietuvoje. Pelkių susidarymas ir raida, tipai, augalija. Pelkių apsauga. Kauno, Antalieptės, Elektrėnų marių reikšmė. Kuršių marios ir jos reikšmė. Baltijos jūra – vartai į pasaulį. Dirvožemio susidarymas ir bendrieji bruožai. Dirvodarinės uolienos, jų paplitimas, kilmė. Dirvožemius formuojantys veiksniai. Natūralūs Lietuvos dirvožemiai. Dirvožemio derlingumą įtakojančios priemonės. Lietuvos dirvožemių rajonavimas. Natūralios augalijos istoriniai bruožai. Pelkiniai augalai. Augalų bendrijos. Ekologinė miškų situacija. Pievų tipai, paplitimas, reikšmė. Vidaus vandenų augalijos apžvalga. Ruderalinė ir introdikuota augalija. Parkai ir jų tipai. Vaistažolės. Lietuvos augalijos rajonavimas. Stuburinių gyvūnų suskirstymas. Gyvūnijos kompleksai. Dabartinės faunos raida. Aklimatizuoti gyvūnai. Raudonoji knyga. Faunos įtaka geografinei aplinkai. Saugotinos Lietuvos teritorijos. Saugotinų teritorijų sistema. Rezervatai, regioniniai parkai, draustiniai, jų paplitimas ir reikšmė. Sritys ir rajonai.