Konstitucinė teisė (32)Konstitucinė teisė, konspektas
(60 puslapių)
Lietuvos Respublikos (LR) konstitucinės teisės samprata. Konstitucinės teisės sąvoka (galima sampratų įvairovė), poveikio (reglamentavimo) dalykas (sritis), metodai(būdai) ir funkcijos Konstitucinės teisės sąvoka. Konstitucinės teisės poveikio(reglamentavimo) dalykas ir objektas(sritis). Poveikio (reguliavimo) metodai(būdai). Konstitucinės teisės ir konstitucinio teismo funkcijos. Konstitucinės teisės normos, jų rūšys ir ypatumai (konkrečių konstitucijos nuostatų pavyzdžiai). "Teisės spraga" konstitucinėje teisėje. Konstitucinės teisės normos, jų rūšys ir ypatumai. Teisės spraga konstitucinėse normose. Jurisprudencija – konstitucinės teisės mokslas. Konstitucinės teisės institutai ir jų samprata, susijusi su Konstitucinio teismo nutarimais (1998 02 18 ir 2003 12 30). Konstitucinės teisės institutai ir jų samprata. Konstitucinio Teismo nutarimai(1998-02-18 ir 2003 12 30). Konstitucinių teisinių santykių sąvoka, turinys, ypatumai. Konstitucinių teisinių santykių subjektai (konkrečių konstitucijos nuostatų nuorodos). Konstitucinių teisinių santykių kvalifikavimas, jų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai (atsižvelgiant į konstitucijos 63, 88, 115str.). Konstitucinių teisinių santykių sąvoka. Subjektas, objektas, turinys. Konstitucinių teisinių santykių turinys. Konstitucinių teisinių santykių ypatumai. Konstitucinių teisinių santykių subjektai. Pagrindinės valstybės institucijos: Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, Konstitucinis Teismas (siaurąja prasme), Lietuvos bankas, VSD, valstybės kontrolė, vyriausioji rinkimų komisija, kiti teismai(plačiąja prasme). Konstitucinių teisinių santykių klasifikavimas, jų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai (atsižvelgiant į Konstitucijos 63 str., 88 str. ir 115 str.). Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės sistema. Konstitucinės teisės vieta Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Konstitucinės teisės ir kitų teisės šakų sąveika (konkretūs pavyzdžiai). Konstitucionalizacijos samprata. Konstitucinės teisės sistema. Konstitucinės teisės vieta Lietuvos Respublikos teisės sistemoje ir konstitucionalizacijos samprata. Konstitucinės teisės ir kitų teisės šakų sąveika (konkretūs pavyzdžiai). Dabartinės konstitucijos ypatybės. Konstitucijos funkcijos. Konstitucijos struktūra ir forma. Konstitucijos apsauga. Konstitucinė priežiūra arba justicija, sistema, būdai ir formos. Konstitucinės justicijos būdai. Žmogaus teisės ir laisvės. Konkrečios teisių ir laisvių grupės. Pilietinės ir politinės teisės Pilietybė. LR valstybinės valdžios ir ją vykdančių institucijų sistema. Seimas. Skaityti daugiau
Konstitucinė teisė (4)Konstitucinė teisė, konspektas
(41 puslapis)
Pilietybė. Užsieniečių teisės. Prieglobsčio teisė. Konstitucijos apsauga. Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucinis teismas. Valstybė. Politinės partijos ir visuomeninės organizacijos. Fiziniai ir juridiniai asmenys. Skaityti daugiau
Konstitucinė teisė (5)Konstitucinė teisė, konspektas
(28 puslapiai)
Parlamento konstitucinė teisinė padėtis: Parlamento samprata, paskirtis; Parlamento išorinė forma (išorinė struktūra); Parlamento formavimo tvarka; Parlamentaro statusas; Parlamento vidinė struktūra; Parlamento kompetencija. Valstybės vadovo konstitucinis teisinis statusas: Valstybės vadovo samprata ir vieta valdžių sistemoje; Monarchas. Monarcho teisinės padėties ypatumai; Prezidento teisinis statusas. Vyriausybės konstitucinis teisinis statusas: Vyriausybės samprata ir vyriausybės organizacinės formos; Vyriausybės sudarymo tvarka; Vyriausybės kompetencija. Teisminė valdžia: Teisingumo samprata. Teisminė valdžia; Teismų organizavimo ir veiklos konstituciniai principai; Teismų sistemos. Jų ypatumai. Vietos valdymas ir savivalda: Valstybės administracinė teritorinė struktūra; Vietos (vietinis) valdymas; Savivalda; Savivaldos organai ir jų sudarymo tvarka; Administracinė priežiūra. Skaityti daugiau
Konstitucinė teisė (7)Konstitucinė teisė, konspektas
(19 puslapių)
Konstitucinės teisės sąvoka. Konstitucinė teisė kai teisinis reiškinys. Teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Konstitucinės teisės normos. Konstitucinės teisės normų funkcijos. Konstitucinės teisės normų struktūros ypatumai. Konstitucinės teisės normų įgyvendinimas. Konstitucinės teisės institutai, jų klasifikavimo kriterijai. Konstitucinės teisės pricipai. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka. Konstitucinių teisinių santykių klasifikavimo kriterijai. Konstitucinių teisnių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Konstitucinės teisės vieta nacionalinėje teisės sistemoje. Konstitucinės teisės ir tarptautinės teisės santykis. Konstitucinės teisės mokslo sąvoka ir dalykas. Konstitucinės teisės mokslo šaltiniai. Konstitucinės teisės šaltinio sąvoka. Konstitucinės teisės šalutinių klasifikavimo kriterijai. Konstitucija – pagrindinis konstitucinės teisės šaltinis. Įstatymai ir jų rūšys. Konstitucinių įstatymų sąvoka konstitucinės teisės doktrinoje. Tarptautinės sutartys ir kiti tarptautiniai dokumentai Lietuvos konstitucinės teisės šaltinių sistemoje. Konstitucinės kontrolės institucijų aktai kaip konstitucinės teisės šaltinis. Kiti konstitucinės teisės šaltiniai. Fakultatyviniai konstitucinės teisės šaltiniai. Europos Sąjungos teisės šaltiniai ir Lietuvos konstitucinės teisės šaltinių sistema. Konstitucinio Teismo kompetencija. Konstitucinio Teismo teisėjų statusas. Konstitucinio Teismo vieta Lietuvos valstybės valdžios institucijų sistemoje. Pilietybės klausimų sprendimo tvarka. Prieglobsčio teisė kaip ypatinga tam tikros užsieniečių grupės subjektinė teisė. Prieglobsčio teisės reglamentavimas Lietuvoje. Pabėgėlio statuso suteikimo sąlygos ir tvarka. Pabėgėlių socialinė integracija Lietuvoje. Konstitucinė valstybės valdžios institucijų sistema. Politinės partijos ir politinės organizacijos. Politinių partijų veiklos principai, teisinės garantijos ir apribojimai. Politinių partijų steigimo tvarka. Politinių partijų finansavimo šaltiniai ir lėšos. Politinių partijų finansinė kontrolė. Politinių partijų veiklos sustabdymas ir nutraukimas. Religinės bendruomenės ir bendrijos. Skaityti daugiau
Konstitucinė teisė (8)Konstitucinė teisė, konspektas
(32 puslapiai)
Apibūdinti konstitucinės teisės sąvoką, konstitucinės teisės dalyką ir metodą. Apibūdinti konstitucinės teisės normos sąvoką, elementus. Apibūdinti konstitucinių teisinių santykių sąvoką, elementus. Kokia konstitucinės teisės reikšmė ir jos vieta nacionalinėje teisės sistemoje. Išanalizuoti konstitucinės teisės šaltinius. Kas būdinga 1992 metų Lietuvos Respublikos konstitucijai? Kokia jos struktūra? Kokia Konstitucijos keitimo tvarka? Kokie yra konstitucinės kontrolės būdai ir formos? Kokia Konstitucinio Teismo vieta Lietuvos valstybės valdžios institucijų sistemoje? Kokia Konstitucinio Teismo sudėtis ir formavimo tvarka? Kas gali būti Konstitucinio Teismo teisėju? Kokia Konstitucinio Tesimo kompetencija? Kas ir kokiais atvejais turi teisę kreiptis į šį teismą? Kokie yra Konstitucinio Teismo aktai, jų rūšys ir jų teisinė galia? Išvardinti piliečių teises. Išvardinti piliečių laisves. Išvardinti piliečių pareigas. Kokie yra žmogaus teisių gynimo būdai Lietuvoje? Apibrėžti pilietybės sąvoką. Kokie yra Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės įgijimo būdai? Kokios yra Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės suteikimo sąlygos? Kas ir kokiais atvejais suteikia Lietuvos Respublikos (LR) pilietybę išimties tvarka? Kokiais atvejais Lietuvos Respublikos (LR) pilietybė neteikiama? Kokiais atvejais netenkama Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės? Apibūdinti vaikų pilietybės priklausymo nuo tėvų pilietybės ypatumus. Kokios pagrindinės užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, teisės, laisvės ir pareigos? Kokie yra valdžių padalijimo principai? Apibrėžti rinkimų teisės sampratą. Kas yra aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė? Kokios yra rinkimų rūšys? Apibūdinti jas. Kokios yra rinkimų sistemos Lietuvos Respublikoje (LR)? Kokie pagrindiniai rinkimų teisės principai? Apibūdinti juos. Kas gali būti ir negali būti renkamas Seimo nariu? Kokios sudaromos rinkimų apygardos ir apylinkės? Apibūdinti Vyriausiąją rinkimų komisiją : sudarymo tvarka; sudėtis; kompetencija. Apibūdinti apygardų rinkimų komisiją; sudarymo tvarka; sudėtis; kompetencija. Apibūdinti apylinkių rinkimų komisiją: sudarymo tvarka, sudėtis; kompetencija. Kokia kandidatų į Seimo narius kėlimo tvarka? Apibūdinti Seimo rinkimų rezultatų nustatymą vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose. Kokiais atvejais rengiami pakartotiniai rinkimai? Apibrėžti referendumo sąvoką. Kokios yra pagrindinės referendumo rūšys? Kam priklauso referendumo paskelbimo teisė? Kokia referendumo paskelbimo tvarka? Apibūdinti referendumo rezultatų nustatymo tvarką. Kokios pagrindinės Seimo narių teisės ir pareigos bei garantijos? Kokiais atvejais Seimo nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą? Kokia Seimo pirmininko ir jo pavaduotojų rinkimo tvarka? Kokia jų kompetencija? Kas pavaduoja Seimo pirmininką? Kokius jis leidžia teisės aktus? Kokia Seimo valdybos sudėtis ir kompetencija? Kokia tvarka priimami valdybos nutarimai? Kokia Seimo seniūnų sueigos sudėtis ir kompetencija? Kokiu principu formuojami Seimo komitetai? Kokia jų kompetencija? Išvardinti komitetus. Kokiu principu sudaromos frakcijos Seime? Kokia jų reikšmė? Išvardinti Seimo įgaliojimus. Apibūdinti Seimo sesiją: eilinių ir neeilinių sesijų šaukimo tvarka; kas šaukia pirmąjį posėdį; kas vadovauja pirmajam ir kitiems posėdžiams? Kokie reikalavimai keliami kandidatams į Prezidentus? Apibūdinti Prezidento rinkimų rezultatų nustatymo tvarką. Išvardinti Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus. Kada jie nutrūksta? Kas ir kokiais atvejais pavaduoja arba laikinai eina Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas? Kokios yra įstatymų leidybos proceso stadijos? Apibūdinti jas. Skaityti daugiau
Konstitucinė teisė (9)Konstitucinė teisė, konspektas
(3 puslapiai)
Kokiam laikotarpiui skiriami Konstitucinio teismo teisėjai? Kas juos skiria? Kas teikia kandidatūras? Kokius klausimus sprendžia Konstitucinis teismas? Kas turi teisę kreiptis į Konstitucinį teismą? Kas skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisėjus? Kam galima apskųsti Apylinkės teismo priimtą sprendimą apeliacine tvarka? Kam apeliacine tvarka galima apskųsti Apygardos teismo priimtą sprendimą (byla išnagrinėta pirmąja instancija Apygardos teisme)? Kam galima apskųsti apylinkės teisme išnagrinėtą bylą kasacine tvarka? Kas į darbą priima ir atleidžia prokurorą? Kokias funkcijas vykdo prokuroras? Kas ir kaip gali nubausti prokurorą drausmine tvarka? Skaityti daugiau
Konstitucinės teisės mokslasKonstitucinė teisė, konspektas
(15 puslapių)
Konstitucinės teisės mokslas. Konstitucinės teisės mokslo sąvoka ir dalykas. Konstitucinės teisės mokslo šaltiniai ir jų sistema. Konstitucinės teisės mokslo sistema. Konstitucinės teisės kaip savarankiško teisės mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindinės konstitucinės teisės mokslo kryptys ir mokyklos. Sociologinė konstitucinės teisės mokykla ir jos metodologija. Politologinė-sociologinė mokykla ir jos metodologija. Konstitucinės teisės mokyklų ypatumai anglosaksų šalyse (Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)), Prancūzijoje ir Vokietijoje. Vokiškoji konstitucinės teisės mokykla. Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucinės Teisės (KT) mokslo raida. Mykolo Romerio konstitucinės pažiūros. Skaityti daugiau
Kriminologija (3)Konstitucinė teisė, konspektas
(12 puslapių)
Kriminologijos samprata. Kriminologinio tyrimo samprata. Kriminologinė statistika. Nusikalstamumas. Nusikaltėliai. Nusikalstamo elgesio mechanizmo samprata ir reikšmė. Nusikalstamo elgesio mechanizmo dalių sąveika. Nusikaltimų prevencija. Nusikaltimų prevencijos samprata. Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai. Situacinė prevencija. Nepilnamečių nusikalstamumas. Recidyviniai nusikaltimai. Organizuotas nusikalstamumas. Skaityti daugiau
Lietuvos konstitucinė teisėKonstitucinė teisė, konspektas
(157 puslapiai)
Konstitucinės teisės samprata. Konstitucinės teisės sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas, metodas, objektas. Konstitucinės teisės normos. Konstitucinės teisės sistema (normos, institutai, principai). Konstituciniai teisiniai santykiai. Konstitucinės teisės mokslas. Konstitucinės teisės mokslo sąvoka, dalykas, šaltiniai ir jų sistema, konstitucinės teisės mokslo sistema. Konstitucinė teisė kaip savarankiško teisės mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindinės konstitucinės teisės mokslo kryptys ir mokyklos. Klasikinė (juridinė), modernioji (juridinė) mokyklos. Sociologinė mokykla. Politologinė-sociologinė mokykla. Konstitucinės teisės mokyklų anglosaksų šalyse (Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)), Prancūzija ir Vokietija. Lietuvos Konstitucinės teisės mokslo raida. M. Romerio konstitucinės pažiūros. Konstitucinės teisės šaltiniai. Konstitucinės teisės šaltinio sąvoka. Klasifikavimo materialiniai ir teisiniai kriterijai. Jų sistema. Pasaulio Konstitucinės teisės šaltinių įvairovė. Lietuvos Konstitucinės teisės šaltinių sistemos ypatumai. Konstitucijos samprata, Konstitucijų sampratų įvairovė. Konstitucijos funkcijos. Pasaulio valstybių konstitucinės raidos pagrindiniai etapai. Konstitucijos turinys, jos teisinės, politinės ir ideologinės savybės. Pasaulio valstybių Konstitucijų forma ir struktūra. Konstitucijų rūšys. Liberalusis, etatistinis, mišrusis konstitucijų modeliai. Konstitucijų rengimas, priėmimas ir keitimas įvairiose pasaulio valstybėse. Lietuvos respublikos Konstitucijos ypatumai. Konstitucijų priėmimo būdai, keitimo tvarka. Įstatymai, jų rūšys ir atribojimo kriterijai. Tarptautinės sutartys kaip konstitucinės teisės šaltiniai. Konstitucinės priežiūros institucijų aktai kaip konstitucinės teisės šaltiniai. Lietuvos konstitucingumo raida. Lietuvos valstybingumo raida ir Konstitucinės teisės formavimasis. Tarpukario Lietuvos konstitucijos ir jų reikšmė. Lietuvos valstybingumo atkūrimo konstituciniai aktai, priimti 1990 03 11. 1992 metų Konstitucijos rengimas. Atskirų Lietuvos konstitucijos projektų ypatumai. Lietuvos konstitucinių tradicijų perimamumas. Konstitucijos apsauga. Konstitucinės priežiūros modeliai. Teisinė konstitucijos apsauga. Konstitucinė priežiūra. Konstitucinės priežiūros funkcijos, būdai ir formos. Konstitucinės priežiūros raida pasaulyje. Amerikinis ir europinis konstitucinės priežiūros modeliai. Konstitucinės priežiūros institucijų formavimo tvarka. Konstitucinės priežiūros institucijų kompetencija. Teisės normų aktų konstitucingumo kontrolė įvairiose pasaulio valstybėse. Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucinis teismas, jo vieta valstybės valdžių sistemoje, jo įgaliojimai, Konstitucinio teismo aktai ir jų teisinė galia. Konstitucinio teismo teisėjai ir jų statusas. Kitose valstybėse subjektai, turintys teisę kreiptis į Konstitucinės priežiūros institucijas. Konstitucinės priežiūros raida Lietuvoje. Žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės. Prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių samprata. Tarptautinis teisinis žmogaus teisių reguliavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. Žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių sistema. Pilietinės (asmens) teisės ir laisvės. Politinės teisės ir laisvės. Socialinės ekonominės ir kultūrinės teisės. Vaikų teisių apsauga. Tautinių mažumų teisės. Konstitucinės žmogaus ir piliečių pareigos, jų sistema. Žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių įgyvendinimo būdai ir garantijos. Žmogaus teisių gynimo būdai. Teisminė gynyba. Tarptautiniai žmogaus teisių gynimo būdai. Specialios žmogaus teisių gynimo institucijos Lietuvoje (Seimo kontrolieriai, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius). Ombudsmeno institucija Europos valstybėse. Pilietybės institutas. Pilietybės sąvoka. Pilietybės instituto raida Lietuvoje. Pilietybės įgijimo būdai. Pilietybės santykių pasibaigimo pagrindai. Dvigubos pilietybės problema. Užsieniečių teisinė padėtis. Užsieniečių sąvoka. Teisiniai režimai taikomi užsieniečiams. Migracijos procesų reguliavimo problemos. Prieglobsčio teisės sąvoka. Prieglobsčio teisė kaip tarptautinės teisės ir konstitucinės teisės institutas. Prieglobsčio teisės subjektai, jų teisinio statuso ypatumai. Prieglobsčio teisės formos. Prieglobsčio teisės įgyvendinimas. Politinės sistemos konstituciniai pagrindai. Politinės sistemos samprata. Politinės sistemos įtvirtinimas pagrindiniuose valstybės įstatymuose. Politinės sistemos elementai. Visuomeninės organizacijos samprata. Visuomeninių organizacijų teisinio reguliavimo ypatumai užsienio valstybėse ir Lietuvos respublikoje. Politinės partijos. Politinės partijos požymiai. Politinės partijos funkcijos. Politinės partijos rūšys. Politinės partijos institucionalizavimas. Politinės partijos teisinio reguliavimo ypatumai. Politinės partijos veiklos konstituciniai pagrindai ir apribojimai Lietuvos respublikoje. Partinė sistema. Partinės sistemos pasaulio valstybėse. Lietuvos respublikos partinė sistema. Bažnyčia-kaip konstitucinės teisės subjektas. Bažnyčios ir valstybės santykių teisinio reguliavimo ypatumai atskirose pasaulio valstybėse. Bažnyčios teisinis statusas Lietuvos respublikoje. Visuomenės informavimo priemonių sistema. Valstybė kaip konstitucinės teisės subjektas. Valstybės samprata. Valstybės konstruktyviniai elementai, suverenitetas, funkcijos. Valstybės forma. Valstybės valdymo formų įvairovė pasaulyje. Lietuvos valstybės valdymo forma. Valstybių teritorinės santvarkos įvairovė. Autonomija šiuolaikinėse valstybėse. Konfederacijos, valstybių sąjungos, sandraugos ar kitokie susivienijimai. Europos Sąjunga (ES). Politiniai režimai šiuolaikiniame pasaulyje. Politinių režimų klasifikacija. Valstybės valdžios institucijų sistema. Valstybės institucijų sąvoka ir pagrindiniai požymiai. Valstybės institucijų klasifikavimo problema. Valstybės valdžia kaip konstitucinės teisės institutas. Valstybės valdžios institucijų organizavimo ir jų veiklos konstituciniai principai. Valdžių padalijimo doktrina. Valdžių padalijimo doktrinos interpretavimo įvairovė. Valdžių padalijimo principo įgyvendinimas šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse. Valdžių padalijimo principo įtvirtinimas Lietuvos respublikos Konstitucijoje ir jo realus įgyvendinimas rinkimų teisė. Rinkimų teisė sąvoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė. Rinkimų teisės šaltiniai. Rinkimų teisės principai. Rinkimų sistemos. Rinkimų sistemos sąvoka ir rūšys, įvairovė. Lietuvos rinkimų sąvokos ypatumai. Rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka. Rinkimų teisės pažeidimai. Teisinės atsakomybės už rinkimų teisės pažeidimus rūšys. Referendumas-tiesioginės demokratijos institutas. Jo samprata, rūšys. Referendumo iniciatyvos teisė. Konstituciniai įstatymų leidžiamosios valdžios modeliai. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Istorinė evoliucija. Doktrina ir pozityviosios konstitucinės teisės tendencijos. Parlamento suvereniteto doktrina. Parlamentarizmo raida Lietuvoje. Parlamentarizmas kaip atstovaujamoji valstybės valdžios institucija. Parlamentarizmo formų įvairovė šiuolaikiniame pasaulyje. Parlamento teisinė padėtis. Parlamento formavimo tvarka, struktūra, funkcijos ir įgaliojimai, reglamentas. Įstatymų leidyba. Įstatymų leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, jos subjektai. Įstatymų leidybos stadijos. Įstatymų įsigaliojimo tvarka. Konstitucinių įstatymų priėmimo ypatumai. Įstatymų leidyba. Įstatymų leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, jos subjektai. Įstatymų leidybos stadijos. Įstatymų įsigaliojimo tvarka. Konstitucinių įstatymų priėmimo ypatumai. Valstybės biudžeto formavimas. Tarptautinių sutarčių ratifikavimas ir denonsavimas. Parlamento narių teisinis statusas. Parlamento narių imunitetas ir indemnitetas. Apkaltos procesas kaip parlamentinė procedūra. Konstituciniai vykdomosios valdžios modeliai. Vykdomosios valdžios samprata. Valstybės vadovo institutas šiuolaikinėse valstybėse. Lietuvos respublikos Prezidento institutas ir jo raida. Prezidento rinkimai, įgaliojimai, įgaliojimų laikas. Prezidento aktai, jų teisinė galia. Vyriausybės institutas šiuolaikinėse valstybėse. Jos formavimo ypatumai, kompetencija. Vyriausybės narių teisinė padėtis. Lietuvos respublikos Vyriausybė, jos sudėtis, formavimo tvarka, įgaliojimų grąžinimas ir atsistatydinimas. Vyriausybės narių teisinė padėtis. Vyriausybės teisės aktai, jų priėmimo tvarka. Vyriausybės darbo reglamentas. Lietuvos respublikos ministerijos. V santykiai su seimu, santykiai su Prezidentu. Valdžių padalijimo principas ir teismų nepriklausomybė. Teisminė valdžia, jos ypatumai, Teisminės valdžios funkcijos, institucijos. Teismų sistema ir ypatumai atskirose valstybėse. Konstitucinis teisminės valdžios reguliavimas įvairiose pasaulio valstybėse. Teismų veiklos principai. Teisėjų konstitucinis teisinis statusas. Lietuvos respublikos teisminė valdžia, jos veiklos konstitucinės garantijos ir principai. Lietuvos respublikos teismų sistema. Prokuratūros konstitucinis statusas. Vietos savivaldos ir vietinio valdymo modeliai pasaulio valstybėse. Vietos savivaldos ir vietinio valdymo samprata. Vietos savivaldos instituto atsiradimas ir jo raida. Savivaldos principai. Vietos savivaldos institucijos. Jų formavimo tvarka ir kompetencija. Vietos savivaldos institucijų santykiai su valstybės valdžios institucijomis. Vietos savivalda Lietuvoje. Administraciniai teritoriniai vienetai, turintys savivaldos teisę. Savivaldybių veiklos teisinės garantijos ir jų administracinė priežiūra. Skaityti daugiau
Lietuvos konstitucingumo raidaKonstitucinė teisė, konspektas
(20 puslapių)
Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucinės teisės formavimasis. Pirmojo Lietuvos Statuto (1529m.). Antrajame Lietuvos statute (1566m.). Trečiasis Lietuvos Statutas (1566m.). 1791m. gegužės 3d. Lenkijos – Lietuvos (Žečpospolitos) Konstitucija. Tarpukario Lietuvos konstitucijos ir jų reikšmė. 1918m. vasario 16d Lietuvos tarybos nutarimas. 1918m. lapkričio 2d. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai. 1919m. sausio 24d. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių Dėsnių pakeitimai. 1919m. balandžio 4d. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių Dėsnių priimta nauja redakcija. 1920m. birželio 10d. Steigiamasis seimas priėmė Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją. 1922m. rugpjūčio 7d. Lietuvos Valstybės Konstitucija. Seimas. Prezidentas. Ministrų kabinetas. Teismas. 1928m. gegužės 25d. Lietuvos Valstybės Konstitucija. 1938m. vasario 11d. Lietuvos Valstybės Konstitucija. Lietuvos valstybingumo atkūrimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1990m. kovo 11d. 1922m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas. Atskirų konstitucijos projektų ypatumai. Skaityti daugiau
Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucijoje esančio valdžių padalijimo principo samprataKonstitucinė teisė, konspektas
(20 puslapių)
Valdžių padalijimo ypatumai. Teisingumo vykdymo ypatumai ir esmė. Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucijoje esančio valdžių padalijimo principo samprata. Valdžių padalijimo samprata Lietuvos teisinėje sistemoje. Valstybinės valdžios sistema. Lietuvos Respublikos teismai. Valdžių padalijimas. Įstatymų leidžiamoji valdžia. Vykdomoji valdžia. Teisminė valdžia. Valdžių atskyrimas ir savarankiškumas. Valdžių pusiausvyra. Valdžių sąveika. Gal ir šalies Prezidentas galėtų daryti didesnės įtakos šiems procesams? Įvadas. Skaityti daugiau
Lietuvos Respublikos Konstitucinė teisėKonstitucinė teisė, konspektas
(13 puslapių)
Konstitucinės teisės reikšmė ir jos vieta Lietuvos Respublikos (LR) teisės sistemoje, konstitucingumo raida Lietuvos valstybėje, 1992 metų Lietuvos respublikos (LR) konstitucijos pagrindiniai bruožai. Konstitucijos keitimo tvarka. Pilietybė. Konstitucinis Teismas. Rinkimų teisė. Referendumas. Seimas. Prezidentas. Skaityti daugiau
Lietuvos Respublikos Konstitucinė teisė (2)Konstitucinė teisė, konspektas
(45 puslapiai)
Lietuvos Respublikos Konstitucinės teisės samprata. Konstitucinės teisės sąvoka, reguliavimo dalykas, metodas. Konstitucinės teisės normos, jų rūšys ir ypatumai. Konstitucinės teisės normų ypatumai. Konstituciniai teisės institutai. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka, turinys, ypatumai. Konstitucinių teisinių santykių subjektai. Klasifikavimas, jų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Konstitucinės teisės institutai. Lietuvos Respublikos konstitucinės teisė mokslas. Lietuvos respublikos konstitucinės teisės mokslo sąvoka ir dalykas. Konstitucinės teisės mokslo metodologija. Konstitucinės teisės mokslo šaltinio sąvoka, mokslo šaltinių sistema. Konstitucinės teisės mokslo sistema. Lietuvos respublikos konstitucinės teisės šaltiniai. Konstitucinės teisės šaltinio sąvoka, klasifikavimo pagrindai ir sistema. Lietuvos respublikos įstatymai, jų rūšys (konstituciniai, paprastieji). Organiškieji įstatymai. Poįstatyminiai aktai, kaip konstitucinės teisės šaltiniai, jų rūšys. Konstitucinio teismo nutarimai kaip konstitucinės teisės šaltiniai. Tarptautinės teisės aktai kaip Lietuvos konstitucinės teisės šaltiniai. Tarpvalstybinės sutartys kaip konstitucinės teisės šaltiniai. Konstitucinės teisės šaltinių pereinamumas. Lietuvos konstitucingumo raida. Nepriklausomos Lietuvos respublikos susikūrimas ir pirmieji jos konstituciniai aktai. 1918 02 16 nepriklausomybės akto ir 1920 05 16 steigiamojo seimo rezoliucijos. Lietuvos respublikos laikinosios konstitucijos: 1918 11 02 ir 1919 04 04. 1920 06 10 laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija. Nuolatinės Lietuvos respublikos konstitucijos: 1922 08 07 Steigiamojo seimo priimta 1-oji nuolatinė Lietuvos valstybės konstitucija, 1928 m. 05 15 konstitucija, 1938 05 12 Lietuvos konstitucija. Okupaciniai režimai Lietuvoje - konstitucingumo raidos paskirtis. Molotovo-Ribentropo paktas ir Lietuvos okupacija. 1940 06 15 valstybinis perversmas, Lietuvos inkorporavimas į Tarybų Sąjungos sudėtį. 1941 m. Birželio sukilimas, laikinoji vyriausybė ir hitlerinė okupacija. Sovietinio režimo atkūrimas. Sovietinės konstitucijos Lietuvoje ir jų reforma 1988-1990 m. L. Valstybingumo atkūrimo konstituciniai aktai, priimti 1990 03 11. Lietuvos respublikos LPĮ-laikinoji pereinamojo laikotarpio konstitucija, jos bruožai. Lietuvos respublikos konstitucijos projektai. Lietuvos respublikos konstitucija 1992 m. Lietuvos respublikos Konstitucijos pagrindiniai principai ir funkcijos. Žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės Lietuvos respublikos konstitucinėje teisėje. Lietuvos pilietybė. Pilietybės sąvoka ir principai Lietuvos respublikos konstitucinėje teisėje. Lietuvos respublikos pilietybės įgijimo būdai. Lietuvos pilietybės pripažinimas. Teisės į pilietybę išsaugojimas ir teisės į pilietybę įgyvendinimas. Pilietybės įgijimas natūralizacijos būdu. Lengvatinės natūralizacijos sąlygos, taikomos atskiriems asmenims. Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje. Užsieniečio sąvoka Lietuvos kt. Nuosavybės teisė ir Lietuvos ūkio organizavimo konstituciniai principai. Valstybės biudžetas ir bankų sistema. Politinės sistemos samprata ir elementai. Savivaldos formos ir turinys. Daugiapartiškumas ir politinių partijų institucializacija. Lietuvos partinės sistemos ypatumai. Nevalstybinės organizacijos Lietuvos politinėje sistemoje. Individas Lietuvos politinėje sistemoje. Lietuvos valstybės forma. Valstybės formos samprata ir elementai. Lietuvos valstybės valdymo formos sąvoka ir ypatumai. Valstybės santvarkos sąvoka. Lietuvos respublika-suvereni unitarinė valstybė. Lietuvos valstybės administracinė-teritorinė struktūra. Lietuvos valstybės politinio režimo samprata ir ypatumai. Užsienio politikos principai. Valstybės gynimo konstituciniai pagrindai. Lietuvos valstybės simboliai. Lietuvos respublikos valstybinės valdžios sistema. Valstybės institucijos sąvoka ir pagrindiniai požymiai. Lietuvos respublikos valdžios institucijų konstitucinis statusas ir jų klasifikacija. Valstybės kontrolės konstitucinis statusas. Seimo kontrolieriai. Lietuvos respublikos valdžios institucijų sistemos organizavimo ir jų veiklos konstituciniai principai. Lietuvos respublikos rinkimų teisė. Rinkimų teisės sąvoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė. Rinkimų teisės šaltiniai. Rinkimų sistemos sąvoka ir rūšys. Lietuvos rinkimų sistemos ypatumai. Rinkimų teisės principai. Rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka. Rinkimų komisijos, jų rūšys, sudarymo tvarka, kompetencija. Rinkėjų sąrašai. Rinkimų apygardos. Rinkimų apylinkės. Kandidatų iškėlimo ir registravimo tvarka. Kandidatų veiklos garantijos. Rinkiminė agitacija. Balsavimas. Balsų skaičiavimas ir rinkimų rezultatų nustatymas. Rinkimų galiojimo sąlygos. Pakartotinis balsavimas ir pakartotiniai rinkimai. Referendumas. Lietuvos Respublikos seimas. Parlamentarizmo istorija Lietuvoje. Lietuvos respublikos seimo konstitucinis statusas. Lietuvos respublikos seimo formavimo tvarka. Lietuvos respublikos seimo sudėtis ir struktūra. Seimo pirmininkas ir valdyba. Seniūnų sueiga, jos veiklos kryptys. Seimo frakcijos, komitetai, komisijos. Seimo pirmininkas. Seimo pirmininko pavaduotojai (ne daugiau kaip 5). Seimo kancleris. Komitetai. Komisijos. Frakcijos. Seimo valdyba. Seniūnų sueiga. Seimo įgaliojimai: kontrolės, finansų, užsienio politikos ir kitose srityse. Seimo aktų rūšys. Seimo įgaliojimų laikas ir darbo tvarka. Apkaltos procesas kaip parlamentinė procedūra. Apkaltos pagrindai. Lietuvos Respublikos seimo nario statutas. Seimo narys – tautos atstovas seime. Seimo nario priesaika. Seimo nario įgaliojimai. Seimo nario imunitetas ir indemnitetas. Seimo nario įgaliojimų pasibaigimas. Įstatymų leidyba Lietuvoje. Įstatymų leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. Lietuvos respublikos įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, jos subjektai. Įstatymų projektų svarstymas. Įstatymų priėmimas. Konstitucinių įstatymų priėmimo ypatumai. Įstatymų provulgavimas ir veto teisė. Vetuotų įstatymų pakartotinis priėmimas. Įstatymų įsigaliojimas. Lietuvos respublikos prezidentas. Lietuvos respublikos prezidentas – valstybės vadovas. Prezidento rinkimai ir įgaliojimų laikas. Prezidento įgaliojimų nutrūkimas. Prezidento kompetencija ir įgaliojimų rūšys. Prezidento aktai, jų rūšys, priėmimo ypatumai. Kontrasignacija. Prezidento aparatas. Lietuvos Respublikos vyriausybė. Lietuvos respublikos vyriausybės sudėtis ir formavimo tvarka. Kompetencija. Įgaliojimų laikas. Įgaliojimų grąžinimas ir atstatydinimas. LRV narių garantijos. LRV santykiai su seimu ir prezidentu. LRV veiklos organizavimas, jų rūšys, priėmimo tvarka. Ministerijos, kitos LRV įstaigos. Lietuvos respublikos konstitucinis teismas. Konstitucinio teisėtumo sąvoka, jo užtikrinimo būdai ir formos. Konstitucinės priežiūros sąvoka, sistema, būdai ir formos. Konstitucinio teismo uždaviniai, jo santykiai su kitomis valstybės institucijomis. Konstitucinio teismo teisėjų skyrimo tvarka ir statusas. Konstitucinės priežiūros apimtis ir vykdymo būdai. Vietos savivalda ir valdymas. Vietos savivaldos samprata ir teisinis reguliavimas. Savivaldos principai: savivaldos institucijos, jų kompetencija. Savivaldybių tarybų rinkimai. Savivaldybių ekonominis pagrindas. Savivaldybių ir valstybinės valdžios institucijų santykiai. Savivaldybių veiklos teisinės garantijos. Valdymo organizavimas aukštesniuose administraciniuose vienetuose. Skaityti daugiau
Lietuvos respublikos Konstitucinis TeismasKonstitucinė teisė, konspektas
(4 puslapiai)
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įkūrimas. Funkcijos ir įgaliojimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo procesas. Pirmosios trys Konstitucinio Teismo sudėtys (1993-1996 metų Konstitucinio Teismo teisėjai, 1996-1999 metų Konstitucinio Teismo teisėjai, 1999-2003 metų Konstitucinio Teismo teisėjai.). Skaityti daugiau
Lietuvos Respublikos teismai (2)Konstitucinė teisė, konspektas
(6 puslapiai)
Teisėtumas. Teismų vieta kitų valstybinių institucijų sistemoje. Teismų veiklos principai. Teismų sistema. Apylinkės teismas. Apylinkės teismo kompetencija. Apygardos teismas. Apygardos teismo kompetencija. Apygardos administracinio teismo kompetencija. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas. Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija. Lietuvos apeliacinis teismas. Apeliacinio teismo kompetencija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aukščiausiojo Teismo kompetencija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Konstitucinio teismo kompetencija. Teismų taryba. Teismo raštinė. Teismo archyvas. Teisėjų atleidimas, pašalinimas, drausminė atsakomybė. Skaityti daugiau
Lyginamoji konstitucinė teisėKonstitucinė teisė, konspektas
(13 puslapių)
Konstitucinės teisės šaltinių įvairovė pasaulyje. Konstitucinės teisės šaltinių įvairovė pasaulyje. Konstitucinės teisės šaltinio samprata: pažiūrų įvairovė. Konstitucinės teisės šaltiniai romanų-germanų teisės tradicijos šalyse. Įstatymo samprata. Įstatymų klasifikavimas. Konstitucinės teisės šaltiniai anglosaksų teisės tradicijos valstybėse. Statutinė teisė. Konstitucinis paprotys (Constitutional conventions): Jungtinės Amerikos valstijos (JAV), Jungtinė Karalystė. Skaityti daugiau
Lyginamoji konstitucinė teisė (2)Konstitucinė teisė, konspektas
(16 puslapių)
Lyginamosios konstitucinės teisės šaltiniai. Teismo precedentas. Nestatutiniai sprendimai. Konstitucijų rūšys. Konstitucinės teisės mokyklos. Konstitucijos raidos tendencijos ir etapai. Konstitucijos esmė. Konstitucijos teisinis turinys. Konstitucijos rengimo, priėmimo ir keitimo tvarka. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Konstitucijos priėmimo istorinė raida. 1958 m. Prancūzijos Konstitucijos priėmimo tvarkos istoriniai aspektai. Konstitucinis procesas Vidurio ir Rytų Europoje. Konstitucinė justicija. Konstitucinės justicijos modelių panašumai ir skirtumai. Konstitucinės justicijos institucinė kompetencija. Konstitucijų priėmimo formos. Asmens teisinio statuso pagrindai. Asmens pilietybė. Pilietybės įgijimo ir nutraukimo būdai. Politinės partijos. Politinių partijų funkcijos. Dalyvavimo partinėje veikloje lygmenis. Partinės sistemos. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politinė sistema. Jungtinės Karalystės partinė sistema. Prancūzijos partinė sistema. Vokietijos partinė sistema. Partinės sistemos pagal pliuralizmą. Partijų finansavimas. Partijų finansavimas. Rinkimų rūšys. Pasaulio rinkimų sistemos. Referendumo rūšys. Skaityti daugiau
Lyginamoji konstitucinė teisė (3)Konstitucinė teisė, konspektas
(53 puslapiai)
Lyginamosios konstitucinės teisės dalykas ir samprata. Romanų – germanų (kontinentinė) šaltinių sistema. Anglo–amerikiečių teisės sistema. Nagrinėjamų valstybių grupės. Konstitucijos teorijos pagrindai arba mokymas apie konstituciją. Konstitucijos požymiai ir sąvoka. Konstitucijos funkcijos. Konstitucijų priėmimo būdai ir keitimo tvarka. Konstitucijų rūšys ar klasifikavimas. Konstitucijų gynimo ir apsaugos teisiniai būdai. Konstitucinės asmenybės statusas. Asmenybės teisinis statusas kaip teisės institutas. Pilietybė. Užsieniečių, apatridų ir pabėgėlių teisinės padėties ypatumai. Žmogaus teisių ir laisvių klasifikavimas. Asmeninės teisės. Socialinės – ekonominės teisės. Politinės ir pilietinės teisės. Žmogaus teisių ir laisvių garantijos. Visuomeninės santvarkos konstituciniai pagrindai. Visuomeninės santvarkos samprata. Ekonominiai santykiai. Socialinių santykių konstitucinis reguliavimas. Dvasiniai kultūriniai santykiai. Politiniai santykiai. Partijų klasifikavimas. Valstybė. Valstybės organizavimo konstituciniai pagrindai. Valstybės valdžios samprata ir jos organizavimo pagrindai. Valstybės valdžių klasifikavimo pagrindai. Valstybinis režimas. Valstybės valdymo forma. Valdymo formos samprata ir valdymo formų rūšys. Monarchijos samprata ir požymiai. Respublika. Mišri respublika. Valstybės teritorinės sandaros forma. Teritorinės sandaros sąvoka, pagrindinės formos. Unitarinė valstybė, jos ypatumai. Federacinė valstybė. Federacijos subjektų teisinė padėtis. Kompetencijos paskirstymas. Autonomija. Rinkimai ir referendumas. Rinkimų teisės samprata ir pagrindinės sąvokos. Rinkimų sistema. Rinkimų teisės principai ir cenzai. Rinkimų procesas. Rinkimų sistemos. Referendumas arba plebiscitas. Parlamento teisinis statusas. Parlamento paskirtis ir samprata. Parlamento išorinė struktūra. Parlamento formavimo tvarka. Parlamentaro statusas, teisinė padėtis. Parlamento vidinė struktūra. Įstatymų leidyba. Įgaliojimai finansų srityje. Įgaliojimai formuojant valdžios institucijas. Kontrolės įgaliojimai. Teisminiai įgaliojimai. Įgaliojimai užsienio politikos srityje. Valstybės vadovas. Samprata. Jo vieta valdžių sistemoje. Trys pagrindinės valstybės vadovo organizacinės formos. Įgaliojimai (bendra teisinė padėtis). Monarcho teisinės padėties ypatumai. Prezidento teisinis statusas. Prezidento pavadavimas. Prezidento kompetencija. Vyriausybės teisinis statusas. Vyriausybės sudarymo tvarka. Vyriausybės kompetencija. Teisminė valdžia. Teisingumo samprata ir teisminė valdžia. Teismų organizavimo ir veiklos konstituciniai principai. Teismų sistemos ir jų ypatumai. Vietos valdymas ir savivalda. Vietos valdymas. Savivalda. Savivaldybių organai ir jų sudarymo tvarka. Administracinė priežiūra. Skaityti daugiau
Lyginamoji konstitucinė teisė (3)Konstitucinė teisė, konspektas
(53 puslapiai)
Terminija. Konstitucinė teisė kaip mokslas, mokymo dalykas ir teisės šaka. Lyginamoji konstitucinė teisė. Lyginamosios konstitucinės teisės metodologija Konstitucinė teisė kaip nacionalinės teisės šaka. Konstitucinės teisės normų ypatumai. Konstitucinės teisės normų struktūra. Konstitucinės teisės institutai. Konstituciniai teisniai santykiai ir jų subjektai įvairiose pasaulio šalyse. Pasaulio valstybių konstitucinės teisės šaltiniai. Įstatymai. Vykdomosios valdžios aktai. Teismo precedentai. Konstitucinis paprotys. Nacionaliniai viešosios teisės susitarimai. Papildomi šaltiniai. Konstitucinės teisės mokslas pasaulyje. Konstitucinės teisės mokslas Prancūzijoje. Prancūzų konstitucinės teisės ypatumai lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis. Šiuolaikinio Prancūzijos konstitucinės teisės mokslo (konstitucinė teisė ir politiniai institutai) dalykas. Kai kurios Prancūzijos konstitucinės teisės doktrinos problemos. Vokiškoji konstitucinės teisės mokykla. Vokietijos valstybės organizavimo principai. Konstitucijos ir konstitucinės tikrovės santykio problema. Didžiosios Britanijos konstitucinės teisės mokslas. Konstitucinės teisės mokslas Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV). Lyginamoji teisėtyra konstitucinės teisės moksle. Šiuolaikinių konstitucijų modeliai. Konstitucijos sąvoka ir reikšmė. Konstitucijos raidos tendencijos. Konstitucijos reikšmė. Konstitucijos esmė. Konstitucijos turinys. Konstitucijos rengimo, priėmimo ir keitimo įvairovė. Konstitucijos teksto rengimas. Konstitucijos priėmimas. Konstitucijos rengimo kelias. Konstitucijos keitimas ir pataisos. Konstitucijų klasifikacija. Konstitucinis procesas Vidurio ir Rytų Europoje XX amžiaus pabaigoje. Konstitucijos apsauga. Konstitucinės justicijos modeliai pasaulyje. Konstitucinės justicijos ištakos. Konstitucinės justicijos subjektai. Konstitucinio teismo sudarymo tvarka. Konstitucinio teismo teisėjo teisinis statusas. Konstitucinio teismo sudėtis. Konstitucinės justicijos subjektų kompetencija. Konstitucinės priežiūros formos. Konstitucinės justicijos institucijų sprendimai, jų privalomumas. Asmens teisinio statuso pagrindai. Pasaulio šalių teisinės sistemos ir asmens teisinis statusas. Istorinė pagrindinių teisių raida. Pilietybės įvairiose pasaulio valstybėse reguliavimas. Piliečiai ir pavaldiniai. Pilietybės įgijimo būdai. Pilietybės netekimas. Asmens teisių ir laisvių turinys. Asmeninės teisės ir laisvės. Pilietinės teisės ir laisvės. Socialinės ekonominės teisės. Konstitucinės asmens pareigos. Konstitucinių teisių ir laisvių garantijos bei pareigų vykdymo užtikrinimo būdai. Asmens teisės ir pareigos ypatingos padėties metu. Politinės partijos ir visuomeninės organizacijos pasaulio valstybėse. Politinės partijos sąvoka ir esmė. Politinių partijų funkcijos - svarbiausios veiklos kryptis. Atskirų šalių partinės sistemos. Jungtinės Amerikos valstijos (JAV). Didžioji Britanija. Prancūzija. Kiti visuomeniniai susivienijimai. Visuomeninių susivienijimų klasifikacija. Verslininkų sąjungos. Konstituciniai tiesioginės demokratijos institutai. Rinkimų organizavimas ir tvarka įvairiose pasaulio šalyse. Rinkimų komisijos skiriasi, priklausomai nuo jų aprėpiamos teritorijos. Centrinė rinkimų komisija yra sudaroma. Rinkimų komisijos federacijų subjektų federacinėse valstybėse, teritorinių administracinių vienetų komisijų. Apylinkių komisijos. Rinkėjų sąrašai. Kandidatas gali būti iškeltas įvairiais būdais. Priešrinkiminė agitacija. Pasaulio šalių rinkimų sistemos. Skaityti daugiau
Lyginamoji konstitucinė teisė (4)Konstitucinė teisė, konspektas
(127 puslapiai)
I tema. Lyginamoji konstitucinė teisė – mokslas apie pasaulio valstybių konstitucinę teisę. Lyginamosios konstitucinės teisės vieta teisėtyroje. Lyginamosios konstitucinės teisės mokslo dalykas, funkcijos, metodologija. Lyginamoji analizė. Konstitucinė teisė kaip mokslas, mokymo dalykas ir teisės šaka. Lyginamoji konstitucinė teisė. Lyginamosios konstitucinės teisės metodologija. Konstitucinė teisė nacionalinėje teisės sistemoje. Konstitucinės teisės principai ir normos, institutai. Konstituciniai teisiniai santykiai. Konstitucinė teisė kaip nacionalinės teisės šaka. Konstitucinės teisės normų ypatumai. Konstitucinės teisės normų struktūra. Konstitucinės teisės institutai. Konstituciniai teisniai santykiai ir jų subjektai įvairiose pasaulio šalyse. Pasaulio valstybių konstitucinės teisės šaltinių įvairovė. Pasaulio valstybių konstitucinės teisės šaltiniai. Įstatymai. Organinis įstatymas. Paprasti įstatymai. Ypatingieji įstatymai. Parlamento reglamentai, statutai. Vykdomosios valdžios aktai. Deleguotoji įstatymleidystė. Konstitucinės priežiūros institucijų aktai. Teismo precedentai. Konstitucinis paprotys. Nacionaliniai viešosios teisės susitarimai. Religiniai šaltiniai. Teisinė doktrina. Tarptautiniai teisės aktai. Lokaliniai aktai. Lyginamoji konstitucinė teisė kaip mokymo dalykas. (nesu tikra , kad sis atsakymas yra tikslus). Konstitucinės teisės kaip savarankiško teisės mokslo atsiradimas ir raida. Konstitucinės teisės kaip savarankiškos teisės mokslo dalies atsiradimas. Pagrindinės konstitucinės teisės mokslo kryptys ir mokyklos. Klasikinė mokykla. Sociologinė mokykla. Realistinė mokykla. Politinė sociologinė mokykla. Konstitucinės teisės mokslas Prancūzijoje. Prancūzų konstitucinės teisės ypatumai lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis. Šiuolaikinio Prancūzijos konstitucinės teisės mokslo (konstitucinė teisė ir politiniai institutai) dalykas. Politinio režimo aspektai. Kai kurios Prancūzijos konstitucinės teisės doktrinos problemos. Vokiškoji konstitucinės teisės mokykla. Vokietijos valstybės organizavimo principai. Konstitucijos ir konstitucinės tikrovės santykio problema. Didžiosios Britanijos konstitucinės teisės mokslas. Formuluojamos sampratos. Konstitucinės teisės mokslui būdingas pragmatinis prakticistinis požiūris. Klasikinė" (juridinė) (vėliau – modernioji juridinė) konstitucinės teisės mokykla ir jos metodologija. Klasikinė mokykla. Sociologinė konstitucinės teisės mokykla ir jos metodologija. Sociologinė mokykla. Politologinė – sociologinė mokykla ir jos metodologija. Realistinė mokykla. Politinė sociologinė mokykla. Konstitucinės teisės mokyklų ypatumai anglosaksų šalyse (D.Britanija, JAV), Prancūzijoje ir Vokietijoje.Konstitucinės teisės mokslas Prancūzijoje. Prancūzų konstitucinės teisės ypatumai lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis. Šiuolaikinio Prancūzijos konstitucinės teisės mokslo (konstitucinė teisė ir politiniai institutai) dalykas. Politinio režimo aspektai. Kai kurios Prancūzijos konstitucinės teisės doktrinos problemos. Vokiškoji konstitucinės teisės mokykla. Vokietijos valstybės organizavimo principai. Konstitucijos ir konstitucinės tikrovės santykio problema. Didžiosios Britanijos konstitucinės teisės mokslas. Formuluojamos sampratos. Lyginamosios teisėtyros pasaulyje apžvalga. Šiuolaikiniai konstitucijos modeliai. Konstitucijos sampratų įvairovė. Pasaulio valstybių konstitucinės raidos pagrindiniai etapai. Konstitucijų klasifikacija. III tema. Konstitucijos apsauga. konstitucinės justicijos modeliai. Teisinė konstitucijos apsauga. Konstitucinė justicija. Konstitucijos apsauga. Konstitucinės justicijos modeliai pasaulyje. Konstitucinės justicijos subjektai. Konstitucinio teismo teisėjo teisinis statusas. Konstitucinio teismo sudėtis. Konstitucinės justicijos subjektų kompetencija. Konstitucinės priežiūros formos. Konstitucinė kontrolė pagal tikrinimo pobūdį. Privalomoji ir fakultatyvinė kontrolė. Subjektai, turintys teisę kreiptis į konstitucinės justicijos instituciją. Konstitucinės justicijos institucijų sprendimai, jų privalomumas. IV tema. Asmens konstitucinė teisinė padėtis. Pagrindinių teisių ir laisvių įtvirtinimas pasaulio šalių konstitucijose. Konstitucinio pagrindinių teisių instituto raida. Asmens teisinio statuso pagrindai. Pasaulio šalių teisinės sistemos ir asmens teisinis statusas. Pilietybės įvairiose pasaulio valstybėse reguliavimas. Piliečiai ir pavaldiniai. Pilietybės įgijimo būdai. Pilietybės netekimas. Asmeninės teisės ir laisvės. Teisė į gyvybę. Teisė į minties ir sąžinės laisvę. Laisvė nuo ideologinės priežiūros. Privataus gyvenimo ir komunikacijų laisvė. Judėjimo laisvė. Pilietinės teisės ir laisvės. Rinkimų teisė – apima du aspektus. Peticijų teisė. Žodžio ir spaudos laisvė. Susivienijimų teisė. Susirinkimų bei manifestacijų teisė. Teisė lygiomis stoti į valstybės tarnybą. Socialinės ekonominės teisės. Nuosavybės bei jos paveldėjimo teisė. Teisė turėti verslą. Teisė į darbą ir darbo laisvė. Teisė į poilsį. Teisė streikuoti. Teisė į sveikatos apsaugą. Teisė į mokslą bei mokslo laisvė. Socialinio aprūpinimo teisė (socialinės paramos, pensijos teisė). Teisė į būstą. Konstitucinės asmens pareigos. Konstitucinių teisių ir laisvių garantijos bei pareigų vykdymo užtikrinimo būdai. Asmens teisės ir pareigos ypatingos padėties metu. V tema. Politinės partijos ir organizacijos, kiti visuomeniniai susivienijimai pasaulio valstybėse. Politinės partijos sąvoka ir esmė. Politinių partijų funkcijos - svarbiausios veiklos kryptis. Pagal partijos vidaus struktūra. Pagal pirminių organų pobūdį. Pagal vidaus ryšio sistemą. Dalyvavimo partijos veikloje rūšys. Partinės sistemos. Atskirų šalių partinės sistemos. JAV. Didžioji Britanija. Prancūzija. Politinių partijų finansavimas. Kiti visuomeniniai susivienijimai. Visuomeninių susivienijimų teisinis statusas. Visuomeninių susivienijimų klasifikacija. Didelė reikšmė tenka masinėms visuomeninėms organizacijoms, visų pirma profesinėms sąjungoms. Verslininkų sąjungos. Agrarinės (valstiečių) sąjungos. Politinių partijų institucionalizacija. Politinių partijų ir organizacijų funkcijos ir teisinė padėtis. Parlamento konstitucinė teisinė padėtis. Dvejų ir vienerių rūmų parlamentų pranašumai ir blogybės. Parlamentaro statusas. Parlamento vidinė struktūra.Parlamento kompetencija. Parlamento paskirtis – įstatymų leidyba. Tai įstatymų leidybos institucija. Daugiausia laiko kiekvienos šalies parlamentai ir sugaišta įstatymų leidyboje. Įgaliojimai finansų srityje. Įgaliojimai formuojant valdžios institucijas. Įgaliojimai kontrolės srityje. Teisminiai įgaliojimai. Įgaliojimai užsienio politikos srityje. Įgaliojimai gynybos ir saugumo srityje. Kitų visuomeninių susivienijimų teisinės padėties apžvalga. VI tema. Konstituciniai tiesioginės demokratijos institutai. Konstitucinis teisinis rinkimų institutas. Rinkimų teisė. Rinkimų teisės principai. Rinkimų paskirtis. Rinkiminės apygardos bei apylinkės. Rinkiminė apylinkė. Rinkiminiai organai. Rinkimų organai gali būti formuojami. Rinkimų komisijos skiriasi, priklausomai nuo jų aprėpiamos teritorijos. Rinkimų komisijos ir kiti rinkimų organai gali būti. Centrinė rinkimų komisija yra sudaroma:. Rinkėjų sąrašai. Kandidatų iškėlimas ir registracija. Kandidatas gali būti iškeltas įvairiais būdais. Priešrinkiminė agitacija. Balsavimas. Rinkimų kontrolė. Mažoritarinė rinkimų sistema. Proporcinė rinkimų sistema. Vietų paskirstymas partijos viduje. Mišrios rinkimų sistemos. Rinkimų organizavimo ir vykdymo kontrolė. Rinkimų sistemų įvairovė. Mažoritarinė rinkimų sistema: privalumai ir trūkumai. Proporcinė rinkimų sistema: privalumai ir trūkumai. Mišrioji rinkimų sistema. Rinkimų sistemų JAV, D. Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje apžvalga. Rinkimų sistema. Deputatų atšaukimo teisė. Rinkimų paskyrimas. Rinkiminių apygardų ir rinkiminių apylinkių nustatymas. Rinkimų organų (institucijų) sudarymas. Rinkėjų registracija. Kandidatų kėlimas. Rinkiminė agitacija. Balsavimas. Balsų skaičiavimas. Absoliučios daugumos mažoritarinė sistema. Kvalifikuotos daugumos mažoritarinė sistema. Rinkimai ir atšaukimo teisė. Referendumas šiuolaikinėse valstybėse. Tautos įstatymų leidybos iniciatyvos teisė. Parlamento konstitucinė teisinė padėtis. VII tema. Valstybės valdžios organizavimo pagrindai. Valstybės valdžia kaip konstitucinės teisės institutas. Valdžių padalijimo doktrinos interpretavimo įvairovė. Valdžių padalijimo principo įgyvendinimas šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse. VIII tema. Pasaulio valstybių valdymo forma. Valstybės forma – kompleksinis konstitucinės teisės institutas. Valstybės valdymo forma. Valdymo formų įvairovė pasaulyje. Monarchija šiuolaikiniame pasaulyje. Respublika: prezidentinės, parlamentinės ir mišriosios valdymo formos. JAV kaip prezidentinė respublika, VFR kaip parlamentinė respublika, Prancūzija kaip pusiau prezidentinė respublika. Mišri valdymo forma, jos ypatumai. Požymiai. Prezidento teisinis statusas. Tiesioginiai rinkimai gali vykti dviem būdais. Prezidento įgaliojimai. IX tema. Pasaulio valstybių sandaros forma. Valstybės sandaros formų įvairovė. Valstybės sandaros formų klasifikacija. Valstybės sandarą lemiantys veiksniai. Unitarinės valstybės. Administracinių teritorinių vienetų teisinė padėtis. Federacijos. Federalizmo teorijos. Federacijos subjektų teisinė padėtis. Autonomija šiuolaikinėse valstybėse. XIII tema. Teisminės valdžios konstituciniai modeliai. Valdžių padalijimo principas ir teismų nepriklausomybė. Teisminė valdžia. Pasaulio valstybių teismų sistemos. D.Britanijos, VFR, Prancūzijos teismų sistemos. Konstitucinis teisminės valdžios reguliavimas įvairiose pasaulio valstybėse. Teisėjų konstitucinio teisinio statuso bruožai. Vietinis valdymas ir savivalda. Vietinio valdymo ypatumai. Autonomija. Vietos savivalda ir municipalinė teisė. Savivaldos institucijos pagrindiniai organai. Atstovybės. Vykdomieji organai. "Silpnas meras –taryba". "Stiprus meras – taryba". "Taryba –valdytojas". Savivaldos organų funkcijos ir jų kompetencija. Savivaldos institucijų veiklos valstybinė priežiūra. Skaityti daugiau
