(232 darbai)
(9 puslapiai)
Įvadas. Lietuvos teismų sistema. Lietuvos Respublikos (LR) teismai. Bendrosios kompetencijos teismai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Apeliacinis Teismas. Apygardų, apylinkių teismai. Administraciniai teismai. Išvados. Skaityti daugiau(19 puslapių)
Įvadas. Konstitucijų priėmimas. Konstitucijų keitimas. Konstitucijų apsauga. Konstitucijų turinys. Valstybės valdžios institucijos. Įstatymų leidžiamoji valdžia. Vykdomoji valdžia. Teisminė valdžia. Valstybės vadovas. Įstatymų leidyba. Žmogaus teisės. Išvados. Skaityti daugiau(21 puslapis)
Įvadas. Konstitucijos kaip teisės akto samprata. Lietuvos valstybingumo atkūrimas. 1918-1920 metų laikinieji įstatymai. 1922 08 07 Lietuvos valstybės konstitucija. Rengimas. Priėmimo istorinės-politinės aplinkybės. 1928 05 15 Lietuvos valstybės konstitucija. Jos priėmimo aplinkybės. 1938 05 12 Lietuvos valstybės konstitucija. Jos struktūra ir ypatumai. LTSR 1978 metų Konstitucija. Istorinė LTSR 1978m. Konstitucijos esmė. LTSR 1978m. Konstitucijos pataisos. 1990 metų Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Priėmimas, įsigaliojimas ir turinio ypatumai. Lietuvos Respublikos (LR) Aukščiausios Tarybos 1991 11 05 d. nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos konstitucingumo raidos". Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos konstitucijos derinimo grupės 1992 07 30 protokolas. Laikinojo Pagrindinio įstatymo 1992 07 07 pataisos. 1992 metų Konstitucija. Konstitucijos priėmimas, įsigaliojimo tvarkos ir turinio (normų) ypatumai. Išvados. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Lietuvos okupacija. Lietuvos SSR 1940 metų konstitucija. Sovietinė Lietuvos 1987 metų Konstitucija. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas. 1938 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiojimo atstatymas. 1990 metų kovo 11 dienos Aktas. 1990 metų Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo priėmimas ir bruožai. Išvados. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Įvadas. Sąlygos Lietuvos valstybingumui atsirasti. Lietuvos valstybingumo raida. Lietuvos valstybingumo pradžia 1916 metais. Tarpukario Lietuvos konstitucijos ir jų reikšmė. Lietuvos valstybingumo atkūrimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1990 metų kovo 11 dieną. 1922 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas. Atskirų konstitucijos projektų ypatumai. Išvados. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Konstitucinės teisės šaltinių įvairovė pasaulyje. Konstitucinės teisės šaltinių įvairovė pasaulyje. Konstitucinės teisės šaltinio samprata: pažiūrų įvairovė. Konstitucinės teisės šaltiniai romanų-germanų teisės tradicijos šalyse. Įstatymo samprata. Įstatymų klasifikavimas. Konstitucinės teisės šaltiniai anglosaksų teisės tradicijos valstybėse. Statutinė teisė. Konstitucinis paprotys (Constitutional conventions): Jungtinės Amerikos valstijos (JAV), Jungtinė Karalystė. Skaityti daugiau(16 puslapių)
Lyginamosios konstitucinės teisės šaltiniai. Teismo precedentas. Nestatutiniai sprendimai. Konstitucijų rūšys. Konstitucinės teisės mokyklos. Konstitucijos raidos tendencijos ir etapai. Konstitucijos esmė. Konstitucijos teisinis turinys. Konstitucijos rengimo, priėmimo ir keitimo tvarka. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Konstitucijos priėmimo istorinė raida. 1958 m. Prancūzijos Konstitucijos priėmimo tvarkos istoriniai aspektai. Konstitucinis procesas Vidurio ir Rytų Europoje. Konstitucinė justicija. Konstitucinės justicijos modelių panašumai ir skirtumai. Konstitucinės justicijos institucinė kompetencija. Konstitucijų priėmimo formos. Asmens teisinio statuso pagrindai. Asmens pilietybė. Pilietybės įgijimo ir nutraukimo būdai. Politinės partijos. Politinių partijų funkcijos. Dalyvavimo partinėje veikloje lygmenis. Partinės sistemos. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politinė sistema. Jungtinės Karalystės partinė sistema. Prancūzijos partinė sistema. Vokietijos partinė sistema. Partinės sistemos pagal pliuralizmą. Partijų finansavimas. Partijų finansavimas. Rinkimų rūšys. Pasaulio rinkimų sistemos. Referendumo rūšys. Skaityti daugiau(53 puslapiai)
Lyginamosios konstitucinės teisės dalykas ir samprata. Romanų – germanų (kontinentinė) šaltinių sistema. Anglo–amerikiečių teisės sistema. Nagrinėjamų valstybių grupės. Konstitucijos teorijos pagrindai arba mokymas apie konstituciją. Konstitucijos požymiai ir sąvoka. Konstitucijos funkcijos. Konstitucijų priėmimo būdai ir keitimo tvarka. Konstitucijų rūšys ar klasifikavimas. Konstitucijų gynimo ir apsaugos teisiniai būdai. Konstitucinės asmenybės statusas. Asmenybės teisinis statusas kaip teisės institutas. Pilietybė. Užsieniečių, apatridų ir pabėgėlių teisinės padėties ypatumai. Žmogaus teisių ir laisvių klasifikavimas. Asmeninės teisės. Socialinės – ekonominės teisės. Politinės ir pilietinės teisės. Žmogaus teisių ir laisvių garantijos. Visuomeninės santvarkos konstituciniai pagrindai. Visuomeninės santvarkos samprata. Ekonominiai santykiai. Socialinių santykių konstitucinis reguliavimas. Dvasiniai kultūriniai santykiai. Politiniai santykiai. Partijų klasifikavimas. Valstybė. Valstybės organizavimo konstituciniai pagrindai. Valstybės valdžios samprata ir jos organizavimo pagrindai. Valstybės valdžių klasifikavimo pagrindai. Valstybinis režimas. Valstybės valdymo forma. Valdymo formos samprata ir valdymo formų rūšys. Monarchijos samprata ir požymiai. Respublika. Mišri respublika. Valstybės teritorinės sandaros forma. Teritorinės sandaros sąvoka, pagrindinės formos. Unitarinė valstybė, jos ypatumai. Federacinė valstybė. Federacijos subjektų teisinė padėtis. Kompetencijos paskirstymas. Autonomija. Rinkimai ir referendumas. Rinkimų teisės samprata ir pagrindinės sąvokos. Rinkimų sistema. Rinkimų teisės principai ir cenzai. Rinkimų procesas. Rinkimų sistemos. Referendumas arba plebiscitas. Parlamento teisinis statusas. Parlamento paskirtis ir samprata. Parlamento išorinė struktūra. Parlamento formavimo tvarka. Parlamentaro statusas, teisinė padėtis. Parlamento vidinė struktūra. Įstatymų leidyba. Įgaliojimai finansų srityje. Įgaliojimai formuojant valdžios institucijas. Kontrolės įgaliojimai. Teisminiai įgaliojimai. Įgaliojimai užsienio politikos srityje. Valstybės vadovas. Samprata. Jo vieta valdžių sistemoje. Trys pagrindinės valstybės vadovo organizacinės formos. Įgaliojimai (bendra teisinė padėtis). Monarcho teisinės padėties ypatumai. Prezidento teisinis statusas. Prezidento pavadavimas. Prezidento kompetencija. Vyriausybės teisinis statusas. Vyriausybės sudarymo tvarka. Vyriausybės kompetencija. Teisminė valdžia. Teisingumo samprata ir teisminė valdžia. Teismų organizavimo ir veiklos konstituciniai principai. Teismų sistemos ir jų ypatumai. Vietos valdymas ir savivalda. Vietos valdymas. Savivalda. Savivaldybių organai ir jų sudarymo tvarka. Administracinė priežiūra. Skaityti daugiau(53 puslapiai)
Terminija. Konstitucinė teisė kaip mokslas, mokymo dalykas ir teisės šaka. Lyginamoji konstitucinė teisė. Lyginamosios konstitucinės teisės metodologija Konstitucinė teisė kaip nacionalinės teisės šaka. Konstitucinės teisės normų ypatumai. Konstitucinės teisės normų struktūra. Konstitucinės teisės institutai. Konstituciniai teisniai santykiai ir jų subjektai įvairiose pasaulio šalyse. Pasaulio valstybių konstitucinės teisės šaltiniai. Įstatymai. Vykdomosios valdžios aktai. Teismo precedentai. Konstitucinis paprotys. Nacionaliniai viešosios teisės susitarimai. Papildomi šaltiniai. Konstitucinės teisės mokslas pasaulyje. Konstitucinės teisės mokslas Prancūzijoje. Prancūzų konstitucinės teisės ypatumai lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis. Šiuolaikinio Prancūzijos konstitucinės teisės mokslo (konstitucinė teisė ir politiniai institutai) dalykas. Kai kurios Prancūzijos konstitucinės teisės doktrinos problemos. Vokiškoji konstitucinės teisės mokykla. Vokietijos valstybės organizavimo principai. Konstitucijos ir konstitucinės tikrovės santykio problema. Didžiosios Britanijos konstitucinės teisės mokslas. Konstitucinės teisės mokslas Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV). Lyginamoji teisėtyra konstitucinės teisės moksle. Šiuolaikinių konstitucijų modeliai. Konstitucijos sąvoka ir reikšmė. Konstitucijos raidos tendencijos. Konstitucijos reikšmė. Konstitucijos esmė. Konstitucijos turinys. Konstitucijos rengimo, priėmimo ir keitimo įvairovė. Konstitucijos teksto rengimas. Konstitucijos priėmimas. Konstitucijos rengimo kelias. Konstitucijos keitimas ir pataisos. Konstitucijų klasifikacija. Konstitucinis procesas Vidurio ir Rytų Europoje XX amžiaus pabaigoje. Konstitucijos apsauga. Konstitucinės justicijos modeliai pasaulyje. Konstitucinės justicijos ištakos. Konstitucinės justicijos subjektai. Konstitucinio teismo sudarymo tvarka. Konstitucinio teismo teisėjo teisinis statusas. Konstitucinio teismo sudėtis. Konstitucinės justicijos subjektų kompetencija. Konstitucinės priežiūros formos. Konstitucinės justicijos institucijų sprendimai, jų privalomumas. Asmens teisinio statuso pagrindai. Pasaulio šalių teisinės sistemos ir asmens teisinis statusas. Istorinė pagrindinių teisių raida. Pilietybės įvairiose pasaulio valstybėse reguliavimas. Piliečiai ir pavaldiniai. Pilietybės įgijimo būdai. Pilietybės netekimas. Asmens teisių ir laisvių turinys. Asmeninės teisės ir laisvės. Pilietinės teisės ir laisvės. Socialinės ekonominės teisės. Konstitucinės asmens pareigos. Konstitucinių teisių ir laisvių garantijos bei pareigų vykdymo užtikrinimo būdai. Asmens teisės ir pareigos ypatingos padėties metu. Politinės partijos ir visuomeninės organizacijos pasaulio valstybėse. Politinės partijos sąvoka ir esmė. Politinių partijų funkcijos - svarbiausios veiklos kryptis. Atskirų šalių partinės sistemos. Jungtinės Amerikos valstijos (JAV). Didžioji Britanija. Prancūzija. Kiti visuomeniniai susivienijimai. Visuomeninių susivienijimų klasifikacija. Verslininkų sąjungos. Konstituciniai tiesioginės demokratijos institutai. Rinkimų organizavimas ir tvarka įvairiose pasaulio šalyse. Rinkimų komisijos skiriasi, priklausomai nuo jų aprėpiamos teritorijos. Centrinė rinkimų komisija yra sudaroma. Rinkimų komisijos federacijų subjektų federacinėse valstybėse, teritorinių administracinių vienetų komisijų. Apylinkių komisijos. Rinkėjų sąrašai. Kandidatas gali būti iškeltas įvairiais būdais. Priešrinkiminė agitacija. Pasaulio šalių rinkimų sistemos. Skaityti daugiau(127 puslapiai)
I tema. Lyginamoji konstitucinė teisė – mokslas apie pasaulio valstybių konstitucinę teisę. Lyginamosios konstitucinės teisės vieta teisėtyroje. Lyginamosios konstitucinės teisės mokslo dalykas, funkcijos, metodologija. Lyginamoji analizė. Konstitucinė teisė kaip mokslas, mokymo dalykas ir teisės šaka. Lyginamoji konstitucinė teisė. Lyginamosios konstitucinės teisės metodologija. Konstitucinė teisė nacionalinėje teisės sistemoje. Konstitucinės teisės principai ir normos, institutai. Konstituciniai teisiniai santykiai. Konstitucinė teisė kaip nacionalinės teisės šaka. Konstitucinės teisės normų ypatumai. Konstitucinės teisės normų struktūra. Konstitucinės teisės institutai. Konstituciniai teisniai santykiai ir jų subjektai įvairiose pasaulio šalyse. Pasaulio valstybių konstitucinės teisės šaltinių įvairovė. Pasaulio valstybių konstitucinės teisės šaltiniai. Įstatymai. Organinis įstatymas. Paprasti įstatymai. Ypatingieji įstatymai. Parlamento reglamentai, statutai. Vykdomosios valdžios aktai. Deleguotoji įstatymleidystė. Konstitucinės priežiūros institucijų aktai. Teismo precedentai. Konstitucinis paprotys. Nacionaliniai viešosios teisės susitarimai. Religiniai šaltiniai. Teisinė doktrina. Tarptautiniai teisės aktai. Lokaliniai aktai. Lyginamoji konstitucinė teisė kaip mokymo dalykas. (nesu tikra , kad sis atsakymas yra tikslus). Konstitucinės teisės kaip savarankiško teisės mokslo atsiradimas ir raida. Konstitucinės teisės kaip savarankiškos teisės mokslo dalies atsiradimas. Pagrindinės konstitucinės teisės mokslo kryptys ir mokyklos. Klasikinė mokykla. Sociologinė mokykla. Realistinė mokykla. Politinė sociologinė mokykla. Konstitucinės teisės mokslas Prancūzijoje. Prancūzų konstitucinės teisės ypatumai lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis. Šiuolaikinio Prancūzijos konstitucinės teisės mokslo (konstitucinė teisė ir politiniai institutai) dalykas. Politinio režimo aspektai. Kai kurios Prancūzijos konstitucinės teisės doktrinos problemos. Vokiškoji konstitucinės teisės mokykla. Vokietijos valstybės organizavimo principai. Konstitucijos ir konstitucinės tikrovės santykio problema. Didžiosios Britanijos konstitucinės teisės mokslas. Formuluojamos sampratos. Konstitucinės teisės mokslui būdingas pragmatinis prakticistinis požiūris. Klasikinė" (juridinė) (vėliau – modernioji juridinė) konstitucinės teisės mokykla ir jos metodologija. Klasikinė mokykla. Sociologinė konstitucinės teisės mokykla ir jos metodologija. Sociologinė mokykla. Politologinė – sociologinė mokykla ir jos metodologija. Realistinė mokykla. Politinė sociologinė mokykla. Konstitucinės teisės mokyklų ypatumai anglosaksų šalyse (D.Britanija, JAV), Prancūzijoje ir Vokietijoje.Konstitucinės teisės mokslas Prancūzijoje. Prancūzų konstitucinės teisės ypatumai lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis. Šiuolaikinio Prancūzijos konstitucinės teisės mokslo (konstitucinė teisė ir politiniai institutai) dalykas. Politinio režimo aspektai. Kai kurios Prancūzijos konstitucinės teisės doktrinos problemos. Vokiškoji konstitucinės teisės mokykla. Vokietijos valstybės organizavimo principai. Konstitucijos ir konstitucinės tikrovės santykio problema. Didžiosios Britanijos konstitucinės teisės mokslas. Formuluojamos sampratos. Lyginamosios teisėtyros pasaulyje apžvalga. Šiuolaikiniai konstitucijos modeliai. Konstitucijos sampratų įvairovė. Pasaulio valstybių konstitucinės raidos pagrindiniai etapai. Konstitucijų klasifikacija. III tema. Konstitucijos apsauga. konstitucinės justicijos modeliai. Teisinė konstitucijos apsauga. Konstitucinė justicija. Konstitucijos apsauga. Konstitucinės justicijos modeliai pasaulyje. Konstitucinės justicijos subjektai. Konstitucinio teismo teisėjo teisinis statusas. Konstitucinio teismo sudėtis. Konstitucinės justicijos subjektų kompetencija. Konstitucinės priežiūros formos. Konstitucinė kontrolė pagal tikrinimo pobūdį. Privalomoji ir fakultatyvinė kontrolė. Subjektai, turintys teisę kreiptis į konstitucinės justicijos instituciją. Konstitucinės justicijos institucijų sprendimai, jų privalomumas. IV tema. Asmens konstitucinė teisinė padėtis. Pagrindinių teisių ir laisvių įtvirtinimas pasaulio šalių konstitucijose. Konstitucinio pagrindinių teisių instituto raida. Asmens teisinio statuso pagrindai. Pasaulio šalių teisinės sistemos ir asmens teisinis statusas. Pilietybės įvairiose pasaulio valstybėse reguliavimas. Piliečiai ir pavaldiniai. Pilietybės įgijimo būdai. Pilietybės netekimas. Asmeninės teisės ir laisvės. Teisė į gyvybę. Teisė į minties ir sąžinės laisvę. Laisvė nuo ideologinės priežiūros. Privataus gyvenimo ir komunikacijų laisvė. Judėjimo laisvė. Pilietinės teisės ir laisvės. Rinkimų teisė – apima du aspektus. Peticijų teisė. Žodžio ir spaudos laisvė. Susivienijimų teisė. Susirinkimų bei manifestacijų teisė. Teisė lygiomis stoti į valstybės tarnybą. Socialinės ekonominės teisės. Nuosavybės bei jos paveldėjimo teisė. Teisė turėti verslą. Teisė į darbą ir darbo laisvė. Teisė į poilsį. Teisė streikuoti. Teisė į sveikatos apsaugą. Teisė į mokslą bei mokslo laisvė. Socialinio aprūpinimo teisė (socialinės paramos, pensijos teisė). Teisė į būstą. Konstitucinės asmens pareigos. Konstitucinių teisių ir laisvių garantijos bei pareigų vykdymo užtikrinimo būdai. Asmens teisės ir pareigos ypatingos padėties metu. V tema. Politinės partijos ir organizacijos, kiti visuomeniniai susivienijimai pasaulio valstybėse. Politinės partijos sąvoka ir esmė. Politinių partijų funkcijos - svarbiausios veiklos kryptis. Pagal partijos vidaus struktūra. Pagal pirminių organų pobūdį. Pagal vidaus ryšio sistemą. Dalyvavimo partijos veikloje rūšys. Partinės sistemos. Atskirų šalių partinės sistemos. JAV. Didžioji Britanija. Prancūzija. Politinių partijų finansavimas. Kiti visuomeniniai susivienijimai. Visuomeninių susivienijimų teisinis statusas. Visuomeninių susivienijimų klasifikacija. Didelė reikšmė tenka masinėms visuomeninėms organizacijoms, visų pirma profesinėms sąjungoms. Verslininkų sąjungos. Agrarinės (valstiečių) sąjungos. Politinių partijų institucionalizacija. Politinių partijų ir organizacijų funkcijos ir teisinė padėtis. Parlamento konstitucinė teisinė padėtis. Dvejų ir vienerių rūmų parlamentų pranašumai ir blogybės. Parlamentaro statusas. Parlamento vidinė struktūra.Parlamento kompetencija. Parlamento paskirtis – įstatymų leidyba. Tai įstatymų leidybos institucija. Daugiausia laiko kiekvienos šalies parlamentai ir sugaišta įstatymų leidyboje. Įgaliojimai finansų srityje. Įgaliojimai formuojant valdžios institucijas. Įgaliojimai kontrolės srityje. Teisminiai įgaliojimai. Įgaliojimai užsienio politikos srityje. Įgaliojimai gynybos ir saugumo srityje. Kitų visuomeninių susivienijimų teisinės padėties apžvalga. VI tema. Konstituciniai tiesioginės demokratijos institutai. Konstitucinis teisinis rinkimų institutas. Rinkimų teisė. Rinkimų teisės principai. Rinkimų paskirtis. Rinkiminės apygardos bei apylinkės. Rinkiminė apylinkė. Rinkiminiai organai. Rinkimų organai gali būti formuojami. Rinkimų komisijos skiriasi, priklausomai nuo jų aprėpiamos teritorijos. Rinkimų komisijos ir kiti rinkimų organai gali būti. Centrinė rinkimų komisija yra sudaroma:. Rinkėjų sąrašai. Kandidatų iškėlimas ir registracija. Kandidatas gali būti iškeltas įvairiais būdais. Priešrinkiminė agitacija. Balsavimas. Rinkimų kontrolė. Mažoritarinė rinkimų sistema. Proporcinė rinkimų sistema. Vietų paskirstymas partijos viduje. Mišrios rinkimų sistemos. Rinkimų organizavimo ir vykdymo kontrolė. Rinkimų sistemų įvairovė. Mažoritarinė rinkimų sistema: privalumai ir trūkumai. Proporcinė rinkimų sistema: privalumai ir trūkumai. Mišrioji rinkimų sistema. Rinkimų sistemų JAV, D. Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje apžvalga. Rinkimų sistema. Deputatų atšaukimo teisė. Rinkimų paskyrimas. Rinkiminių apygardų ir rinkiminių apylinkių nustatymas. Rinkimų organų (institucijų) sudarymas. Rinkėjų registracija. Kandidatų kėlimas. Rinkiminė agitacija. Balsavimas. Balsų skaičiavimas. Absoliučios daugumos mažoritarinė sistema. Kvalifikuotos daugumos mažoritarinė sistema. Rinkimai ir atšaukimo teisė. Referendumas šiuolaikinėse valstybėse. Tautos įstatymų leidybos iniciatyvos teisė. Parlamento konstitucinė teisinė padėtis. VII tema. Valstybės valdžios organizavimo pagrindai. Valstybės valdžia kaip konstitucinės teisės institutas. Valdžių padalijimo doktrinos interpretavimo įvairovė. Valdžių padalijimo principo įgyvendinimas šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse. VIII tema. Pasaulio valstybių valdymo forma. Valstybės forma – kompleksinis konstitucinės teisės institutas. Valstybės valdymo forma. Valdymo formų įvairovė pasaulyje. Monarchija šiuolaikiniame pasaulyje. Respublika: prezidentinės, parlamentinės ir mišriosios valdymo formos. JAV kaip prezidentinė respublika, VFR kaip parlamentinė respublika, Prancūzija kaip pusiau prezidentinė respublika. Mišri valdymo forma, jos ypatumai. Požymiai. Prezidento teisinis statusas. Tiesioginiai rinkimai gali vykti dviem būdais. Prezidento įgaliojimai. IX tema. Pasaulio valstybių sandaros forma. Valstybės sandaros formų įvairovė. Valstybės sandaros formų klasifikacija. Valstybės sandarą lemiantys veiksniai. Unitarinės valstybės. Administracinių teritorinių vienetų teisinė padėtis. Federacijos. Federalizmo teorijos. Federacijos subjektų teisinė padėtis. Autonomija šiuolaikinėse valstybėse. XIII tema. Teisminės valdžios konstituciniai modeliai. Valdžių padalijimo principas ir teismų nepriklausomybė. Teisminė valdžia. Pasaulio valstybių teismų sistemos. D.Britanijos, VFR, Prancūzijos teismų sistemos. Konstitucinis teisminės valdžios reguliavimas įvairiose pasaulio valstybėse. Teisėjų konstitucinio teisinio statuso bruožai. Vietinis valdymas ir savivalda. Vietinio valdymo ypatumai. Autonomija. Vietos savivalda ir municipalinė teisė. Savivaldos institucijos pagrindiniai organai. Atstovybės. Vykdomieji organai. "Silpnas meras –taryba". "Stiprus meras – taryba". "Taryba –valdytojas". Savivaldos organų funkcijos ir jų kompetencija. Savivaldos institucijų veiklos valstybinė priežiūra. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Lyginamoji Lietuvos ir Nyderlandų konstitucijų analizė. Bendra Nyderlandų konstitucinės sistemos charakteristika. Valdžių pasidalijimas. Parlamentizmas. Piliečių teisės. Išvados. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Įvadas. Mykolo Romerio biografija. Valstybė konstitucinėje teisėje. Tauta. Teritorija. Valstybės valdžia. Mykolo Romerio teisinės valstybės modelis. Teismų funkcijos ir jų sistema. Konstitucijos apsaugos klausimas. "Jėgos teorija". Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Konstitucinės teisės seminaro pranešimas: Mykolas Romeris — Lietuvos konstitucinės teisės pradininkas. Mykolas Romeris. M. Romeris ir tarpukario Lietuvos Respublikos gyvavimo metai. Prof. M. Romeris – Lietuvos konstitucinės (valstybinės) teisės mokslo kūrėjas. M. Romeris laikomas vienu iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio ideologų. Mykolas Romeris – grynakraujis demokratas, konstitucionalistas. M. Romeris buvo teisinio pozityvizmo atstovas. Skaityti daugiau(23 puslapiai)
Įvadas. Konstitucinio Teismo veiklos pagrindai ir priimamų nutarimų teisinė galia. Įžanga. Konstitucinis Teismas – Lietuvos Respublikos teismų sistemos dalis. Konstitucinio Teismo principai. Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka. Konstitucinio Teismo kompetencija. Konstitucinio Teismo priimami teisės aktai ir jų galiojimas. Išvados. Įstatymų analizė. Praktinės situacijos. Išvados ir rekomendacijos. Priedai (2). Skaityti daugiau(18 puslapių)
Įvadas. Lietuvos valstybingumo atkūrimo 1990 metų kovo 11 dienos aktai ir konstitucinis įtvirtinimas. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo priėmimo prielaidos. Bendras Laikinojo Pagrindinio Įstatymo apibūdinimas. Ekonominė sistema. Valstybės valdžios institucijų sistema. Aukščiausios Tarybos teisinis statusas. Vyriausybė (Ministrų Taryba) ir vietos savivaldos organai. Teisminė valdžia ir prokuratūra. Tiesioginės demokratijos institutai. Išvados. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Įvadas. NVO (Nevyriausybinių organizacijų) raida lietuvoje. NVO (Nevyriausybinių organizacijų) užuomazgos Lietuvoje. NVO (Nevyriausybinių organizacijų) tarpukario Lietuvoje. NVO (Nevyriausybinių organizacijų) sovietmečio laikotarpiu. NVO (Nevyriausybinių organizacijų) šiuolaikinėje Lietuvoje. NVO (Nevyriausybinių organizacijų) statistika šiuolaikinėje Lietuvoje. NVO (Nevyriausybinių organizacijų) vaidmuo ir šiandienos situacija Lietuvoje.(Nevyriausybinių organizacijų) sistema Lietuvoje. Visuomeninės organizacijos. Asociacijos. Labdaros ir paramos fondai. Viešosios įstaigos. Specifinės ne pelno organizacijos. Išvados. Nevyriausybinės organizacijos (NVO): Raudonasis Kryžius (RK)raudonojo kryžiaus įkūrimo pradžia. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK). Ženevos konvencija. Raudonasis Kryžius (RK) Lietuvoje. LRK (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus) jaunimo veikla. Raudonojo kryžiaus esminiai principai. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Įvadas. Istorinė nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje raida bei dabartinės tendencijos. Konstitucinių piliečių teisių įstatyminis įtvirtinimas. Nevyriausybinių organizacijų sistema Lietuvoje. Visuomeninės organizacijos. Asociacijos. Labdaros ir paramos fondai. Viešosios įstaigos. Specifinės organizacijos. Išvados. Skaityti daugiau(29 puslapiai)
Įvadas. Bendra nuosavybės, jos objektų ir nuosavybės neliečiamumo principo apžvalga. Nuosavybės samprata, jos objektai. Nuosavybės teisės neliečiamumo principo samprata, jo reglamentavimas teisės aktuose. Nuosavybės teisės neliečiamumo principo išimtys. Nuosavybės neliečiamumo principo išimtys pagal konstitucinio teismo praktiką. Nuosavybės teisės neliečiamumo principo ribojimo sąlygos, šio principo santykis su kitais principais. Nuosavybės teisės ribojimas dėl visuomenei būtino poreikio tenkinimo. Nuosavybės teisės ribojimas dėl nuosavybės objekto pobūdžio. Nuosavybės teisės ribojimas dėl padarytų teisei priešingų veikų. Nuosavybės teisės ribojimai tam tikrų asmenų ar asmenų grupės atžvilgiu. Išvados. Santrauka. Skaityti daugiau(23 puslapiai)
Įžanga. Konstitucinės nuosavybės neliečiamumo garantijos. Nuosavybės ribojimo konstituciniai pagrindai. Nuosavybės neliečiamumo užtikrinimo problemos Konstitucinio Teismo nutarimuose. Procesinės nuosavybės neliečiamumo gynybos problema. Intelektinės nuosavybės apsauga. Valdininkų nuosavybės teisių užtikrinimo problema. Paveldėjimo teisių užtikrinimas. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo problema. Išvados. Summary. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įvadas. Konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės. Prigimtinės universaliosios teisės ir laisvės. Specialiosios pilietinės (politinės) teisės. Specialiosios ūkinės ir kultūrinės (socialinės) teisės. Konstitucinės asmens pareigos. Išvados. Skaityti daugiau
