Šperos.lt > Teisė > Baudžiamoji teisė
Baudžiamoji teisė

(238 darbai)

Išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti normų santykisIšžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti normų santykis, jų atribojimas teorijoje ir praktikoje. Įžanginis žodis. Darbo tikslas yra pasitelkus doktrininę ir norminę literatūrą apžvelgti tris pagrindines išprievartavimų rūšis: išžaginimą, seksualinį prievartavimą ir privertimą lytiškai santykiauti, nagrinėjant jų panašumus, skirtumus ir ypatybes. Bendri išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymiai. Išžaginimas kaip veika. Jo atribojimas nuo seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti. Seksualinis prievartavimas kaip veika. Jo atribojimas nuo išžaginimo. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo normų lyginimas Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo kodekso (BK) su užsienio teise. Privertimas lytiškai santykiauti kaip veika. Jo atribojimas nuo išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Privertimo lytiškai santykiauti normos Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo kodekso (BK) lyginimas su užsienio teise. Išvados. Summary. Įžanginis žodis. Skaityti daugiau
Įvykio vietos apžiūraĮvykio vietos apžiūra. Įvykio vietos apžiūra nužudymo atveju. Įvykio vietos apžiūra, įvykus vagystei su įsilaužimu. Įvykio vietos apžiūra autoįvykio vietoje. Skaityti daugiau
Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybėĮvadas. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės tikslingumas: analizė. Socialiniai poreikiai ir įmonių imunitetas: kodėl tikslinga juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė. Juridinis asmuo kaip nusikaltimo subjektas. Juridiniams asmenims taikomų bausmių paskirtis. Juridiniams asmenims taikomos bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ir jų ypatumai. Baudos bausmės. Viešas paskelbimas apie padarytą nusikalstamą veiką. Juridinio asmens veiklos ribojimo ir įmonės likvidavimo bausmė. Išvados. Skaityti daugiau
Juridinio asmens kaip baudžiamosios atsakomybės subjekto samprata ir atsakomybės sąlygosĮvadas. Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės samprata. Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės įtvirtinimo reikalingumas. Bendrieji klausimai. Argumentai prieš baudžiamosios atsakomybės juridiniams asmenims įtvirtinimą. Baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui taikymas. Baudžiamosios atsakomybės juridiniams asmenims praktinis taikymas kontinentinės teisės sistemos šalyse. Išvados. Skaityti daugiau
Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybėĮvadas. Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė. Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės problematika. Įmonių baudžiamosios atsakomybės koncepcijos ir individualios kaltės. Kaltės ir kitų baudžiamosios teisės fundamentalių principų santykis. Išvados. Uždaviniai. Sąlyga: 1) J.M. einant gatve, prie jo priartėjo du vyrai. J.M. nematė jų veidų, tačiau vyrai grėsmingai, sparčiu žingsniu artėjo J.M. link. Pastarasis: a) Nieko nelaukdamas griebė plytą nuo žemės, ja trenkė ir viena ir kitam vyrui. Pastariesiems buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Po to paaiškėjo, kad tai buvo J.M. draugai, kurie norėjo pagąsdinti J.M.; b) Pasileido bėgti nuo vyrų, kurie pradėjo vytis. Jiems priartėjus prie J.M., jis, iš teisėtai laikomo šaunamojo ginklo, iššovė į orą, o vyrams nesiliaujant artėti, šovė į juos ir sužeidė; c) Pasileido bėgti. Vyrai pradėjo vytis, išsitraukė peilius. J. M. pribėgęs prie svetimo automobilio į jį pateko ir, siekdamas išvengti galimos žalos sau, nuvažiavo (pabėgo) šiuo automobiliu. Aptarkite J.M. veiksmus kiekvienoje situacijoje. Sąlyga: P.A. priartėjo prie parduotuvės, kur stovėjo J.A. Pirmasis paprašė "užsirūkyti". Pastarasis atsakė. Tada P.A. pagrasino trenksiąs buteliu per galvą. J.A: Atsakė "na ir trenk"... P.A. trenkė ir sužalojo J.A. Tardomas parodė, kad "pats prašė, sutiko, todėl trenkiau ir nesu kaltas. b) Atsakė: "na ir trenk"... P.A. užsimojo, tačiau dėl J.A vikrumo nepataikė; c) Atsakė: "na ir trenk"... P.A. trenkė ir sužalojo J.A. Tačiau iškart puolė jį gydyti ir labai gailėtis. Aptarkite P.A. veiksmus kiekvienoje situacijoje. Sprendimas. Skaityti daugiau
Kaltės turinys ir jo nustatymasKaltės samprata. Kaltės istorinė raida. Kaltės problema. Kaltės formos. Kaltės turinys. Neatsargumas ir jo rūšys. Tyčia ir jos rūšys. Išvados. Skaityti daugiau
Kardomųjų priemonių samprataĮžanga. Kardomųjų priemonių samprata baudžiamajame procese. Kardomųjų priemonių rūšys ir reikšmė. Kardomųjų priemonių taikymo tendencijos įsigaliojus naujajam baudžiamojo proceso kodeksui. Išvados. Skaityti daugiau
Krata baudžiamajame proceseKrata. Kratos darymo ypatybės bei procesiniai reikalavimai. Kratos rūšys: Pagal organizavimo būdą, Pagal nuoseklumą, Pagal objektą. Asmens apžiūra. Apžiūros atlikimo procesiniai reikalavimai ir dažniausiai pasitaikantys pažeidimai. Kratos rūšys ir jų darymo ypatumai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymų lyginamoji charakteristika. Kratos ir asmens apžiūros institutų reglamentavimo galiojančiame Baudžiamojo Proceso Kodekse (BPK) ir Baudžiamojo proceso kodekso projekte. Išvados. Skaityti daugiau
Kriminalinės bausmės paskirtisĮvadas. Fiziškas sulaikymas. Atpildas ir kerštas. Teisingumas. Perauklėjimas. Prevencinis poveikis. Išvados. Skaityti daugiau
Kriminalistikos mokslo raida XX—XXI amžių sandūrojeĮžanga. Kriminalistikos samprata. Termino "kriminalistika" sąvoka. Kriminalistika, kaip mokslas ir jo sąsaja su kitomis disciplinomis. Kriminalistikos sistema anksčiau ir dabar. Kriminalistikos uždaviniai. Pagrindinės kriminalistikos sąvokos. Lietuvos kriminalistikos raida. Tarpukario Lietuvos kriminalistika. Lietuvos kriminalistika sovietmečiu. Lietuvos kriminalistikos raida 1990 – 1997 m. Kriminalistikos technikos vystymasis. Kriminalistikos teorijos. Kriminalistika Lietuvoje dabar, jos problemos. Ateities kriminalistikos prognozės. Išvados. Skaityti daugiau
KriminologijaKriminologijos samprata. Teisinis, sociologinis požiūris. Kriminologijos objektai. Kriminologija mokslų sistemoje. Kriminologija ir baudžiamoji teise. Kriminologija ir sociologija. Kriminologinių idėjų atsiradimas ir jų raida. Kriminologinės idėjos ir bausmių rūšys. Kriminologinė mintis Lietuvoje. Žymiausi Lietuvos kriminologai. Atgimimo utopistai (T. Moras, T. Kampanela). Antropologinių kriminologinių idėjų atsiradimas (Č. Lombrozo, L. Ferri). Radikaliųjų kriminologinių idėjų atsiradimas (K. Marksas). Klasikinė kriminologija (Č. Bekarija, Š. Monteskje, J. Bentham). Klinikinė kriminologija. Šiuolaikinių kriminologinių teorijų klasifikacija. Sociologinių kriminologinių idėjų atsiradimas ( A.Ketlė, E.Diurkheimas). Subkultūrų teorijos. Ekonominė nusikaltėlio asmenybės koncepcija. Viktimologijos samprata, jos atsiradimas ir raida. Anomijos, genetinės, hormoninės veiklos sutrikimų, stigmatizacijos teorijos. Sociologinė nusikaltėlio asmenybės koncepcija. Socialinės dezorganizacijos, psichoanalitinės, neutralizacijos, protinio atsilikimo teorijos. Nusikalstamumo samprata. Nusikaltėlio asmenybės samprata ir jos ribos. Sąlygos, aplinkybės, priežastys, lemiančios nusikalstamą elgesį. Nusikaltėlių klasifikacija. Kriminologijos tyrimo metodų grupės. Kriminologinio tyrimo metodai. Prevencinės priemonės-signalai ir veiksmai. Nusikaltimų prevencija ir bausmė. Baudžiamoji politika ir kriminologija. Skaityti daugiau
Kriminologija (2)Kriminologijos samprata. Teisinis, sociologinis požiūris į kriminologiją. Klasikinė kriminologija. Antropologinių kriminologinių idėjų atsiradimas. Č. Lombrozo (1836-1909). Sociologinių kriminologinių idėjų atsiradimas. L. Ketle (1796-1874). Radikaliųjų kriminologinių idėjų atsiradimas. Protinio atsilikimo (intelekto) teorijos. Protinio atsilikimo teorijos. Hormoninės veiklos, kūno konstitucinės sandaros teorijos. Hormoninės veiklos sutrikimų (kūno konstitucinės sandaros) teorijos. Genetinės teorijos. Psichoanalitinės teorijos. Neutralizacijos teorija. Išmokimo teorijos (diferencijuotų asociacijų teorija, modernesnės išmokimo teorijos). Sociobiologinė destrukcijos teorija. Klinikinė kriminologija. Socialinės dezorganizacijos teorija. Ekologinė kriminologija ir architektūrinė kriminologija. Anomijos teorija. Kultūrų teorijos. Įtampos teorijos. Subkultūrų teorijos. Stigmatizacijos teorijos. Feministinės teorijos. Nusikalstamumo samprata, pagrindinės savybės. Pagrindiniai nusikalstamumo rodikliai: nusikalstamumo būklė, lygis, dinamika. Registruotas, latentinis, realusis nusikalstamumas. Nusikalstamumo latentiškumo priežastys, jų klasifikacija, išaiškinimo būdai. Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje. Šiuolaikinis nusikalstamumas pasaulyje. Nusikaltimų žala, jos rūšys ir įvertinimas. Pagrindinės žmogaus koncepcijos: ekonominė, psichologinė, sociologinė, biologinė. Nusikaltėlio asmenybė, jos struktūra. Nusikalstamo elgesio mechanizmo samprata ir reikšmė. Nusikalstamo elgesio mechanizmo dalių sąveika. Viktimologinės teorijos Kriminologinio tyrimo samprata, jo tikslai ir rūšys. Kriminologinio tyrimo metodai. Kriminologinė informacija, jos pagrindiniai šaltiniai: registruotoji statistika, viktimologiniai tyrimai, "Self-Report" tyrimai. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje informacinė sistema: apibūdinimas, poreikiai, vartotojai, reikšmė. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje informacinės sistemos komponentai. Automatizuota statistinė informacinė sistema ASIS, Kriminologinė statistika, Renginiai, Kriminologinė literatūra, Nuorodos. Nusikaltimų prevencijos samprata. Reikalavimai nusikaltimų prevencijai. Nusikaltimų prevencijos ir bausmės santykis. Nusikaltimų prevencijos priemonių rūšys. Nusikaltimų prevencijos priemonių veiksmingumas. Kriminalizacijos problema. Kriminalizacijos formos. Teorijos, neigiančios kriminalizacijos naudingumą. Kriminalizacijos prielaidos. Šalutiniai kriminalizacijos padariniai. Kriminalizacijos prielaidos. Baudžiamųjų įstatymų rengimo problemos. Poveikio nusikalstamumui šiuolaikinė praktika Vakarų Europoje. Skaityti daugiau
Kriminologija (4)Kriminologijos mokslo samprata. Kriminologinių koncepcijų įvairovė. Kriminologijos objektas ir dalykas (Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų pozicijos). Kriminologinė mintis Lietuvoje. Kriminologijos vieta visuomenės mokslų sistemoje. Nusikalstamumo sąveika su administraciniais, darbo ir kitais teisės pažeidimai. Informacijos, reikalingos kriminologiniams tyrimams, šaltiniai. Jos išsamumas, patikimumas ir gavimo būdai. Kriminologinių tyrimų organizavimas, pagrindiniai etapai. Kriminologinio tyrimo pagrindiniai metodai. Matematinio-loginio metodo taikymas nusikalstamumo reiškiniams tirti. Gautų rezultatų panaudojimas nusikalstamumo prevencijai. Kriminologinio tyrimo hipotezės. Antrankinio kriminologinio tyrimo esmė ir galimybės. Jo reprezentatyvumas. Anketavimo metodo taikymas kriminologijoje. Anketų rūšys, jų rengimo, užpildymo ir apibendrinimo metodika. Bendrieji (universalūs) kriminologiniai metodai ir jų taikymas kriminologiniuose tyrimuose. Savanaudiško nusikalstamumo prevencija. Savanaudiško nusikalstamumo ypatumai, jų reiškimosi formos. Savanaudiško nusikalstamumo būklė, struktūra ir dinamika Lietuvoje (palyginkite su bet kuria užsienio valstybe). Savanaudiško nusikalstamumo tendencijų vertinimo ypatumai, atsižvelgiant į nusikaltimų latentiškumą. Savanaudiški ir savanaudiški-smurtiniai nusikaltimai, jų paplitimas ir struktūra. Neatsargaus nusikalstamumo samprata, pagrindinės jos tendencijos. Moterų nusikalstamumo apibūdinimas. Organizuoto nusikalstamumo priežastys, jų veikimo mechanizmas ir turinys. Organizuoto nusikalstamumo samprata. Šio nusikalstamumo raiškos tendencijos. Organizuoto nusikalstamumo ekonomikoje pagrindiniai bruožai ir tendencijos. Nusikaltėlių, dalyvaujančių organizuotame nusikalstamume, asmenybės bruožai. Antropologinės nusikalstamumo priežasčių teorijos ir jų raida. Nusikalstamumo ir jo požymių samprata. Pagrindinių nusikalstamumo požymių kaita ir jų reikšmė. Pagrindiniai nusikalstamumo rodikliai: būklė, struktūra ir dinamika. Jų sampratos ir reikšmė. Latentinio nusikalstamumo samprata, rūšys ir nustatymo galimybės. Nusikalstamumo koeficientas. Labiausiai susiję su girtavimu, alkoholizmu ir narkomanija nusikaltimai, jų pobūdis ir dinamika. Grupės asmenų padaromi nusikaltimai, jų būklė, struktūra ir dinamika. Kriminologijos požiūris į asmenų grupes. Oficialios, neoficialios grupės ir jų poveikis nusikalstamam elgesiui. Grupinė agresija ir jos įtaka nusikalstamam elgesiui. Socialinių ir teisinių veiksnių įtaka nusikalstamumo būklei, struktūrai ir dinamikai. Recidyvistų nusikaltimų būklė, struktūra ir dinamika. Nusikalstamumo priežasčių samprata. Socialinė priežasčių esmė. Nusikalstamumo priežasčių klasifikavimas; pagrindiniai klasifikavimo kriterijai. Nusikalstamumo priežasčių ir sąlygų tapatumo ir skirtingumo veikimo esmė. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų veikla užkardant nusikalstamumą bendrosios ir konkretaus nusikaltimo priežastys. Teisėsaugos institucijų veikla vykdant nusikalstamumo prevenciją. Vidinės ir išorinės nusikalstamų priežastys. Pagrindinės nusikalstamumo priežasčių veikimo sferos. Kalėjimų subkultūros įtaka nusikalstamam elgesiui. Socialinio ir biologinio pradų santykis nusikaltėlio asmenybėje. Nusikaltėlių asmenybės samprata. Jos nagrinėjimo ribos. Viktimologinių duomenų naudojimas nusikalstamumo prevencijai. Viktimiškumo priežasčių įtaka nusikalstamumui. Atskirų nusikaltimų rūšių viktimiškumo ypatumai. Viktimiškumo ir viktimologijos sampratos. Aukos samprata kriminologijoje. Nusikaltėlio ir aukos santykių reikšmė nusikaltimo padarymui. Socialiniai-demografiniai nusikaltėlio asmenybės bruožai. Nusikalstamo elgesio motyvai ir motyvacija. Anomijos teorija. Jos esmė. Stigmatizacijos (ženklinimo) teorija. Jos esmė. Socialinės kontrolės teorijos esmė. Socialinio mokymosi (socializacijos) teorijos esmė. Funkcionalistai ir jų pagrindinės mintys. Klinikinės kriminologinės teorijos esmė ir jos taikymas užsienio valstybėse. Esminiai radikaliosios kriminologijos teiginiai. Individualioji nusikaltimų prevencija. Jos pagrindinės kryptys. Bendroji nusikaltimų prevencija. Nusikaltimų kontrolė. Jos apibūdinimas ir esmė Skaityti daugiau
Laisvės apribojimas ir areštasPowerPoint pristatymas. Laisvės apribojimas. Laisvės apribojimo bausmės turinys. Nuteistojo pareiga. Areštas. Skaityti daugiau
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos reikšmė Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose bei praktinis šios bausmės taikymasLaivės atėmimo bausmė ir jos vieta bausmių sistemoje. Bausmės samprata ir požymiai. Bausmės paskirtis ir tikslai. Laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Lietuvoje ir jos raida baudžiamojoje teisėje. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė ir pagrindinės konstitucinės teisės. Žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Bausmės skyrimo taisyklės ir praktinis jos taikymas. Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės santykis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės santykis su mirties bausme. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės humaniškumas. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos perspektyvos. Išvados. Skaityti daugiau
Laisvės atėmimo kaip kriminalinės bausmės efektyvumasĮvadas. Laisvės atėmimo bausmės tikslas ir vieta baudžiamojoje teisėje. Bendroji prevencija. Baudžiamojo įstatymo adresatas. Laisvės atėmimo bausmė Lietuvos baudžiamojoje politikoje. Išvados. Skaityti daugiau
Lenkijos baudžiamoji teisėĮvadas. Lenkijos baudžiamųjų įstatymų bendra charakteristika. Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso struktūra. Nusikalstamos veikos pagal Lenkijos baudžiamąjį kodeksą (BK). Amžius, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės. Lenkijos teismų sistema. Išvados. Skaityti daugiau
Libertaro, teisininko ir kriminologo kaktomuša apibrėžiant nusikaltimą ir bausmęĮžanga. Darbe reprezentuojami 3 žiūros būdai: pozityvistinis, kriminologinis ir libertarinis. Nusikaltimo samprata. Bausmės samprata ir paskirtis. Išvados. Skaityti daugiau
Lietuvos baudžiamoji teisė 1918-1940 metaisBaudžiamasis statutas. Visi nusikaltimai buvo skirstomi. Nepakaltinamumo pagrindai. Specialioji baudžiamosios teisės dalis. Nusikaltimai visuomenei. Nusikaltimai asmeniui. Nusikaltimai nuosavybei. Karinis baudžiamasis statutas. Nepaprastieji baudžiamieji įstatymai. Skaityti daugiau
Lietuvos baudžiamojo proceso tipasĮvadas. Tikslas yra atskleisti baudžiamojo proceso tipus, jų rūšys. Išnagrinėti baudžiamojo proceso raidą Lietuvoje nuo viduramžių iki dabar, išaiškinti, koks baudžiamojo proceso tipas yra Lietuvoje, išanalizuoti bylos nagrinėjimą teisme ir išaiškinti kaip veikia rungimosi principas. Baudžiamojo proceso tipai (formos). Klasikinis rungimosi procesas. Tiriamasis procesas. Mišrusis procesas. Baudžiamojo proceso raida Lietuvoje. Koks baudžiamojo proceso tipas Lietuvoje? Baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme. Rungimosi principas Lietuvoje. Išvados. Uždaviniai. Skaityti daugiau
......