Šperos.lt > Šperos
Šperos

(2046 darbai)

Kosmetinių priemonių sudėtysKosmetinių priemonių sudėtys. Riebalai. Gyvuliniai riebalai. Augaliniai riebalai. Sintetiniai pakaitalai. Angliavandeniliai. (karbohidratai). Silikonai. Vandens fazė. Vanduo. Tirpikliai. Emulgatoriai. Konservantai. Išvados. Pigmentai. Tirštikliai. Dažikliai. Klasifikacija pagal cheminę sudėtį. Klasifikacija. Ultravioletiniai (UV) – filtrai. Balinančios medžiagos. Biologiškai aktyvios medžiagos. Populiariausios Biologiškai aktyvios medžiagos (BAM) kosmetikoje. Skaityti daugiau
Kosmetologinių terminų žodynas nuo A iki ŽKosmetologinių terminų žodynas. A. Abrazija. Absorbcija. Adipocitas, AHA, Ajurveda... Ž. Žaizdos. Želė. Žvynelinė. Skaityti daugiau
Kraštotyra ir turizmasKraštotyros supratimas, jos skirstymas pagal turinį ir organizacines formas. Teritoriniai tyrimo vienetai krašto tyrimuose. Kraštotyros istorija Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo. Kraštotyros istorija Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo. Kraštotyros draugijos veikla XX amžiaus antroje pusėje (20 amžiaus 2-oje pusėje). "Versmės" leidyklos "Lietuvos valsčių" serijos knygos ir pagrindinės temos. Turizmo objektas. Turizmo ir turisto supratimas. Turizmo reikšmė šiuolaikinėje pasaulio ekonomikoje. Turizmo ryšys su politika, ekonomika. Turizmo išteklių klasifikacija. Turizmo istorijos periodizacija. Tomo Kuko veikla. Organizuoto turizmo pradžia. Svarbiausios priežastys, paskatinusios turizmo bumą XX amžiaus antroje pusėje (20 amžiaus antroje pusėje). Ekonominiai, socialiniai, kultūriniai turizmo privalumai ir trūkumai. Lietuvos turizmo ištekliai bei paslaugos. Turizmo formos ir turizmo kategorijos. Turizmo klasifikacija pagal rūšis. Pažintinis kultūrinis turizmas. Sportinis turizmas. Kaimo turizmas ir ekoturizmas. Gydomasis turizmas. Lietuvos turizmo SSGG (SWOT) analizė. Verslo turizmas turizmas. Skaityti daugiau
Kraštotvarka (3)Kraštotvarka. Kraštotvarkos tikslai. Planavimo sistemos. Strategija. Tikslinė kraštotvarkos struktūra. Kraštotvarkos vadyba. Organizavimas. Kraštotvarkos valdymas. Juridiniai dokumentai, reglamentuojantys kraštotvarką. Kraštotvarkos paradigma. Kraštotvarkos kriterijų raida. Kraštotvarkos įvadas. Subalansuoto vystymo ideologijos esmė. Šalies raidos tikslai ir scenarijai. Šalies raidos bendrosios vizijos formavimas. Kraštovaizdis. Lietuvos kraštovaizdžio formavimosi istorija. Miškų vaidmuo gamtinio karkaso formavimuisi. Planavimo apžvalga. Rekreacinio kraštovaizdžio planavimas. Saugomų teritorijų planavimas. Žemėtvarka. Miestotvarka. Ateities miestų vizijos. Vandentvarka. Regioninė politika. Šalių, Europos, pasaulio vystymosi scenarijai. Kraštovaizdžio architektūra. Įvadas. Subalansuoto vystymo ideologijos esmė. Šalies raidos tikslai ir scenarijai. Šalies raidos bendrosios vizijos formavimas. Aplinkosaugos samprata ir strategija. Lietuvos kompleksinė gamtosaugos schema. Lietuvos regionų kompleksiniai gamtosaugos projektai. Padėties analizės etapai. Strategijos formavimo etapai Aplinkos kokybės apsaugoje. Siūlymai vandenų apsaugai. Siūlymai oro apsaugai. Siūlymai dirvožemio kokybės apsaugai. Siūlymai atliekų tvarkymui. Siūlymai apsaugai nuo fizinės taršos. Gamtos išteklių ir kraštovaizdžio apsaugoje siūlymai žemėnaudos struktūros formavimui. Siūlymai biotos išteklių apsaugai. Siūlymai rekreacinės aplinkos apsaugai. Siūlymai litosferos apsaugai. Siūlymai vandens išteklių apsaugai. Organizacinės struktūros tobulinimas. Aplinkosauginio teritorinio planavimo sistemos kūrimas. Ekonominės priemonės. Aplinkos monitoringas ir moksliniai tyrimai. Duomenų ir informacijos valdymas. Visuomenės informavimas ir švietimas. Skaityti daugiau
Kraštotvarka (4)Kraštotvarkos organizavimas Lietuvoje. Kraštotvarkos sprendimų technologija. Projektavimo stilius. Projektų realizavimo problema. Bendroji kraštotvarkos projekto sudėtis. Grafinė ir tekstinė projekto dalys. Tipinė grafinės dalies sudėtis. Taikomųjų teritorijos tyrimų poreikis. Reikalavimai projekto pagrindimui. Mokslo ir planavimo santykių tendencijos. Senovės kraštotvarka. Viduramžių kraštotvarka. Ankstyvųjų naujųjų amžių kraštotvarka. Šiuolaikinio amžiaus kraštotvarka. Senoji Lietuvos kraštotvarka. Tarpukario Lietuvos kraštotvarka. Sovietmečio Lietuvos kraštotvarka. Dabartinės Lietuvos kraštotvarka. Kraštotvarkos ateities problemos. Planavimo tipai ir lygmenys. Kraštotvarkos vadyba. Vėlyvųjų naujųjų amžių kraštotvarka. Ideologinė (paradigmos) problema. Subalansuoto vystymo samprata. Kraštotvarkos metodologiniai principai. Skaityti daugiau
Kraštotvarka (5)Kraštotvarkos samprata. Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo ryšys. Kraštotvarkos tikslas ir uždaviniai. Kraštotvarka. Kraštotvarkos mechanizmas. Tikslas. Kraštotvarkos uždaviniai. Teritorijų planavimas. Kraštovaizdžio samprata. Kraštotvarkos, kraštovaizdžio ekologijos ir teritorijų planavimo ryšys. Kraštovaizdis. Teritorijų planavimas. Kraštovaizdžio ekologija. Strateginis planavimas, strateginių planų įvairovė, strateginio planavimo procesas. Strategija. Strateginio planavimo organizavimas. Bendrasis programavimo dokumentas. Strateginio planavimo procesas. Strateginio valdymo stadijos. Strateginio planavimo principai. Strateginio planavimo proceso etapai. Teritorijų planavimas. Teritorijų planavimo tikslai. Teritorijų planavimo dokumentų įvairovė. Teritorijų planavimo procesas, etapai, stadijos. Teritorinis planavimas. Teritorijų planavimo lygmenys. Teritorijų planavimo organizavimas. Teritorinių planų įgyvendinimas. Teritorijų planavimo rūšys. Teritorijų planavimo procesas. Teritorijų planavimo viešumas. Sąlygos teritorijų planavimo proceso sėkmingai eigai. Specialieji teritorijų planavimo dokumentai. Ekologų vaidmuo kraštotvarkoje, kraštovaizdžio ekodiagnostikoje. Teisiniai kraštotvarkos pagrindai. Kraštotvarkos projektų sudėtinės dalys. Bendras kraštotvarkos projektas turi. Kraštotvarkos paradigmos. Darnaus (subalansuoto) vystymosi ideologija. Erdvinės koncepcijos kūrimo principai. Paradigma. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Strategijos įgyvendinimo pagrindiniai principai. Antropoekologiniai kriterijai. Kraštotvarkos kriterijų derinimas istorijos bėgyje. Antropoekosistema. Taikomieji teritorijų tyrimai. Sprendinių priėmimas kraštotvarkoje. Planavimo sprendinių pasekmių vertinimas. Kraštovaizdžio psichonominis vertinimas. Kompiuterinės grafikos panaudojimas teritorijų planavime, kraštovaizdžio ekologijoje. Zonavimas įvairiuose lygmenyse. Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinės raidos koncepcija. Urbanistinis karkasas. Gamtinis karkasas. Gamtinio karkaso formavimo kryptys. Gamtinio karkaso Lietuvoje formavimo ypatumai. Želdynų sistemos formavimo problema. Miestotvarkos problemos. Miškų tvarkymo schemų rengimo problema. Miškingumo didinimo kraštotvarkinės problemos. Vandentvarkos problemos. Žemėtvarkos problemos. Lietuvos kraštovaizdžio formavimosi raida. Kaimo kraštovaizdžio istoriniai tipai. kraštovaizdžio istoriniam tipui. Paveldotvarkos teritorijų planavimo dokumentai. Rekreacinių teritorijų plėtra teritorijų planavimo dokumentuose. Regioninės politikos problema Lietuvoje. Regioninio planavimo dokumentai. Makroregioninio planavimo kontekstas. Pasaulio šalių raidos scenarijai. Rusijos raida (Rusija autoritarinė, nacionalistinė valstybė – Rusija demokratinė, atvira valstybė). Kraštovaizdžio ekologijos mokslo raida. Kraštovaizdžio geosisteminė koncepcija. Geosistemų atsparumą lemiantys veiksniai. Kraštovaizdžio geosisteminė koncepcija. Kraštovaizdžio ekodiagnostika. Žmogaus poveikį į kraštovaizdį nusakantys rodikliai. Kraštovaizdžio ekologinė diagnostika. Kompleksinė gamtos apsaugos schema iki 2000 metų. Probleminės situacijos, probleminiai kraštotvarkiniai regionai. Kraštovaizdžio būklės indikatoriai. Geofizinė kraštovaizdžio samprata. Gamtiniai ir kai kurie ūkinės veiklos ypatumai atskiruose žemėvaizdžių tipuose. Geocheminė kraštovaizdžio samprata. Geocheminiai barjerai. Biogeocheminė provincija. Geosistemų jautrumo cheminiam poveikiui nustatymo metodologiniai aspektai. Kraštovaizdžio fragmentacijos įtaka biologinei įvairovei. Skaityti daugiau
Kraštotvarka (6)Kraštotvarka. Kraštovaizdis. Gamtinis kraštovaizdis. Kaimiškasis kraštovaizdis. Miestiškasis (antropogeninis, urbanizuotas) kraštovaizdis. Kultūrinis kraštovaizdis. Kraštovaizdžio architektūra. Kraštovaizdžio pažinimas. Kraštovaizdžio formavimas. Kraštovaizdžio planavimas. Kraštovaizdžio tvarkymas. Kraštovaizdžio tvarkymo planas. Kraštovaizdžio tvarkymo zona. Kraštovaizdžio teritorinė struktūra. Kraštovaizdžio politika. Kraštovaizdžio vadyba (valdymas). Kraštovaizdžio apsauga. Apsaugos reglamentas. Apsaugos zonos. Kraštovaizdžio kokybės etalonas. Kraštovaizdžio vizualinė kokybė. Kraštovaizdžio vizualinės aplinkos kokybė. Estetinė kraštovaizdžio kokybė. Darnus vystymasis. Teritorijų planavimas. Bendrasis planas. Specialusis planas (projektas). Specialusis teritorijų planavimas. Detalusis planas. Valstybės ilgalaikės raidos strategija. Ilgalaikė ūkio plėtros strategija. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Bendrasis programavimo dokumentas. Strateginis planavimas. Želdynas. Želdynų sistema. Žalioji jungtis. Atskirasis želdynas. Priklausomasis želdynas. Želdyno kūrimas. Želdynų apsauga. Želdynų atkūrimas. Želdyno tvarkymas. Želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo projektas. Želdyno pertvarkymas. Želdyno naikinimas. Istorinis želdynas. Istorinio želdyno atkūrimas. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai. Arboretumas. Dendrologinis rinkinys. Parkas. Valstybinės reikšmės parkas. Miesto ar miestelio sodas. Skveras. Želdynų normavimas. Želdiniai. Želdinių būklės ekspertizė. Krūmas. Krūmokšnis. Puskrūmis. Liana. Medis. Medžių ir krūmų naikinimas. Veja. Žolinis augalas. Suinteresuota visuomenė. Želdynų ir želdinių savininkas. Želdynų ir želdinių valdytojas. Kraštotvarkos tikslas. Visuomenė. Kraštotvarkoje aplinka apibūdinama keturiais aspektais. Pagrindiniai globalinės ekologinės krizės aspektai. Europos kontekste iškelti kraštovaizdžio tvarkymo ir apsaugos reikalavimai natūraliam kraštovaizdžiui. Pagal antropogeninio poveikio laipsnį skiriami du pagrindiniai kraštovaizdžio tipai. Abiogeniniams komponentams priskiriama. Biogeniniams priskiriama. Sukultūrintas kraštovaizdis pagal antropogeninio poveikio laipsnį yra dviejų atmainų. Antropogenizuotas kraštovaizdis. Antropogeninis kraštovaizdis. Atsižvelgiant į žmogaus poveikio aplinkai laipsnį ir pobūdį, Lietuvoje vartojami du gamtos ir žmogaus veikla formuojamo kraštovaizdžio apibrėžimai. Kultūrinių kraštovaizdžių kategorijos. Kraštovaizdžio kitimas yra siejamas su šiais procesais. Kraštovaizdžio formavimo principai. Kraštovaizdžio bei visos aplinkos pertvarkymas turi atitikti keturis pagrindinius aplinkos kokybės formavimo reikalavimus. Teritorijų plėtros uždaviniai kraštotvarkoje. Kraštotvarkos srityje tvariai teritorijos plėtrai pasiekti būtina. Pagrindiniai teritorijos raidos tikslai yra optimizuoti. Kraštovaizdžio planų lygmenys. Kraštovaizdžio planų organizatoriai. Rengti kraštovaizdžio planus turi teisę. Kraštovaizdžio plano rengimo etapą sudaro trys stadijos, kurių metu atliekama analizė, nustatomi prioritetai ir parengiami sprendiniai. Kraštovaizdžio planą sudaro grafinė dalis. Kraštovaizdžio tvarkymas. Kraštovaizdžio analizė ir vertinimas. Želdynai. Pagrindinės želdynų funkcijos. Želdynai klasifikuojami į... Atskirieji želdynai pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį yra. Nustatyti šie miesto rekreacinės paskirties želdynų ir kitų želdynų tipų minimalūs plotai. Istoriniai valstybiniai parkai nustatomi pagal šiuos kriterijus, kai... Svarbiausi įstatymai. Skaityti daugiau
Kraštovaizdžio architektūros pagrindaiItališkieji sodai (parkai) ir prancūziškieji parkai (geometrinis komponavimo stilius). Versalio sodai. Vila D‘este. Angliškieji parkai (peizažiniai parkai, mišrūs parkai ir modernūs bei postmodernūs želdynai). Centrinis Niujorko parkas. Hamburgo miesto parkas – Standtpark. Palangos botanikos parkas. Birutės kalnas. Skaityti daugiau
Kraujas. Širdies fiziologijaKraujas, jo sudėtis ir funkcijos, hematokritas. Plazmos sudėtis. Kraujo ypatybės: pH, osmosinis slėgis, rūgščių-šarmų pusiausvyra ir buferinės sistemos. Eritrocitai ir jų funkcija. Leukocitai ir jų funkcija. Trombocitai ir jų funkcija. Širdies fiziologija, širdies raumuo, automatija ir širdies laidžioji sistema. Širdies elektrinis aktyvumas, elektrokardiograma. Širdies ciklas. Širdies susitraukimo savireguliacija (autoreguliacija) - heterometrinė, homeometrinė. Širdies darbo rodikliai: kraujotakos minutinis tūris ir sistolinis tūris. Nervinė ir humoralinė širdies darbo reguliacija. Kraujo tekėjimo greitis (tūris, linijinis). Pulsas ir jo rūšys. Kraujospūdis. Arterinio kraujospūdžio reguliacija. Kvėpavimas, jo fazės. Išorinio kvėpavimo mechanizmas. Plaučių tūris ir talpa. Limfinė sistema. Kraujagyslių tonuso reguliavimas. Plaučių ventiliacija ir kiekybinis ventiliacijos rodiklis. Dujų apykaita plaučiuose. Dujų transportas krauju. Dujų apykaita audiniuose. Medžiagų apykaitos reguliacija. Baltymų apykaita. Kvėpavimo centras. Kvėpavimo reguliacija. Medžiagų apykaita ir jos reikšmė. Angliavandenių apykaita. Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita. Pagrindinė ir papildoma energijos apykaita. Riebalų apykaita. Metodai energijos išeikvojimui nustatyti. Deguonies suvartojimas ir skola. Šilumos gamyba ir eikvojimas. Organizmo energetinis balansas. Žmogaus kūno temperatūra ir termoreguliacija. Termoreguliacijos centras. Inkstų funkcija. Šlapimo susidarymas inkste. Vidaus sekrecijos liaukų bendra charakteristika. Posmegeninė liauka ir jos funkcijos. Skydinės ir prieskydinės liaukų funkcijos. Lytinės liaukos ir jų hormonai. Antinkščių žievinės dalies funkcija. Kasos endokrininė funkcija. Skaityti daugiau
Krikščioniška pedagogikaV.Vainilavičiūtės paskaitos "krikščioniškoji pedagogika" klausimai ir atsakymai pirmajam kontroliniui. 47 klausimai su atsakymais. Skaityti daugiau
Krikščioniška sociologijaBibliniai karitatyvinės veiklos pagrindai. Senojo ir Naujojo Testamentų apžvalga. Senojo Testamento judaizmas. Pirmųjų amžių krikščionys: Apaštalų mokiniai ir apologetai. Bažnyčios Tėvai po imperatoriaus Konstantino valdymo. Problematiški faktoriai tarp turto ir skurdo. Nuo kenčiančio neturtą į savanorišką neturtą. Vienuolyno mokykla. Nuo gailestingumo darbų į vargšų reabilitaciją. Naujieji amžiai išaukština žmogų. Rerum novarum. Pijus XI, Non abbiamo bisogno. Kančios trilogija 1937 kovo mėn. Pijus XI, Mit brenender Sorge. Pijus XI, Divini Redeptoris. Pijus XI, Nos es muy conocida. Skaityti daugiau
Krikščioniška sociologija (2)Jonas XXIII, Mater et Magistra. Jonas XXIII, Pacem in Terris. II Vatikano susirinkimas. II Vatikano Susirinkimas, Gaudium et spes. Paulius VI. Paulius VI, Populorum progressio. Paulius VI, Octogesima adveniens. Skaityti daugiau
Krikščioniškoji sociologija (2)Bibliniai karitatyvinės veiklos pagrindai. S. Ir N. Testamentų apžvalga. Pirmųjų amžių krikščionys: Apaštalų mokiniai ir apologetai. Bažnyčios Tėvai po imperatoriaus Konstantino valdymo. Nuo kenčiančio neturtą į savanorišką neturtą. Nuo gailestingumo darbų į vargšų reabilitaciją. Naujieji amžiai išaukština žmogų. Rerum novarum. Pijus XI, Non abbiamo bisogno. Kančios trilogija 1937 m. Skaityti daugiau
Krikščioniškoji sociologija (3)Jonas XXIII, Mater et Magistra. Pusiausvyra tarp ūkinių sektorių, sričių ir kraštų. Pusiausvyra tarp žemės ūkio ir pramonės bei viešųjų tarnybų. Pusiausvyra tarp atskirą tos pačios valstybės sričių. Ūkinės ir socialinės pusiausvyros reikalą tarp atskiru valstybių. Jonas XXIII, Pacem in Terris. II Vatikano susirinkimas. II Vatikano Susirinkimas, Gaudium et spes, 1965 12 07. Paulius VI. Paulius VI, Populorum progressio. Paulius VI, Octogesima adveniens, 1971 05 14. Skaityti daugiau
KriminalistikaKriminalistikos samprata ir sistema. Mokslo dalykas. Metodai. Kriminalistikos identifikacija. Kriminalistinė versija. Kriminalistinė technika. Pagrindinis tiriamosios kriminalistikos uždavinys. Konkretūs kriminalistinės technikos uždaviniai. Kriminalistikos priemonės ir būdai, naudojami įrodymams surasti, įtvirtinti bei paimti. Pagrindiniai daiktinių tyrimų metodai, naudojami ekspertizės įstaigose. Mikroskopiniai tyrimai. Tyrimai nematomuose spinduliuose. Kriminalistinis vaizdo fiksavimas. Kriminalistinio vaizdo fiksavimo samprata, sistema. Kriminalistikos fotografijos sąvoka, reikšmė, rūšys. Operatyvinės fotografijos būdai. Fotografavimas, atliekant tardymo veiksmus. Pagrindiniai kriminalistinės fotografijos tyrimo metodai. Termografija. Holografija. Trasologija. Trasologijos sąvoka, uždaviniai ir reikšmė. Pėdsakų susidarymo mechanizmas. Pėdsakų klasifikacija. Pėdsakų susidarymo mechanizmas yra svarbiausias ir pėdsakų klasifikavimo kriterijus. Rankų pėdsakai. Kojų pėdsakai. Transporto priemonių pėdsakai. Įsilaužimo įrankių pėdsakai. Dantų pėdsakai. Nagų pėdsakai. Žmogaus kūno ir drabužių pėdsakai. Kriminalistinis ginklų, šaudmenų, ir jų panaudojimo pėdsakų tyrimas. Kriminalistinė balistika. Šaunamųjų ginklu suradimas ir jų apžiūra. Šūvio pėdsakai. Nešaunamasis ginklas. Techninis-kriminalistinis dokumentų tyrimas. Kriminalistinė raštotyra. Asmens identifikavimas pagal išorės požymius. Kriminalistinė habitoskopija. Kriminalistinė registracija. Kriminalistinė odorologija. Kriminalistinė fonoskopija. Kriminalistinis mikroobjektų tyrimas. Kriminalistinės taktikos pradmenys. Kriminalistinių operacijų sąvoka ir klasifikacija. Nusikaltimo tyrimo planavimo sąvoka, reikšmė, rūšys. Įvykio vietos apžiūros sąvoka, rūšys, uždaviniai ir taktikos bendrosios taisyklės. Nusikaltimų tyrimo metodikos dalykas, sąvoka, sistema, uždaviniai. Skaityti daugiau
Kriminalistikos technikaKriminalistikos samprata. Kriminalistikos metodai. Kriminalistinė identifikacija. Kriminalistinė diagnostika. Kriminalistikos technikos samprata ir sistema. Operatyvioji kriminalistikos technika. Tiriamoji kriminalistikos technika. Kriminalistinio vaizdo fiksavimo samprata ir sistema. Kriminalistinės fotografijos sąvoka, sistema ir reikšmė. Operatyvios kriminalistinės fotografijos metodai. Dokumentinė fotografija. Tiriamosios kriminalistinės fotografijos metodai. Vaizdo įrašas ir kiti vaizdo fiksavimo metodai. Kriminalistinės fotografijos ir vaizdo įrašymo panaudojimo įforminimas. Fotoaparatai. Ekspertizė. Pėdsakai. Rankų pėdsakai. Kojų pėdsakai. Įsilaužimo įrankių pėdsakai. Transporto priemonių pėdsakai. Šaunamieji ginklai. Nešaunamieji ginklai. Sprogmenys. Kriminalistinio dokumentų tyrimo samprata ir uždaviniai. Pirminė dokumentų apžiūra. Pagrindinės elgimosi su jais taisyklės. Pagrindiniai dokumentų klastojimo būdai. Klastojimo požymiai. Dokumentų rekvizitų klastojimas. Mašinraščio tyrimas. Ekspertinio dokumentų tyrimo pagrindai. Dokumentų apsaugos elementai. Raštotyros samprata. Topografiniai ir rašysenos požymiai. Rašysenos ekspertizės pagrindai. Parašų tyrimo ypatybės. Pakeistos rašysenos tyrimas. Autorystės ekspertizės pagrindai. Medžiagos rašysenos ekspertizei parengimas. Habitoskopijos samprata. Žmogaus išorės požymių klasifikacija ir jų identifikacinė reikšmė. Žodinio atvaizdo sistema ir žmogaus išorės požymių aprašymo taisyklės. Paieškos orientuotės sudarymas. Kiti habitoskopijos metodai ir priemonės nusikaltimams tirti. Pagrindiniai kriminalistinės registracijos raidos etapai. Kriminalistinė registracijos samprata ir reikšmė. Kriminalistinės įskaitos tvarkomos VRM kriminalistinių tyrimų tarnyboje. Kriminalistinė odorologija. Kriminalistinė fonoskopija. Mikroobjektų tyrimas. Skaityti daugiau
Kriminologija (2)Kriminologijos samprata. Teisinis, sociologinis požiūris į kriminologiją. Klasikinė kriminologija. Antropologinių kriminologinių idėjų atsiradimas. Č. Lombrozo (1836-1909). Sociologinių kriminologinių idėjų atsiradimas. L. Ketle (1796-1874). Radikaliųjų kriminologinių idėjų atsiradimas. Protinio atsilikimo (intelekto) teorijos. Protinio atsilikimo teorijos. Hormoninės veiklos, kūno konstitucinės sandaros teorijos. Hormoninės veiklos sutrikimų (kūno konstitucinės sandaros) teorijos. Genetinės teorijos. Psichoanalitinės teorijos. Neutralizacijos teorija. Išmokimo teorijos (diferencijuotų asociacijų teorija, modernesnės išmokimo teorijos). Sociobiologinė destrukcijos teorija. Klinikinė kriminologija. Socialinės dezorganizacijos teorija. Ekologinė kriminologija ir architektūrinė kriminologija. Anomijos teorija. Kultūrų teorijos. Įtampos teorijos. Subkultūrų teorijos. Stigmatizacijos teorijos. Feministinės teorijos. Nusikalstamumo samprata, pagrindinės savybės. Pagrindiniai nusikalstamumo rodikliai: nusikalstamumo būklė, lygis, dinamika. Registruotas, latentinis, realusis nusikalstamumas. Nusikalstamumo latentiškumo priežastys, jų klasifikacija, išaiškinimo būdai. Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje. Šiuolaikinis nusikalstamumas pasaulyje. Nusikaltimų žala, jos rūšys ir įvertinimas. Pagrindinės žmogaus koncepcijos: ekonominė, psichologinė, sociologinė, biologinė. Nusikaltėlio asmenybė, jos struktūra. Nusikalstamo elgesio mechanizmo samprata ir reikšmė. Nusikalstamo elgesio mechanizmo dalių sąveika. Viktimologinės teorijos Kriminologinio tyrimo samprata, jo tikslai ir rūšys. Kriminologinio tyrimo metodai. Kriminologinė informacija, jos pagrindiniai šaltiniai: registruotoji statistika, viktimologiniai tyrimai, "Self-Report" tyrimai. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje informacinė sistema: apibūdinimas, poreikiai, vartotojai, reikšmė. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje informacinės sistemos komponentai. Automatizuota statistinė informacinė sistema ASIS, Kriminologinė statistika, Renginiai, Kriminologinė literatūra, Nuorodos. Nusikaltimų prevencijos samprata. Reikalavimai nusikaltimų prevencijai. Nusikaltimų prevencijos ir bausmės santykis. Nusikaltimų prevencijos priemonių rūšys. Nusikaltimų prevencijos priemonių veiksmingumas. Kriminalizacijos problema. Kriminalizacijos formos. Teorijos, neigiančios kriminalizacijos naudingumą. Kriminalizacijos prielaidos. Šalutiniai kriminalizacijos padariniai. Kriminalizacijos prielaidos. Baudžiamųjų įstatymų rengimo problemos. Poveikio nusikalstamumui šiuolaikinė praktika Vakarų Europoje. Skaityti daugiau
Kritikos etikaKą reiškia kritika? Kritikos socialinis vaidmuo. Kritikos funkcijos. Savanaudiškos kritikos aspektai. Kritika suvesti sąskaitoms. Kritika išsaugoti prestižui. Kritika kaip darbo stilius. Ordinarinė (atatinė) kritika. Parodomoji kritika. Kontrkritika. Kritika už sąžiningumą. Ką reiškia konstruktyvi kritika. "Aš" kritikoje. Neskubėti kritikuoti. Ką reiškia objektyvi kritika. Kritikos analitiškumas. Asmeniškumo mastas. Galimybė pasiteisinti. Bausmės dydis. Dalykiška kritika. Kritikos objektas. Kritikos tonai. Kritinės pastabos forma. Klaidų priminimas. Juoko vieta kritikoje. Kritika ir iniciatyva. Vadovo kaltė. Skaityti daugiau
Krovinių gabenimas (2)Transporto markiruotės išdėstymas. Krovinių klasifikavimas. Krovinių ruošimas vežimui. Krovinių saugojimas. Pavojingi kroviniai. Krovinių vežimų apimtis, jų apyvarta, srautai. Tara ir krovinių markiravimas. Krovinių vežimas paketais. Krovinių vežimas konteineriuose. Sąskaita faktūra. Konsulinės faktūros. Liudijimas apie krovinio kilmę. Vežimo važtaraštis. Grupinis vežimo važtaraštis. Ištisinio vežimo važtaraštis. Standartinis orderis vežimui. Vežimo kelių transporto važtaraštis CMR. TIR knygelė. Geležinkelio važtaraštis. Aviacinis važtaraštis. Sutartis apie laivo frachtavimą. Važtaraštis pavojingiems kroviniams. Muitinės funkcijos. Skaityti daugiau
Krovinių vežimas muitinės priežiūraĮvežamų prekių į muitų teritoriją ir išvežamų iš jos muitinės priežiūra. Laikinasis krovinių saugojimas. Prekių pateikimas muitinės procedūrų ar muitinės sankcionuotų veiksmų įforminimui. Muitinės deklaracija. Prekių deklaravimas išleidimo į laisvą apyvartą ir eksporto muitinės procedūroms. Sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūros. Tranzito muitinės procedūra, jos formos. Europos Bendrijos tranzitas. Naujoji kompiuterizuota tranzito sistema (NKTS). Supaprastintos muitinės procedūros. Pavojingų krovinių muitinė kontrolė. Dvigubos paskirties prekių importo ir eksporto muitinė kontrolė. Muitinės ir verslo bendradarbiavimas užtikrinant tarptautinės prekybos grandinės saugumą. Nauji muitinės uždaviniai užtikrinti užtikrinant tarptautinės prekybos grandinės saugumą. Bendra muitinės administracinė charakteristika. Specialios muitinės įstaigos. Skaityti daugiau
......