Šperos.lt > Šperos
Šperos

(2046 darbai)

Edukologijos įvadas (2)Ugdymo mokslo atsiradimas. Kas yra holistinis ugdymas? Kas yra pedagogika pagal įvairius autorius. Kas yra objektas? Pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai. Pedagogikos mokslo ryšiai su kitais mokslais. Ugdymo pobūdis įvairiais laikotarpiais. Pedagogikos mokslo pradininkai ir atstovai, jų darbai. Edukologijos mokslų klasifikavimas. Ugdymo tikslų skirstymo kriterijai. Kas yra profesinė kompetencija, kompetencijos sritys, mokytojo vaidmuo. Ugdymo tikslas ir uždaviniai. Žmogaus vystymosi samprata. Svarbiausi asmenybės vystymosi veiksniai. Žmogaus gyvenimo laikotarpiai pagal pedagogus. Gyvenimo laikotarpių charakteristika. Lietuvos švietimo sistemos struktūra, principai. Papildomo ugdymo sistemos principai. Skaityti daugiau
Edukologių tyrimų metodologijaTemos formulavimas. Tyrimo problema (tiriamasis klausimas). Objektas nustatymas, tikslai, uždaviniai. Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Hipotezė. Etikos problemos. privatumas. Anonimiškumas. Konfidencialumas. Apgaulė. Imties tūrio parinkimo būdai. Mokslo metodologija. Edukologinių tyrimų objektas. Kiti tyrimo metodai Dokumentų analizė. Metaanalizė. Istorinių šaltinių rinkimas. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodai. Klausimai. Anketa. Konkretaus tyrimo vykdymo plano sudarymas. Hipotezė. Mokslinio darbo pristatymo gynimui kriterijai. Reikalavimai darbo struktūrai, logikai. Skaityti daugiau
Ekologija (10)Įvadas. Autekologija. Sinekologija. Landšaftų kraštovaizdžio ekologija. Inžinerinė ekologija. Žmogaus ekologija. Etnoekologija. Ekosistema ir jos komponentai. Ekosistemos pagrindinės funkcijos. Ekotopo komponentai. Biocenozė. Fitocenozė. Zoocenozė. Fitofagai. Zoofagai. Kaprofagai. Nekrofagai. Mikrobiocenozė. Ekosistemų klasifikacija. Ekotonas. Biomas. Tundra ir poliarinės sritys. Spygliuočiai ir mišrieji lapuočiai, vidutinės klimatinės zonos miškai. Vidutinių platumų miškai. Stepės. Dykumos. Dykumėjimo procesas pasaulyje. Lietingi tropikų miškai (hilėja). Mangrų miškai. Savanos, krūmai, kalnų miškai. Vandenynai. Žmogaus sukurtos ekosistemos. Populiacijos sąvokos samprata. Homeostazė. Vartotojų ir aukų populiacijos reguliacijos schema. Individų išgyvenimas. Populiacijų dinamika. Populiacijų tipai. Ekologinė niša. Ekosistemų sukcesija (kaita). Skaityti daugiau
Ekologija (11)Ką tiria ekologija. Populiacijų savybės. Populiacijų dydžio reguliavimas. Gyvenimo strategijų įvairovė. Žmonių populiacijos gausėjimas. Kas yra biologinė bendrija. Bendrijos yra organizuotos. Ilgainiui bendrijos struktūra kinta. Kaip padidinti bendrijų biologinė įvairovę. Kas yra ekosistema. Energijos srautai ir medžiagų apytakos ratai. Globaliniai biogeocheminiai apytakos ratai. Skaityti daugiau
Ekologija (13)Ekologijos samprata. Tyrimo metodai. Faktorinė ekologija. Žemės planetos sferos. Ekologiniai veiksniai. Organizmų tolerancija ekologiniams veiksniams. Ekologinis valentingumas. Ekologinių veiksnių komplektiškumas. Ekologinių veiksnių klasifikavimas. Abiotiniai ekologiniai veiksniai. Atmosfera. Šviesa. Temperatūra. Vėjas. Hidrosfera. Pedosfera. Biotiniai veiksniai. Biotiniai santykiai rūšies viduje. Santykiai tarp rūšių. Ekologinė niša. Biologiniai ritmai. Skaityti daugiau
Ekologija (26)Pasaulio pabaigos variantai. Darnus vystymasis. Ekologinė kultūra. Taikomoji ekologija. Populiacijų ekologija. Faktorinė (veiksnių) ekologija. Sinekologija. Paleoekologija. Neoekologija. Eksperimentas. Modeliavimas. Ekologinis modeliavimas. Galutinis modeliavimo rezultatas. Globalinė ekologinė ir ekonominė politika. Aplinka. Ekosfera. Hidrosfera. Atmosfera. Dirvožemis. Žemės pluta. Mikroorganizmai. Augalai dirvožemyje. Pedobiontai. Mezopelaginė zona. Betipelaginė zona. Abisalinės zonos. Stratosfera. Mezosfera. Termosfera. Atmosferos reikšmė. Aplinkos veiksniai ir jų poveikis gyviesiems organizmams. Aplinkos veiksnys. Abiotiniai veiksniai. Šviesamėgiai. Unksminiai. Kriofilai. Šaltakraujai. Aukšta ozono koncentracija. Sausumos augalai. Dirvožemio oras. Biotiniai (biologiniai) veiksniai. Trofiniai. Antropogeniniai veiksniai. Antropogeninis poveikis. Genotipas. Negenetinė adaptacija. Atsakomoji reakcija. Preadaptacija. Aklimacija. Elgsenos reakcijos. Fiziologinė ir biocheminė adaptacija. Morfologinė adaptacija. Koevoliucija. Koadaptacija. Fiziologinė homeostazė. Fiziologinė homeostazė. Konservatyvieji organizmai. Prisitaikymo ribos. Ekologine niša. Ekologiniai gyvųjų organizmų ritmai. Cirkadiniai ritmai. Sezoniniai ritmai. Trumpalaikiai ciklai. Ilgalaikiai ciklai. Ekologinės populiacijos. Nepriklausomos populiacijos. Pseudopopuliacijos. Populiacijai būdingos savybės. Elgsenos struktūra. Banda arba kaimenė. Didėjančiosiose populiacijos. Mažėjančiosioms populiacijos. Mirtingumas. Biologinis populiacijos prieaugis. Bendrasis populiacijos prieaugis. Populiacijos homeostazė. Skaityti daugiau
Ekologija (27)Ekologijos samprata. Ekologijos mokslas skirstomas. Ekologijoje taikomi tyrimo metodai. Aplinka. Ekosfera. Litosfera. Hidrosfera. Atmosfera. Dirvožemis. Dirvožemį sudaro kietoji, skystoji ir dujinė dalys (fazės). Dirvožemyje gyvenantys organizmai. Hidrosfera. Vandenyje gyvenantys organizmai. Okeaninė sritis. Atmosfera. Troposfera. Stratosfera. Mezosfera. Termosfera. Aplinkos veiksnys. Aplinkos veiksnių suskirstymas aplinkos veiksnių suskirstymas pagal jų prigimtį. Pagal poreikį šviesai organizmai skirstomi. Pagal poreikį apšvietimo intensyvumui organizmai skirstomi. Kintant sezono fotoperiodui. Temperatūra - periodiškas. Šilumą mėgstantys ir jai reiklūs organizmai. Pagal gebėjimą palaikyti pastovią kūno temperatūrą organizmai skirstomi. Oras. Argonas. Vanduo. Pagal poreikį drėgmei augalai skirstomi į vandens augalus. Sausumos augalai skirstomi į. Vidutiniškai reiklūs drėgmei. Dirvožemis. Dirvožemio temperatūra. Biotiniai (biologiniai) veiksniai. Antropogeniniai veiksniai. Prisitaikymas. Genotipas. Fenotipas. Adaptacija. Negenetinė adaptacija. Atsakomoji reakcija. Adaptacijos rūšys. Ekologine niša. Populiacija. Tipai. Pagal sugebėjimą daugintis. Populiacijai būdingos savybės. Populiacijos lytinė struktūra. Elgsenos struktūra. Augalų populiacijos amžiaus struktūra. Gyvūnų populiacijos amžiaus struktūra. Populiacijos gausumas ir tankis. Skirtingų rūšių populiacijų tarpusavio santykiai. Ekologai išskiria šiuos skirtingų rūšių populiacijų, gyvenančių toje pačioje teritorijoje, tarpusavio santykius. Neutralizmas. Alelopatija. Amensalizmas. Konkurencija. Difuzinė konkurencija. Aktyvioji konkurencija. Antagonizmas. Parazitizmas. Grobuoniškumas. Hemiparazitizmas. Pusiau parazitai. Komensalizmas. Protokooperacija. Mutualizmas. Skaityti daugiau
Ekologija (28)Ekosistema. Ekosistemų klasifikavimas pagal prigimtį. Biocenozė. Biocenozė skirstoma į fitocenozę, mikroorganizmus, zoocenozę. Fitocenozė. Zoocenozė. Mikrobiocenozė. Ekotopas. Mitybos grandinė. Dauguma ekologų skiria dvi mitybos grandines. Fotosintezė. Organinių medžiagų kūrimosi lygiai. Ekotopas. Ekosistemos erdvinę struktūrą. Mityba. Mitybos grandinė. Plėšrūnų mitybos grandinė. Detritofagų mitybos grandinė. Parazitų mitybos grandinė. Ekosistemos sukcesija. Sukcesiju tipai. Biogenų balansas. Vidinį balansą. Išoriniam balansui. Biomas. Eurazijos ir kitų žemynų biomai. Arktiniai biomai. Tundra. Miškatundrės. Paokeaninės pievos ir miškapievės. Taiga. Mišrieji miškai. Plačialapiai miškai. Miškastepės. Stepės. Pusdykumės. Viduržemio juostos. Dykumos. Karštosios dykumos. Savanos. Azijos savanos. Musoniniai mišrieji. Paatogrąžų miškai. Drėgnieji atogrąžų miškai. Drėgnieji atogrąžų miškai. Aukštikalnės. Gėlavandenės ekosistemos. Tekantys vandenys. Šaltiniai. Stovintys vandenys. Druskingumas. Litoralinė zona. Jūrų ir vandenynų pelaginė dalis. Saulės apšviesta zona. Prieblandos (prietemos) zona. Tamsos (juodoji) zona. Gelmė (abisalinė) zona. Betipelaginėje zonoje yra. Abisalinėje zonoje yra. Estuarijos. Mangrovės. Maršos. Absoliutusis uolienų amžius. Santykinis uolienų amžius. Stratigrafinis metodas. Archeozojaus era. Proterozojaus era. Paleozojaus era. Karbono periodas. Viduriniojo Karbono periodas. Permo periodas. Mezozojaus era. Kainozojaus era. Biosferos pokyčių globalines problemas. Ekologinės problemos. Agrocenozės. Ekosistemų funkcijos. Ekologines problemas. Gėlavandenėse hidrosistemose. Vartotojiškų poreikių didinimas. Skaityti daugiau
Ekologija (29)Biosfera ir biogeninių medžiagų apytaka joje. Biogeninių medžiagų apytakos. Aplinkos apsaugos ekonominis efektyvumas miškai. Miškų resursai. Miškų ekologinis vaidmuo. Gyvūnų apsauga. Saugomos teritorijos. Saugomų teritorijų steigimas. Atmosferos apsauga. Globalinis oro užterštumas. Cheminis oro užterštumas. Vandens resursai ir jų apsauga. Vandens valymas. Vandens telkinių apsauginės juostos išvalymas ir priežiūra. Vandens Ph. Transporto tarša. Pramonės tarša. Energetinė pramonė. Saugomos teritorijos. Dirvožemis ir jo apsauga. Žemės fondas. Lietuvos žemės fondas. Gamtinė ir naikinamoji erozija. Dirvožemio erozijos rūšys. Prieš erozinis augalų vaidmuo. Ekologinė etika. Žmogaus ekologija. Parkai. Draustiniai. Atmosferos monitoringas. Vandens monitoringas. Dirvožemio monitoringas. Miškų monitoringas . Ekosistemų sukcesija. Energijos ir medžiagų apykaita ekosistemoje. Ekosistemų produktyvumas. Grynoji pirminė produkcija. Informacijos apykaita ekosistemoje. Populiacijos sąvokos samprata. Populiacijos homeostazė (savireguliacija). Aplinkos apsaugos ekonomikos efektyvumas. Miškų resursai ir miškų ekologinis vaidmuo. Miškų resursai. Miškų ekologinis vaidmuo. Skaityti daugiau
Ekologija (3)Ekologijos samprata. Ekologijos tyrimo metodai. Ekosistema. Fotosintezė. Biosfera. Ląstelės cheminė sudėtis. Baltymo savybės. Baltymų grupės. Angliavandeniai. Lipidai. Nukleinės rūgštys. Mitybos būdai. Skaityti daugiau
Ekologija (4)Miško ekologinis vaidmuo. Vandens resursai ir jų apsauga. Vandens telkinių apsauginės juostos, jų išskyrimas ir priežiūra. Geriamasis vanduo. Žemės ūkio objektų sanitarinės apsaugos zonos. Miško resursai ir miškų ekologinis vanduo. Miško kirtimas. Medienos panaudojimas. Malkų kaloringumo grupės. Želdinių lokalinė ekologinė reikšmė. Dirvožemis ir jo apsauga. Dirvožemio resursai (žemės fondas). Priešerozinių priemonių sistema. Rezervatai. Žuvinto gamtinis rezervatas. Čepkelių valstybinis rezervatas. Kamanų rezervatas. Viešvilės rezervatas. Kernavės istorinis rezervatas. Nacionaliniai parkai. Aukštaitijos nacionalinis parkas. Dzūkijos nacionalinis parkas. Kuršių Nerijos nacionalinis parkas. Saugomos teritorijos. Regioniniai parkai. Draustiniai ir jų rūšys. Saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai. Gamtos paminklų apsaugos zonos. Trakų istorinis nacionalinis parkas. Skaityti daugiau
Ekologija (6)Ekosistema. Ekosistemų komponentinė struktūra. Energija. Fotosintezė. Mitybos grandinė. Išorinis balansas. Rūšis. Populiacijų genetika. Saulės spinduliavimas. Energija ir energijos srautas. Pirminės produkcijos matavimo metodai. Gyvenimo strategijų įvairovė. Biogeocheminių ciklų samprata ir klasifikacija. Rezervinis ir kaitos elementų fondai medžiagų apytakos rate. Vandens apytaka. Deguonies apytaka. Anglies apytaka. Azoto apytaka. Sieros apytaka. Fosforo apytaka. Aplinkosauginės problemos, kurių priežastys yra azoto, fosforo, sieros, anglies biogenų balanso sutrikimai ekosistemose. Populiacija. Augalų ir gyvūnų populiacijos. Bendrija. Homeostazė. Aplinkos apsaugos aspektai. Žmonijos ir gamtinės aplinkos santykių raida. Globaliniai klimato pakitimai ir šiltnamio reiškinys. Globaliniai atmosferos sudėties pokyčiai dėl žmogaus ūkinės veiklos. Skaityti daugiau
Ekologinė teisė (2)Ekologinės ir aplinkos teisės santykis. Aplinkos teisė kaip savarankiška teisės šaka. Aplinkos teisės reguliavimo dalykas. Aplinkos teisės sistema, esminiai ypatumai. Gamtinių išteklių naudojimo teisė ir jos reguliavimo objektas. Aplinkos apsaugos valdymas, jo turinys. Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės turinys. Aplinkos apsaugos inspektoriai, jų teisės ir pareigos, įgaliojimai. Aplinkos apsaugos valdymas, struktūrinė schema. Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės priežiūra. Institucijos ir turinys. Ūkinės veiklos poveikio aplinkai prognozavimas. Teritorijų planavimo bendrasis planavimas ir jo turinys. Teritorijų planavimo detaliojo planavimo etapai. Pagrindinės tikslinės žemės paskirtis. Žemės gelmės kaip naudojamas ir apsaugos objektas. Žemės gelmių nuostatos ir leidimai naudoti Žemės gelmių išteklius. Leidimai žemės gelmių tyrimui. Išdavimo, sustabdymo leidimai. Aplinkos oro taršos valdymas. Vanduo kaip naudojimo ir apsaugos objektas. Valstybei išimtinės nuosavybės teisėmis priklausantys telkiniai. Laukinių augalų skirstymas į grupes pagal teisinio Miškai kaip naudojimo ir apsaugos objektas. Miškų nuosavybė ir privačių miškų naudojimo. Miškų kontrolės sistema. Valstybiniai miškų pareigūnai. Medžių augančių ne miško žemėje apsaugos teisinis reglamentavimas. Teisinis medžioklės reglamentavimas. Medžioklės dokumentai. Saugomos teritorijos ir jų rūšys. Saugomų teritorijų sistema. Saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimas. Skaityti daugiau
Ekonometrija (2)Diferencialiniai skaičiavimai ekonominėje analizėje. Vadybos sprendimai. Modeliavimo procesas. Modelių tipai. Modelių savybės. Modelių kūrimas. Duomenų modeliavimas. Modelių klasifikavimas. Deterministiniai ir tikimybiniai modeliai. Iteracinis modelis. Modeliavimas ir sprendimų priėmimas realioje aplinkoje. Simplekso metodas. Lygčių pakeitimas. Alternatyvūs kaštai. Įvertinimas. Skaityti daugiau
Ekonometrija (3)Ekonometrijos samprata. Ekonometrinio modelio sudarymo procedūra. Regresinė analizė. Regresinės analizės samprata. Regresinės analizės taikymo sąlygos. Klasikinės regresinės analizės prielaidos. Porinė tiesinė regresija: parametrų vertinimas. Porinės tiesinės regresijos samprata. Mažiausių kvadratų metodas. Tiesinio porinio regresinio modelio paklaida. Taškiniai ir intervaliniai įverčiai. Hipotezių tikrinimas. Taškiniai ir intervaliniai įverčiai. Hipotezių tikrinimas. Prognozavimas ir regresija. Porinė tiesinė regresija. Ekonominė interpretacija ir rezultatų pateikimas. Regresinės lygties matematinė formos parinkimas. Regresinės lygties skaičiavimų rezultatų pateikimas. Dauginio modelio išraiška ir parametrų įverčiai. Reikšminių veiksnių pasirinkimo procedūra. Dauginės regresijos ryšio determinuotumas ir ekonominė įverčių interpretacija. Dauginės regresijos determinuotumas. Ekonominė dauginės regresijos interpretacija. Fiktyvūs kintamieji. Kintamųjų (fiktyvių) samprata ir naudojimas. Pažeistų klasikinių regresijos modelio prielaidų atvejai. Regresinio modelio paklaidų autokoreliacija. Autokoreliacijos problemos esmė. Koreliacijos diagnostika. Autokoreliacijos problemos sprendimo būdai. Heteroskedastiškumo problema. Heteroskedastiškumo samprata. Heteroskedastiškumo priežastys. Heteroskedastiškumo diagnostika. Skaityti daugiau
Ekonometrika (6)Ekonometrika. Asimetrinių ryšių tarp kintamųjų egzistavimas. Multikolinearumas. Heteroskedastija. Liekamųjų paklaidų autokoreliacija. Kintamųjų specifikavimo problema. Langų egzistavimas. Laginis kintamasis. Ekonometrikos sritys. Modelis. Modelio aspektai. Aplinka. Modelio adekvatumas. Modeliavimas. Tyrimo etapai. Atsitiktinis dydis. Atsitiktinis kintamasis. Atsitiktinių kintamųjų klasifikacija. Kiekybinis atsitiktinis kintamasis. Kokybinis atsitiktinis kintamasis. Pseudokintamasis. Laiko eilutė . Veiksnių grupės. Ekonometrikos modelio sudarymo etapai. 1-ojo etapo uždaviniai. 4-ojo etapo uždaviniai. Matavimas. Matavimo skalės. Ekonometrikos eksperimento struktūriniai dėmenys. Eksperimento rūšys. Aktyvaus eksperimento sunkumai. Stebinių užrašymo formos. Stebinių tipai. Blokuotieji duomenys. Duomenų statistinės diagramos. Stebinių priešanalizės esminiai klausimai. Duomenų normalumo tikrinimas. Nepriklausomų kintamųjų ryšiai. Funkcinis ryšys. Koreliacinis ryšys. Koreliacijos koeficientas. Stjudentas. Vidutinė aproksimavimo paklaida. Vidutinis elastingumo koeficientas. Gauso-Markovo prielaidos. Tiesinės regresijos lygtis. Koeficiento b reikšmingumas. Determinacijos koeficiento reikšmingumas. Determinacijos koeficientas. Liekamoji paklaidų kvadratų suma RSS. Bendroji paklaidų kvadratų suma TSS. Regresijos kvadratų suma ESS. Fišerio kriterijus. Pataisytas determinacijos koeficientas. Pasikliautinasis intervalas. Polinkis b. Kirtimas a. Lyginant regresijos modelius. Daugialypės regresijos funkcija. Daugialypės regresijos modelyje, išvadoms taikomi Fišerio ir Stjudento kriterijai. Daliniai koreliacijos koeficientai. Prognozavimas. Naivieji prognozės modeliai. Adaptyvieji prognozės modeliai. Racionaliosios prognozės modeliai. Regresijos modelio koeficiento savybės. Heteroskedastija. Heteroskedastija nustatoma. Autokoreliacija. Kintamojo pakaitalas. Ekonometrinių lygčių sistema. Endogeniniai kintamieji. Egzogeniniai kintamieji. Pasiūlos kreivei kylant aukštyn ir paklausos kreivei pasislinkus į dešinę. Kai pasiūlos kreivė horizontali. Kai pasiūlos kreivė vertikali. Išskirtys nustatomos. Stebinių įtakos indeksas. Standartizuota liekana. Kuko matas. Skaityti daugiau
EkonomikaRinka. Paklausa ir pasiūla. Kaštai ir pelnas. Kainų politika. Bendras vidaus produktas. Cikliniai svyravimai. Fiskalinė politika. Bankai. Ekonomikos augimas. Tarptautinė prekyba ir investicijos. Vyriausybės vaidmuo ekonomikoje. Skaityti daugiau
Ekonomika (102)Pagrindiniai ekonomikos sektoriai ir nacionalinių pajamų apskaita. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) kaip baigtinių prekių ir paslaugų kainų suma. Nominalusis ir realusis BNP. BNP kaip pajamų ir kaip išlaidų suma. Kiti nacionalinio produkto rodikliai: Bendrasis vidaus produktas (BVP), Grynasis nacionalinis produktas (GNP), nacionalinės, asmeninės bei disponuojamos pajamos. Bendrosios paklausos struktūra. Vartojimas ir jo funkcija. Polinkis vartoti. Taupymas. Polinkis taupyti. Taupymo funkcija. Pusiausvyros nacionalinis produktas ir jo kitimas. Multiplikatorius. Trumpojo ir ilgojo laikotarpio bendrosios pasiūlos kreive. AD ir AS pusiausvyra. Recesinis ir infliacinis tarpsnis. Fiskalinės politikos esmė ir tikslai. Valstybės pajamos ir išlaidos. Vyriausybės sektoriaus poveikis vartojimo išlaidoms. Vyriausybės išlaidų poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui. Fiskalinės (iždo) politikos priemonių naudojimas. Nediskretinė fiskalinė politika: savaiminiai stabilizatoriai. Pinigų kilmė ir funkcijos. Šiuolaikiniai pinigai ir jų kiekis (MI, MII, MIII). Pinigų pasiūla ir paklausa. Paklausa ir palūkanų norma. Bankų atsiradimas ir jų funkcijos. Būtino rezervo principas. Pinigų pasiūlos plėtimas ir mažinimas. Pinigų multiplikatorius. Centrinis bankas ir jo funkcijos. Pinigų pasiūlos kontrolės bei reguliavimo būdai. Monetarinė politika: esmė ir tikslai. Darbo jėgos ir nedarbo sąvokos. Nedarbo rūšys. Natūralus nedarbo lygis. Nedarbo mažinimo politika. Infliacija ir jos formos. Infliacijos priežastys. Infliacija ir nedarbas. Filipso kreivė. Infliacijos kaštai ir pasekmės. Infliacijos mažinimo keliai. Vyriausybės antiinfliacinė politika. Ekonomikos augimo sąvoka ir pasekmės. Ekonominio augimo veiksniai. Gamybos funkcija. Ekonominio augimo ribos ir kaštai. Verslo ciklas. Valiutų rinka. Fiksuotas ir plaukiojantis valiutų kursai. Mokėjimų balansas. Mokėjimų balanso elementų kitimas. Skaityti daugiau
Ekonomika (104)Įmonė, jos tikslai ir funkcijos. Įmonių klasifikavimo kriterijai: nuosavybė, rinkos pozicija, dydis, veiklos pobūdis. Įvairių įmonių rūšių (individualios įmpnės, ūkinės bendrovės, akcinės bendrovės) privalumai ir trūkumai. Akcinės bendrovės veiklos principai. Akcijos ir jų rūšys. Kontrolinis akcijų paketas. Kaštų samprata. Privatūs ir visuomeniniai kaštai. Alternatyvieji (ekonominiai) kaštai. Eksplicitiniai (buhalteriniai) ir implicitiniai (nuomojami) kaštai. Pastovieji ir kintamieji kaštai. Bendrieji, vidiniai ir ribiniai gamybos kaštai. Normalusis, ekonominis ir bendrais pelnas. Ekonominio pelno siekimas ir išteklių paskirstymas. Rinkos struktūra ir jos požymiai. Tobulosios konkurencijos rinkos modelio ypatybės. Monopolinė rinka. Monopolijų rūšys. Antimopolinė politika: įstatymai ir reguliavimas. Oligopolinė rinka. Monopolinės konkurencijos rinka. Darbo rinkos specifika. Darbo pasiūla ir paklausa. Tobulosios ir netobulosios konkurencijos darbo rinka. Darbo užmokestis kaip darbo kaina. Nominalusis ir realusis darbo užmokestis. Darbo užmokesčio skirtumai ir juos lemiantys veiksniai. Kapitalo rinka. Skolinamojo kapitalo paklausa ir pasiūla. Palūkanos. Realioji ir nominalioji palūkanų norma. Vertybinių popierių rinka. Akcijų kursas ir jo veiksniai. Investitorių rizika, pelnas ir nuostoliai. Nuomos santykiai rinkos ūkyje. Žemės rinka. Žemės renta. Žemės kaina. Nacionalinis produktas, jo skaičiavimo tikslai. Bendras vidaus produktas, jo dydžio nustatymo metodologiniai pagrindai. Nominalusis ir realusis bendras vidaus produktas. BVP defliatorius. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas. Pagrindiniai visuomenės ekonomikos tikslai. Ekonomikos augimo samprata. Skaityti daugiau
Ekonomika (11)Ekonomikos objektas. Ekonomikos sąlygos ir ekonomiškumo principas. Fizinis ir ekonominis efektyvumas. Statybos objekto (darbų) kainos skaičiavimo tvarka. Statybos išteklių sąnaudų normatyvai. Išteklių kainos. Sąmatiniai ir gamybiniai normatyvai. Sąmatos ir jų rūšys. Kainos ilgio lokalinės sąmatos. Statybos kainos nustatymas konkursuose, Įmonė kaip sistema. Įmonės tikslų sistema. Įmonės pajamos, pridėtinė vertė ir pelnas. Pelno paskirstymas. Statybos įmonių pagrindinis ir apyvartinis kapitalas. Fondų vertės rūšys. Techninis ir ekonominis gamybos efektyvumas. Gamybos masto apribojimai. Minimalus nenuostolingas gamybos mastas. Kapitalo sąvoka ir esmė. Pagrindinis ir apyvartinis kapitalas. Amortizacija ir jos nustatymo metodai. Apyvartinės lėšos ir jų struktūra. Apyvartos ciklas. Apyvartinių lėšų panaudojimo kriterijai. Investicijos. Investicijų vertinimo metodai. Kapitalo Gamybos išlaidos ir jų struktūra. Apskaitos sąvoka. Buhalterinė sistema su dvigubu įrašu. Inovacijų sąvoka ir turinys. Inovacijų rezultatyvumas. Statybos sąmatinė vertė. Sąmatinė ir faktinė savikaina. Gamybos išlaidos ir rentabilumas. Buhalterinės ir finansinės atskaitomybės balansai. Apskaitos tikslas ir efektyvumas. Apskaitos klasifikavimas. Darbo užmokestis statyboje. Tarifinė sistema. Užmokesčio formos, jų privalumai ir trūkumai. Grynasis pinigų srautas ir jo nustatymas. Darbo našumas ir jo vertinimo būdai. Skaityti daugiau
......