Administracinės teisės sąvoka. Administracinės teisės objektas. Pagrindinės visuomeninių santykių grupės, sudarančios administracinės teisės objektą. Administracinės teisės teisinio reguliavimo metodas. Administracinės teisės sistema. Administracinės teisės normų sisteminimo sąvoka. Administracinės teisės normų sisteminimo formos. Administracinės teisės šaltiniai: sąvoka ir pagrindinės šaltinių grupės. Administracinės teisės santykis su kitomis teisės šakomis. Administracinės teisės normų sąvoka. Administracinės teisės normų struktūra. Administracinės teisės normų rūšys pagal poveikio subjektams pobūdį. Administracinės teisės normų rūšys pagal turinį. Administracinio-teisinio santykio sąvoka. Administracinio-teisinio santykio struktūra: administracinio santykio subjektas; administracinio-teisinio santykio objektas; administracinio-teisinio santykio turinys. Administracinių-teisinių santykių rūšys pagal santykio dalyvio tarpusavio ryšius. Juridiniai faktai: sąvoka ir rūšys. Socialinio valdymo sąvoka. Socialinio valdymo rūšys. Viešojo administravimo sąvoka. Viešojo administravimo principų sąvoka. Viešojo administravimo principų sistema. Pagrindiniai arba socialiniai – teisiniai viešojo administravimo principai. Organizaciniai – techniniai viešojo administravimo principai. Viešojo administravimo formos sąvoka. Viešojo administravimo formų rūšys. Viešojo administravimo metodų sąvoka. Viešojo administravimo metodų rūšys. Viešojo administravimo teisės akto sąvoka. Viešojo administravimo institucijų leidžiamų teisės aktų rūšys pagal juridines savybes. Viešojo administravimo institucijų leidžiamų teisės aktų rūšys pagal veikimo erdvę. Viešojo administravimo institucijų leidžiami teisės aktų rūšys pagal aktus priimančias institucijas. Viešo administravimo teisės aktams keliami reikalavimai. Viešojo administravimo teisės aktams keliamų reikalavimų nesilaikymo pasekmės. Viešojo administravimo teisės aktų parengimo ir priėmimo tvarka. Viešojo administravimo institucijos sąvoka. Viešojo administravimo institucijos kompetencijos sąvoka. Viešojo administravimo institucijos kompetencijos elementai. Viešojo administravimo institucijų klasifikavimas pagal svarbiausių klausimų sprendimo būdai. Viešojo administravimo institucijų kvalifikavimas pagal veiklos teritorija. Lietuvos Respublikos vyriausybės sudarymo tvarka ir programa. Ministro – pirmininko skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarka. Atvejai, kada vyriausybė privalo gražinti įgaliojimus. Atvejai, kada vyriausybė privalo atsistatydinti. Vyriausybės atsakomybė ir atskaitomybė. Interpeliacijos pateikimo ministrui-pirmininkui ar ministrui tvarka Vyriausybės narių garantijų rūšys. Vyriausybės santykiai su Lietuvos respublikos prezidentu. Vyriausybės santykiai su Lietuvos Respublikos seimu. Vyriausybės santykiai su savivaldybėmis. Ministro – pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir jų kompetencija. Ministro skyrimo į pareigas tvarka. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir jų kompetencija. Įstaigos prie ministerijų rūšys. Ministerijos kolegija ir jos sudėtis. Vyriausybės įstaigos: jų steigimo tvarka ir rūšys. Apskrities viršininko kompetencija. Vietos savivaldos ir savivaldybės samprata. Savivaldybės institucijų rūšys. Terminas, per kurį turi būti išrinktas meras ir paskirtas savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracija ir jos administracinis – teisinis statutas. Savivaldybės meras ir jo administracinis teisinis statutas. Savivaldybės mero atsakomybė. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas tvarka. Seniūnijos sąvoka. Seniūno skyrimo ir atleidimo tvarka. Savivaldybių veiklos priežiūra. Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų rūšys bei jų administracinis teisinis statutas. Nevyriausybinių organizacijų administracinis teisnumas ir veiksnumas. Nevyriausybinių organizacijų steigimas ir veiklos pagrindai. Nevyriausybinių organizacijų pertvarkymo ir pabaigos ypatumai. Valstybės savybės sąvoka. Vyriausybės tarnautojo sąvoka. Pagrindiniai valstybės tarnybos principai. Valstybės tarnautojo pareigos. Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas bendrieji reikalavimai. Draudimai, taikomi valstybės tarnautojams. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos būdai. Seimo kontrolierių tiriami skundai. Skundai, kurių netiria seimo kontrolieriai. Biurokratizmo sąvoka. Seimo kontrolieriui keliami reikalavimai. Skundų pateikimo seimo kontrolieriui tvarka. Skundų padavimo seimo kontrolieriui terminas ir jo ištyrimo terminai. Seimo kontrolierių sprendimai, ištyrus skundą. Konstitucinio teismo sudėtis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą konstitucijai padavimo tvarka konstituciniame teisme. Konstitucinio teismo nutarimų bylose dėl teisės akto atitikimo konstitucijai rūšys. Administracinės procedūros sąvoka. Administracinės procedūros šalys. Pagrindas administracinei procedūrai pradėti. Prašymo priėmimo ir nagrinėjimo tvarka bei terminai viešojo administravimo institucijose. Sprendimo priėmimas, išnagrinėjus piliečio prašymą viešojo administravimo institucijose.
Administracinė teisė, špera(15 puslapių)
2008-03-07
Baudžiamojo proceso sąvoka, baudžiamojo proceso ir baudžiamojo proceso teisės santykis. Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai ir jų reikšmė įgyvendinant teisingumo uždavinius. Baudžiamojo proceso normų sąvoka ir struktūra. Baudžiamojo proceso normų sankcijų ypatumai. Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas laike, erdvės ir asmenų atžvilgiu. Teismo nepriklausomumo principas. Nepriklausomo teismo požymiai. Baudžiamojo proceso principų sąvoka ir reikšmė. Baudžiamojo proceso principų sistema. Rungtyniškojo proceso pažymiai. Procese dalyvaujančių asmenų klasifikacija. Teismas-teisingumą vykdanti institucija. Teismo sudėtis. Teismo įgaliojimai ir jų išskirtinumas. Prokuroras baudžiamajame procese. Jo uždaviniai, įgaliojimai ir procesinė padėtis skirtingose baudžiamojo proceso stadijose. Ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno sąveika, jų veiklos koordinavimą. Nukentėjusysis, jo samprata ir procesinė padėtis. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo santykis bei skirtumai. Įtariamasis, jo samprata ir procesinė padėtis. Įtariamojo ir kaltinamojo santykis bei skirtumai. Gynėjas ir jo teisinis statusas baudžiamajame procese. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese. Civilinio ieškinio pareiškimo baudžiamojoje byloje pagrindai ir tvarka. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas. Nusišalinimas ir nušalinimas. Atstovavimas. Atstovavimo rūšys. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai. Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausti liudytojais. Ekspertas, jo samprata ir procesinė padėtis. Eksperto ir specialisto santykis bei skirtumai. Baudžiamojo proceso terminų sąvoka ir reikšmė. Terminų rūšys ir skaičiavimo taisyklės. Būtinumas laikytis procesinių terminų. Praleisto termino atnaujinimo procesinė tvarka. Įrodymų teorijos baudžiamajame procese sąvoka ir turinys. Įrodymų teisė ir įrodymų teorija. Įrodymų samprata įstatyme ir teisės literatūroje. Įrodymams keliami reikalavimai. Įrodymų ir duomenų, gautų vykdant operatyvinę veiklą, santykis. Įrodymų klasifikavimas, jo praktinė reikšmė. Netiesioginių ir išvestinių įrodymų panaudojimo baudžiamajame procese ypatumai. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų dalykas ir reikšmė, jų (parodymų) formavimosi ypatumai bei parodymų vertinimas. Anoniminio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos ir parodymų fiksavimo ypatumai. Įtariamojo ir kaltinamojo parodymai. Įtariamojo ir kaltinamojo parodymų dalykas ir reikšmė. Ekspertizės sąvoka. Ekspertizių klasifikavimas ir rūšys. Įrodinėjimo sąvoka, jo elementai (etapai). Įrodinėjimo subjektai ir įrodinėjimo pareiga. Įrodymų vertinimo sąvoka ir reikšmė. Vidinis įsitikinimas kaip įrodymų vertinimo metodas. Procesinės prievartos priemonių samprata. Jų taikymo tikslai ir taikymo ribos. Procesinė prievarta ir žmogaus teisių apsauga. Kardomosios priemonės, jų sistema ir taikymo pagrindai. Suėmimas, jo skyrimo pagrindai ir tvarka. Namų areštas, jo skyrimo tvarka. Užstato esmė ir skyrimo tvarka. Krata ir poėmis, jų samprata, santykis ir skirtumai. Ikiteisminio tyrimo kaip baudžiamojo proceso stadijos samprata ir uždaviniai. Ikiteisminio tyrimo veiksmų samprata ir sistema. Mažamečių ir nepilnamečių liudytojų bei nukentėjusiųjų apklausos ypatumai. Akistatos sąvoka, tikslas ir suvedimo akistatoj tvarka. Parodymo atpažinti sąvoka, tikslai bei reikšmė. Jo rūšys. Ikiteisminio tyrimo baigimo samprata ir formos. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas. Privalomi ir diskreciniai tyrimo nutraukimo pagrindai ir tvarka. Bylos pabaigimas kaltinamojo akto surašymu. Apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Teismingumo sąvoka ir rūšys. Įrodymų tyrimas teisme.Jo samprata ir etapai. Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis. Nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Nuosprendžių rūšys. Klausimai,teismo išsprendžiami nuosprendyje. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio nagrinėjimo ribos. Nuosprendžio ar nutarties vykdymas. Bylų procesas kasacinės instancijos teisme. Proceso atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Naujai paaiškėjusių aplinkybių samprata, tvarka. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas. Privataus kaltinimo procesas. Asmenys, turintys teisę paduoti skundą ir palaikyti kaltinimą teisme. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo teisinės padėties skirtumai, lyginant su bendrąja proceso tvarka. Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso ypatumai. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas. Pagreitintas procesas. Eksperimentas, jo sąvoka, esmė, darymo sąlygos ir tvarka.
Baudžiamoji teisė, konspektas(16 puslapių)
2008-05-06