(13 puslapių)
Įvadas. Laumės. Laimė. Aitvarai. Kaukas. Raganos. Vilktakiai. Išvados. Skaityti daugiau(336 darbai)
(13 puslapių)
Įvadas. Laumės. Laimė. Aitvarai. Kaukas. Raganos. Vilktakiai. Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Lietuvių papročiai. Šeimos apeigų, papročių, tikėjimų, su apeigomis susietos tautosakos tyrinėjimas. Kūdikio gimimas. Krikštynos. Išvados. Skaityti daugiau(23 puslapiai)
Įvadas. Lietuvių šeimos raida. Matriarchalinė šeima. Patriarchalinė šeima. Šeimos namų židinys. Ugnies užkūrimo reikšmė šeimoje. Šeimos sudėtis. Kūdikis šeimoje. Kūdikio laukimas. Kūdikio gimimas. Krikštynos. Vestuvės. Senųjų vestuvių papročiai. Mergvakaris/bernvakaris. Jaunikio išleistuvės. Jaunosios atsisveikinimas su namais. Durų, namų papuošimas. Gėlių segimas. Į bažnyčią ir iš bažnyčios. Susėdimas už stalo. Piršlio korimas. Mirtis ir laidotuvės. Išvados. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Įvadas. Tautiniai drabužiai. Lietuvių tautiniai drabužiai. Lietuvių tautinių drabužių raida. Stilizacija. Moterų tautiniai drabužiai. Vyrų tautiniai drabužiai. Juostos. Išvados. Skaityti daugiau(16 puslapių)
Lietuvos etnografinių regionų tautiniai kostiumai. Aukštaičių drabužiai. Dzūkų drabužiai. Žemaičių drabužiai. Suvalkiečių drabužiai. Agnietės Balčiunaitytės - Beitnarienės tautinis kostiumas. Šeimos duomenys. Tautinio kostiumo dalys. Išvados. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Drabužių konstrukcija. Apavas. Prijuostės. Juostos. Liemenės. Aukštaičių merginų drabužiai. Galvos apdangalai. Karūnėlės. Nuometas. Marškiniai. Sijonai. Sermėgos. Išvados. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Lietuvių tautiniai rūbai nuo seniausių laikų iki XIX amžiaus. Lietuvių tautiniai rūbai XIX amžiuje. Galvos apdangalai. Prijuostės ir sijonai. Marškiniai. Kelnės. Diržai ir juostos. Apavas. Lietuvių tautinių rūbų regioniniai skirtumai. Išvados. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Įvadas. Aukštaičių kostiumas. Dzūkų kostiumas. Žemaičių kostiumas. Suvalkiečių kostiumas. Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Etnomuzika. Daugiabalsumas. Ritmika. Lietuva pagal etninę muziką yra skirstoma į dvi sritis. Lietuvių liaudies instrumentai. Pietų Europos vienbalsės dainos. Lietuvių instrumentinė etninė muzika. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Įvadas. Lietuvių tautos mitologija. Perkūnas ir jo galia mūsų protėviams. Mitinės būtybės iš žmonių tarpo. Velės ir numirėliai mūsų protėvių gyvenime. Vilktakiai. Velnias blogio ir klastos simbolis. Laimės ir turtų nešėjai - aitvarai. Pabaiga. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Kalendorinių švenčių papročiai ir apeigos. Adventas, Kūčios, Kalėdos. Naujieji Metai, Trys karaliai, kitos senovės šventės, Užgavėnės. Kitos pavasario šventės, Verbų šventė. Velykos, Jurginės. Sekminės, Joninės. Kitos vasaros šventės, Visų šventųjų šventė ir Vėlinės. Šeimos švenčių papročiai, Krikštynos, Vestuvių iškilmės. Laidotuvės. XVI amžiaus ūkininkų alaus apeigos. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Trumpi pasakymai (smulkioji tautosaka). Patarlės ir priežodžiai. Mįslės. Poetinė maginė kūryba. Užkalbėjimai. Dainuojamoji tautosaka. Darbo dainos. Kasmetinių papročių dainos. Piršlybų ir vestuvių dainos. Karo dainos. Raudos. Giesmės. Išvados. Skaityti daugiau(21 puslapis)
Įvadas. Dainuojamoji tautosaka. Vaikų dainos. Žaidinimai. Pavasario bei vasaros kalendorinių apeigų dainos. Formulinės dainos. Erzinimai. Pasakojamoji tautosaka. Gyvulinės pasakos. Stebuklinės pasakos. Padavimai. Legendos. Geležinio vilko legenda. Trumpi pasakymai (Smulkioji tautosaka). Patarlės ir priežodžiai. Mįslės. Skaičiuotės. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Etiologinių sakmių veikėjai. Kiti veikėjai. Etiologinių sakmių grupės. Pirmoji sakmių grupė. Antroji sakmių grupė. Žemės atsiradimas. Žmogaus sukūrimas. Įrankių kilmė. Gyvulių atsiradimas. Gyvūnų ir jų ypatumų kūrimas. Ugnies gavimas. Trečioji sakmių grupė. Ketvirtoji sakmių grupė. Penktoji sakmių grupė. Lietuvių etiologinių sakmių modeliai, funkcijos. Sakmės analizė pagal schemą. Išvados. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Įvadas. Suvalkų tautosaka. Dzūkų tautosaka. Žemaičių tautosaka. Klaipėdos krašto tautosaka. Aukštaičių tautosaka. Rytų Aukštaičių tautosaka. Apie ką dainavo lietuviai? Lopšinės. Dainos apie gamtą. Šeimos dainos. Darbo dainos. Jaunimo ir meilės dainos. Piršlybų ir vestuvių dainos. Priežodžiai. Mitologija. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įvadas. Lietuvių tautosakos skirtumai. Kaip suvokiama lietuvių tautosaka? Dainuojamosios ir pasakojamosios tautosakos skirtumai. Pasakų ir dainų kontrastas. Dainų ir giesmių panašumai. Dangiškosios dievybės — saulės vyravimas lietuvių liaudies dainose. Mitologinės ir dangiškos būtybės pasakojamojoje tautosakoje. Lietuvių tautosakos pasiskirstymas regioniniu aspektu. Išvados. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Linksmos kaimo vakaronės. Kaimas vakaroja. Vakaruškų apranga. Šokiai bei instrumentai. Sezoninės vakaronių tradicijos: Žiema. Pavasaris. Vasara. Ruduo. Kiti susiėjimai. Susiėjimai prie sūpynių. Merginų lankymas. Įšventinimo apeigos – iniciacija. Senovės ir dabartiniai jaunimo pasilinksminimai nesulyginami. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Vestuvių reikšmė. Piršlybos. Piršlybų etapų ir apeigų reikšmė. Mergvakaris. Išvados. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įvadas. Baleto meno raida Lietuvoje. Lietuvos baleto gimimas. O. Dubeneckienė-Kalpokienė. P. Petrovo kūrybinė veikla. Pirmasis baleto spektaklis Lietuvoje. Pirmieji atlikėjai. Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė. Olga Malėjinaitė. Bronius Kelbauskas. Marija Juozapaitytė. Lietuvos baletas 4 dešimtmetyje ir pokario metais. B. Kelbausko kūryba. Nacionalinio baleto gimimas. Pasaulinio baleto klasika Lietuvos operos ir baleto teatro (LOBT) scenoje. Baleto solistai. Vilniaus baleto mokykla. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Dvasinė kultūra. Senovės lietuvių religija ir mitologija. Kalendorinių švenčių papročiai ir apeigos. Trumpiausių dienų, Saulės grįžimo ir laiko atsinaujinimo švenčių apeigos. Kalėdos. Vėlinės ir mirusiųjų gerbimo papročiai. Iš vėlinių papročių. Mirusiųjų gerbimo papročiai Aukštaitijoje. Materialinė kultūra. Verslai. Žemdirbystė. Medžioklė. Liaudies medicina. Skaityti daugiau